vida bortelienė

Klaipėdos keltų linijos ekonominės stichijos gūsį pajuto dar pernai, bet aktyvi jūrų turizmo propaganda suveikė kaip sėkminga šių metų vasaros sezono gelbėjimo priemonė. Iš Klaipėdos į Vokietiją (Kylį ir Zasnicą) bei Švediją (Karlshamną) per savaitę surengiama 13 laivybos bendrovės "DFDS Lisco" keltų reisų. Dar vienas organizuojamas iš Baltijsko (Kaliningrado sritis) į Zasnicą.

Kol septynerius metus buvo vien kalbama apie viešojo logistikos centro prie Klaipėdos steigimą, apylinkių žemė perėjo į privačias rankas, o laisvojoje ekonominėje zonoje ir už jos atsirado aibė logistikos centrais besivadinančių sandėlių.

Vilkikai su Rusijos numeriais antrą savaitę prie Klaipėdos konteinerių terminalo laukia leidimo paimti krovinius, nes jų siuntėjai Vakaruose ir gavėjai Rytuose keisti vežėjus suskato greičiau, nei spėjo sutvarkyti dokumentus. Apie tai, kad iki šiol retai matomos Klaipėdos uoste Maskvoje registruotos kompanijos "Sovtransavto" vilkikų karavanas antrą savaitę stovi prie bendrovės "Klaipėdos konteinerių terminalas", prasitarė generalinis direktorius Vaidotas Šileika.

Uostamiesčio renginių organizavimo įmonės šiemet darbo trūkumu nesiskundžia - tarp kultūrinių Klaipėdos miesto švenčių datų apstu gamybinių iškilmių, dažniausiai - transporto ir uosto bendrovėse. Klaipėdos mieste ką tik įvykę renginiai „Europiada“ ir Didžiųjų burlaivių regata į jų organizavimo šurmulį įtraukė beveik visus uostamiesčio pramogų verslo atstovus. Tačiau vargu ar jie kam nors atnešė daug pelno - dalyvauti tokiose šventėse yra garbės ir profesinio prestižo reikalas.

Viena iš dviejų prie Baltijos jūros išlikusių vaikų stovyklaviečių, Karklės "Žilvitis", pirmąją stadiono žemės užvaldymo bangą atlaikė, tačiau nesulaukusi valstybės pagalbos ilgainiui gali virsti privačių statybų aikštele. Praeitą savaitę žvalgytis po Karklę, Pajūrio regioninio parko kopas - ar įmanoma be didelės žalos gamtai įkurti žvejų uostelį - Klaipėdos rajono politikai pradėjo nuo privačiais interesais apraizgytos pajūrio vietos - vaikų poilsiavietės.

Šiemet pasaulio rinkose mažiausią nuosmukį, net ir kritus kainoms, patyrė naftos produktų prekyba, todėl jų transportavimo verslas išlaikė stabilias ekonomines pozicijas. Net didžiausias Europos uostas Roterdamas pripažįsta, kad tik veikiantys naftos terminalų siurbliai apsaugojo jį nuo sunkių ekonomikos nuosmukio pasekmių. Skysti kroviniai nesenka. Per pirmąjį pusmetį šiame uoste perkrauta 185 mln. tonų krovinių - 13,4 proc. mažiau negu per 6 mėnesius pernai.

Kaliningrado uoste krovinių srautas taip nuseko, kad bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" ryžosi mažinti kai kurių prekių gabenimo tarifus rizikuodama, klaipėdiečių požiūriu, savo uosto kroviniais. Tuo metu Rusija geležinkelio tarifus pakėlė 5 proc. ir planuoja dar didinti. Lietuvos ir Rusijos transporto ministrų susitikime gegužės mėnesį buvo aptarti klausimai, kaip, nepažeidžiant Klaipėdos uosto krovos kompanijų interesų, padėti krovinių netekusiam Kaliningrado uostui.

