Sekmadienį naktį sostinėje policijos pareigūnams persekiojant nuo jų sprunkantį „Volkswagen Golf“ automobilį, kuris nepakluso teisėtiems pareigūnų nurodymams sustoti, gaudynes pastebėjęs picų išvežiotoju dirbantis vaikinas nutarė padėti pareigūnams ir automobiliu užtvėrė kelią sprunkančiam pažeidėjui. Nuo pareigūnų bėgęs „Volkswagen Golf“ susidūrė su pilietiškai savo iniciatyva nutarusio pasielgti asmens automobiliu – pažeidėjas buvo sustabdytas, policijos pareigūnai vairuotoją sulaikė.
Pareigūnas: tai nesutelpa į sveiko proto ribas
„Jokiu būdu“, – portalui tv3.lt rėžė Vilniaus Kelių policijos valdybos viršininkas Vytautas Černevičius, paklaustas, ar civiliai asmenys, pamatę policijos persekiojamą automobilį, turėtų padėti jį sulaikyti, užkirsdami kelią.
„Tai yra pavojinga ir tam asmeniui. Pareigūnai negalvoja, kad čia dar atsiras kažkoks padėjėjas mums. Čia gali sukomplikuoti situaciją taip, kad ir patiems pareigūnams gali kilti grėsmė sveikatai, gyvybei. Tai nesutelpa į sveiko proto ribas.
Nebūtinai, kad reikėtų kiekvieną pagauti. Jau tiek pagauti reikia, kad reikia prisidėti visiems asmenims? Jeigu tuo momentu nepagauname, tai mes susirandame vėliau tuos asmenis. Nėra čia tokių pradingusių visiškai“, – toliau komentavo policijos pareigūnas.
Anot V. Černevičiaus, kiekvieną atvejį, kai civiliai asmenys vienaip ar kitaip nutaria patys padėti policijos pareigūnams sulaikyti įstatymų pažeidėjus, tačiau, kaip teigė policijos pareigūnas, kelio užkirtimas nuo policijos sprunkančiai transporto priemonei traktuojamas kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas.
„Bandydami padėti, užkerta kelią, tai ir tampa pažeidėjais. Aišku, ne visada tampa. Tarkime, jei kokį vagį pagavo, tai ačiū Dievui. Bet, jei automobiliu užkirti kažkam kelią, tai tapo pažeidėju. Yra tokių, kurie filmuoja kitą, važiuoja paskui, o paskui, galų gale išsiaiškinus, gaunasi taip, kad jis dar didesniu pažeidėju pats tampa, vos ne sudarydamas kažkam avarines situacijas, pavojingai vairuodamas pats“, – aiškino V. Černevičius.
Draudikas: jei pasielgei pilietiškai – baudžiamas neturėtum būti
Vilniaus Kelių policijos valdybos vadovas V. Černevičius pažymėjo, jog atsakyti į klausimą, ar pilietis, nutaręs savo noru padėti policijos pareigūnams sulaikyti įstatymų pažeidėjus ir tokiu būdu patyręs žalą, gali tikėtis žalos atlyginimo, galėtų draudimo kompanijos. Vis dėlto pašnekovas neslėpė manantis, jog policijos pareigūnai tokiais atvejais užtarti savo iniciatyva pilietiškai, tačiau pavojingai nutarusio pasielgti asmens neskubėtų.
„O kaip mes motyvuotume? Mes juk to žmogaus nepasitelkėme į pagalbą. Nejaugi sakysime, kad tarpininkavome, kad žmogus savo iniciatyva atsirado kažkur ir dėl kažko? Tai kitas savo iniciatyva dar sugalvos nušauti kažką galbūt, įsikiš į ginkluotą konfliktą. Na, baikime“, – kalbėjo V. Černevičius.
Portalo tv3.lt kalbintas Lietuvos draudikų asociacijos Tarybos narys, Transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas tikino, kad draudikai sprendimus dėl žalos atlyginimo priima, atsižvelgdami į tai, kuris asmuo avarijose pripažįstamas kaltininku, o tai sprendžia teisėsaugos pareigūnai.