Priemiesčio kompleksų kankinamas Klaipėdos rajonas priešinasi ūkinei veiklai net tada, kai Gargždams siūloma už dyką atgaivinti istorinę Karklės gyvenvietę, Europos Sąjungos žuvininkystės sektoriaus pinigais įrengiant universalų uostelį. Pagal Europos Sąjungos (ES) žuvininkystės politiką Lietuvos pajūrio ruože kas 20-25 kilometrus turėtų atsirasti 4 prieplaukos žvejų valtims ir pramoginiams laiveliams. Tokiai infrastruktūrai 2007-2013 metų biudžete skirta 12 mln. eurų (per 40 mln.

Lietuva iki šiol atliekų tvarkymą pateikdavo kaip rūpinimąsi ekologijos ir Europos Sąjungos (ES) standartais, o užsienio kompanijos mūsų sąvartynuose įžvelgia verslą. Šiuo metu Klaipėda pradėjusi įgyvendinti du energetinius projektus, kurie abu patyrė konkurentų pasipriešinimą. Elektrą iš metano dujų gaminančiai jėgainei kelią į uždarytą Kalotės sąvartyną neseniai atvėrė teismas.

Pirmą kartą į mūsų uostą plaukęs tarpžemyninis konteinerinis laivas "MSC Brianna" sulaužė visus ligšiolinius galimybių stereotipus - pasisekus navigaciniam bandymui nuo birželio 16 dienos tokie laivai plaukios reguliariai. Dar prieš pusmetį spyriojęsi, kad dėl geografinių sąlygų, siauro kanalo ir per mažo gylio Klaipėdos neįmanoma paversti didelių konteinerinių laivų paskirstymo centru (angliškai - "hub port"), uosto direkcijos darbuotojai šiuo metu tam yra psichologiškai pasirengę.

Prieš kelerius metus, kuriant būsimo ir finansiškai stambiausio uosto objekto viziją, buvo numatyta ir įrašyta Vyriausybės sprendimuose, kad iki 2009 metų liepos, valstybės vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose tūkstantmečio, Klaipėdoje bus atidarytas keleivių ir krovinių terminalas. Tačiau net ir užsitikrinus Europos Sąjungos (ES) dalinį finansavimą, šiuo metu pradedamas rekonstruoti tik geležinkelio mazgas.

Ilgai stabdžiusi tarptautinį buriavimą ir vandens turizmą Kuršių mariose bei Nemune, Rusija pagaliau pralaužė savo pačios biurokratinę laivybos tarp Kaliningrado srities ir Lietuvos užkardą. Balandžio 29 dieną Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė Lietuvos ir Rusijos vyriausybių susitarimo dėl laivybos Kuršių mariose ir Nemune ratifikavimo federalinį įstatymą. Taip pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.

Klaipėdiečiai kraipo galvas, kodėl tuo metu, kai Latvija išpešė didžiulę Europos Sąjungos (ES) paramą Liepojos uostui, jiems biurokratai pūtė miglą, kad europinių pinigų nesitikėtų. Užsienyje nuolat besilankantys Klaipėdos krovos kompanijų atstovai ne kartą įsitikino, kad uostų naujų krantinių statyba ir gilinimo darbai ne tik gali būti įtraukti į ES transporto paraiškų sąrašus, bet ir be trukdžių finansuojami.

Dėl lėtesnio ekonomikos tempo sumažėjusios Klaipėdos uosto pajamos ir didesni valstybės mokesčiai slegia krovos kompanijų verslą, todėl Susisiekimo ministerija raginama ieškoti būdų, kaip verslo kvėpavimą palengvinti. Klaipėdos uosto krovos kompanijos šiemet atsidūrė po finansiniu presu: daugumos įmonių I ketvirčio apyvarta nukrito 20-30 proc. (visame uoste - 18 proc.), o tiek pat mažinti gamybinių sąnaudų niekaip neįmanoma.

Palangos oro uostas, prieš metus nukonkuruotas kaimynės Liepojos ir turėjęs tik vieną maršrutą, šiemet pasirengęs kilti iš nuostolių ir gausina skrydžius. Prieš porą metų Latvijos bendrovė "airBaltic", pradėjusi reguliarius skrydžius iš Liepojos į Hamburgą ir Rygą, automatiškai perėmė "flyLAL" be oro susisiekimo paliktus Vakarų Lietuvos gyventojus ir kone sužlugdė Palangos oro uostą. Tačiau latvių verslo rėmimą lietuvių pinigais nutraukė bendroves užklupusi ekonominė krizė.

Pernykštė valstybės 25 mln. litų skola Klaipėdos miestui kaip lipnaus sniego gniūžtė netruks apaugti naujais popieriniais milijonais, kurie kaip lavina nušluos nuo kelio gyvybiškai būtinas veiklas. Klaipėdos biudžetą numatoma tvirtinti vasario 26 dieną. Tačiau tarybos politikų pirmoji pažintis su jiems praėjusią savaitę svarstyti pateiktais skaičiais sukėlė nerimo nuotaikas.

Klaipėdoje jūrinio turizmo atstovai šiemet prognozuoja aktyvų vasaros sezoną, nors sausuma atvykstančių svečių uostamiestis gali pritraukti mažiau. Šiemet gegužės-rugsėjo mėnesiais Klaipėdoje kruizinių lainerių tikimasi sulaukti penktadaliu daugiau negu pernai, bet kiek mažiau nei užpernai. Tačiau pagal keleivių kiekį tai žada būti geriausias sezonas. 2007 metais 65 laivais buvo atplaukę 36 866 turistai, 2008 metais 46 laivais - 32 461 turistas.

Seimo Ekonomikos komiteto nariai žada kuo skubiau analizuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veiklą nustatančius aktus ir suteikti svarbiam valstybės objektui teisinių prioritetų ar lengvatų. Valdžios žmonės, atitraukę akis nuo Vilniuje dėmesį kausčiusių šalies aviacijos ir geležinkelių įmonių, pagaliau rado laiko užsukti į Klaipėdos uostą. Nors šiuo metu tai viena stipriausių ekonomikos struktūrų, ją irgi apniko įvairios grėsmės.

Baltijos jūros regione aktyviai veikiantis estų koncernas „BLRT Grupp“ per krizę įmonių konkurencingumą palaiko jų išskirtiniais sugebėjimais. Klaipėdos Vakarų laivų gamyklos bendrovių grupę ir keletą metalo įmonių Lietuvoje valdantis Estijos koncernas BLRT stiprina verslo pozicijas ekonomiškai stabilesnėje Skandinavijoje. Šiuo metu BLRT įmonė „Marketex“ metalo ceche Estijoje gamina konstrukcijas metro geležinkelio tuneliui, kurį ketinama tiesti po Melareno ežeru Stokholmo priemiestyje.

Kaip pats reikšmingiausias 2008 metų Klaipėdos uosto įvykis vertinamas tarptautinės konteinerių transportavimo kompanijos MSC atėjimas žada milžinišką konteinerių srautą, tačiau dėl ekonominės naudos valstybei tektų daryti ekologinių nuolaidų, rašo „Lietuvos žinios“. Prieš keletą mėnesių iš verslininko Martino Gusiatino įsigiję 96,06 proc.

Europos Komisijos valdininkai nelinkę vertinti Lietuvos ir Rusijos pasienyje investuotų lėšų ekonominės naudos ir ragina kuo glaudžiau bendradarbiauti su Kaliningrado sritimi, tačiau lietuviai neskuba imtis naujų projektų. Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas dar prieš metus pritarė nuostatai, kad Panemunės-Sovetsko ruože tikslinga statyti naują tiltą per Nemuną ir prieigas prie jo.

Mūsų miniatiūrinė šalis energetinių žaliavų išteklių turtingam milžiniškam Kazachstanui siūlo aktyviau naudotis Lietuvos transporto tinklais, didinti prekybą per Klaipėdos uostą, svarsto lėktuvų reiso tarp dviejų sostinių poreikį. Ketvirtą kartą surengtas Lietuvos ir Kazachstano respublikų prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo komisijos posėdis, šįkart vykęs Palangoje, ryškiausiai atspindėjo transporto ir energetikos tematiką.