„Turi būti akivaizdžiai pripažinta, kad kaltininkas yra X asmuo, tai yra konkrečiai. Ir tai nėra vien tik Kelių eismo taisyklių formalus traktavimas, nes, jei asmenį stabdė, vijosi su švyturėliais, o jis nevykdė įsipareigojimų, tai jokiais būdais negali būti pasakyta, kad jis nekaltas, jam užstojo kelią“, – aiškino A. Križinauskas.
Jo teigimu, sprendžiant žalos atlyginimo ir atsakomybės klausimus, vis dėlto reikėtų atsižvelgti į tai, kad asmenys pavojingai kelyje gali pasielgti, norėdami padėti policijos pareigūnams.
„Kažkas iš institucijų turėtų aiškiai fiksuoti vieną dalyką, kad ne šiaip sau nesuvaldė transporto priemonės X pilietis, tarkime, picų išvežiotojas, o sąmoningai padarė tą veiksmą, kuris padėjo teisėsaugai, o tas, kurį vijosi, jis pažeidinėjo Kelių eismo taisykles, nevykdė policijos nurodymų sustoti, tai yra tiesiogiai pažeidinėjo taisykles, ir nežiūrėdamas kliūties, į ją trenkėsi. [...] Svarbiausia, kad policija nesureaguotų indiferentiškai, nes pačiam žmogui (kuris padėjo policijai ir dėl to nukentėjo jo turtas – tv3.lt) įrodyti, kad jis nėra kaltas būtų labai sudėtinga“, – komentavo draudikas.
„Aš linkęs manyti, kad, jeigu bet kuris pilietis pasielgė pilietiškai, tai, pirmiausiai, sveikas protas turėtų diktuoti, kad ne jis yra kaltininkas“, – akcentavo A. Križinauskas.
Civilius pasitelkia itin retai
Lietuvos draudikų asociacijos atstovas A. Križinauskas pasakojo, jog, sprendžiant žalos atlyginimo klausimus, teko susidurti su atveju, kai policijos pareigūnai, turėdami informacijos apie nuo Lenkijos pasienio judantį galimai vogtą lengvąjį automobilį, pagalbos, jį stabdant, paprašė sunkvežimio vairuotojo. Anot pašnekovo, automobiliui nepaklusus policijos nurodymui sustoti, jam kelią užblokavo sunkvežimio vairuotojas ir galimai vogtą transporto priemonę vairuojantis asmuo buvo sustabdytas.
„Viskas baigėsi gerai ta prasme, kad [...] draudimo kompanija vilkiko vairuotojui už sugadintą sunkvežimį žalą atlygino“, – pasakojo draudikas.
Vilniaus Kelių policijos vadovas V. Černevičius, jog policija turi galimybę pasitelkti civilius asmenis, siekiant sulaikyti įstatymų pažeidėjus, tačiau tai esą daroma itin retai.
„Ne vieną kartą teko užstatyti, užtverti kelią sunkvežimiu, puspriekabe vilkiko. Bet tai yra visiškai kitas atvejis, kai bėga lengvasis automobilis, o ne vilkikas. Vilkikui vilkiku neužtveriame kelio. Jau čia mes motyvuotume, tarpininkautume, net neabejoju, kad išspręstume reikalus ir dėl draudimo išmokėjimo, jei atsitrenktų (pažeidėjas – tv3.lt) į tą sunkvežimį“, – pasakojo V. Černevičius.
„Žmogui vis dėlto pagrindinis dalykas yra informuoti laiku policiją, pastebėjus daromą pažeidimą, nusikaltimą ir, esant galimybei, jei nėra tos policijos, paskui važiuoti ir informuoti, kur juda tas pažeidėjas ar nusikaltėlis, kuria kryptimi juda. Tikrai tada policija padėkos ir apdovanosime, ir pagerbsime, bet nereikėtų jokiu būdu veikti savo iniciatyva“, – rekomendacijomis pasidalijo policijos pareigūnas.