Danų valdoma „Baltijos“ laivų statykla, kaip ir estų turima „Vakarų laivų gamykla“, šiuo metu Klaipėdos uoste sudaro laivų gamybos ir remonto verslo branduolį, kurį tarsi bitės korį aplipusios dešimtys kitų šio sektoriaus įmonių. Koncernas „BLTR Group“ žinias iš „Vakarų laivų gamyklos“ apie jos finansinę ir gamybinę veiklą nuolat siunčia visuomenei.

Klaipėdos regiono plėtros taryba aprobavo apskrities bendrojo plano 20 metų laikotarpiui koncepciją, bet visos aštuonios savivaldybės rengiasi kovoti dėl savo interesų, kai plano rengėjai rugsėjį visuomenei pristatys konkrečius rajonų teritorijų sprendimus, rašo pirmadienio „Lietuvos žinios“. Planą pristačiusi individualios įmonės „Atkulos projektai“ projektų vadovė Laimutė Janulienė aiškino, kad, viena vertus, koncepcijos nuostatos yra tik rekomendacinio pobūdžio, kita vertus, visiems ką nors...

Per penkerius artimiausius metus į Klaipėdos jūrų uostą planuojama investuoti kone pustrečio karto didesnę sumą nei prieš tai - 240 mln. litų. Kasmet didėjant investicijoms, didėja ir pačių uostininkų nepasitenkinimas bei tarpusavio prieštaravimai. Šmaikščiai juokaujama, kad krantinės atnaujinamos atsižvelgiant ne į investicinę grąžą, o į jų grožį.

Verslininkų ketinimus uostamiestyje plėtoti vandens turizmo verslą stabdo ilga planavimo procedūrų vilkstinė, rašo „Lietuvos žinios“. Laisvalaikio ant vandens mada jau pasiekė ir Lietuvą. Daug pasiturinčių šeimų pirmenybę teikia ne naujam automobiliui, o plaukiojimo priemonei - kateriui ar jachtai. Šis brangus pomėgis suklestėjo taip greitai, kad naujų prieplaukų kūrimas nespėjo įveikti net planavimo stadijos.

Į Klaipėdos jūrų uostą iki 2013 metų numatoma investuoti pusantro milijardo litų - dvigubai daugiau nei planuota prieš dvejus metus, susisiekimo ministrui tvirtinant darbų programą. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos finansai sukasi uždarame rate: jei direkcija investuoja, tai ir gauna pajamų, jei tik stabteli - sugriauna krovos kompanijų planus ir užkerta kelią verslo perspektyvai.

Pirmą kartą gaudama Europos Sąjungos paramą, 130 mln. litų universalių keltų terminalo statybai, Klaipėdos jūrų uosto vadovybė pageidauja apsaugos nuo kritikos - investicijų naudojimo mokymų. Klaipėdos uosto tobulinimas statybų verslui (pradedant konsultantais ir baigiant statybos darbų įmonėmis) kasmet uždirba apie 100 mln. litų pajamų. Šiemet ir kitais metais numatoma išleisti dvigubai daugiau.

Verslininkai perspėja, kad uždelsę naujų uostų statybos pradžią galime prarasti ir ekonominę naudą, ir jūrines ambicijas - Baltijos pakrantėje uostų plėtra Lietuvą lenkia visos šalys, rašo „Lietuvos žinios“. Oficialioje šalies statistikoje pateikiamas terminas „krova Lietuvos uostuose“, nors kol kas dar niekas nesiryžo Būtingės terminalo pavadinti uostu.

Klaipėdos bendrovė Vakarų laivų gamykla greitai gali tapti paskutine europinio laivų statybos verslo citadele. Aktyvus jūrų turizmas ir didėjanti tarptautinė prekyba pasaulio laivų statybos pramonę iškėlė į aukštumas, tačiau perskirstė įtakas: šimtmečius rinkoje dominavęs Europos verslas silpsta ir dėl kainų dempingo užleidžia pozicijas konkurentams. Neseniai užsienio informacijos agentūros išplatino žinią, kad net tris Norvegijos kompanijos „Aker Yards“ laivų statyklas už 291,9 mln.

Sparčiai kylanti Klaipėdos uosto krovinių apyvarta reikalauja didelių valstybės investicijų į pasienio infrastruktūrą - ką tik atidaryto pirmojo erdvaus patikros posto uostui neužtenka. Praėjusią savaitę pietinėje uostamiesčio dalyje, greta veikiančių Malkų pasienio veterinarijos ir augalų karantino postų Perkėlos gatvėje, atidarytas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto Malkų įlankos pasienio kontrolės punktas.

Plaukdamas iš Klaipėdos uosto naujas krovininis keltas „Tor Corona“ įsirėžė į naftos terminalo krantinėse stovėjusius tanklaivius. Laivai buvo apgadinti, tačiau žmonės nenukentėjo. Gamtai žalos nepadaryta, skelbia „Lietuvos žinios“. Vos savaitę trukusį džiaugsmą dėl didžiausio į Klaipėdos uostą kada nors įplaukusio Anglijoje registruoto ro-ro laivo „Tor Corona“ pakeitė atodūsis dėl išvengtos nelaimės.

Dėl valstybinio Klaipėdos uosto krantinių perdalijimo susigrūmusių įmonių netenkina jokie teismų sprendimai - vienas skundas veja kitą, o konfliktas negęsta, skelbia „Lietuvos žinios “.  Klaipėdos apygardos teismas nagrinėja teismo antstolės Vidos Daugirdienės prašymą nustatyti, tinkamai ar netinkamai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) vadovas Sigitas Dobilinskas įvykdė Aukščiausiojo Teismo (AT) nutartį, kuri įpareigojo jį parengti laivų krovos bendrovės "Klaipėdos Smeltė" teritorijo...

Klaipėdos rajono savivaldybės ketinimai vandens turizmui pritaikyti apleistas Drevernos ir Svencelės gyvenvietes pamaryje jau dabar kelia nekilnojamojo turto kainas ir žadina aktyvaus gyvenimo viltis, pirmadienį rašo „Lietuvos žinios“.Drevernoje, turinčioje apie 600 gyventojų, modernėjančio gyvenimo apraiška, teigia „Lietuvos žinios“, - tik parduotuvė. Visa kita - sovietinių laikų liekanos, o vienintelė kultūrinė vertybė - senovinė žvejo sodyba - laukdama muziejaus statuso baigia sutrūnyti.

Vakarinėje Baltijos jūros dalyje prie Suomijos įlankos įgyvendinamas Ust Lugos transporto infrastruktūros projektas "Rusijos strateginis pasirinkimas" grasina kitiems Baltijos uostams didele konkurencija, rašo "Lietuvos žinios".Rusai giriasi, kad statomas modernus 120 mln. tonų pajėgumo Ust Lugos uostas sužlugdys Baltijos valstybių tranzitą, nes visi Rusijos kroviniai keliaus nauju keliu. Tai skelbiama kaskart šios šalies vadovams pasiskraidžius sraigtasparniais virš uosto teritorijų.

Valstybės sienos kirtimo Kuršių mariose klausimą nesėkmingai mėginama spręsti dešimtmetį, bet, tarsi problema neegzistuotų, Rusijos Kaliningrado sritis nuolat kuria avantiūristinius turizmo projektus ir gundo klaipėdiečius, kad šie padėtų jiems siekti Europos Sąjungos paramos milijonų, rašo "Lietuvos žinios".Pagal Europos Sąjungos pasienio regionų rėmimo programą Kaliningrado srities pasienio turizmo infrastruktūrai 2004-2006 metais buvo skirti 8 mln. eurų (27,5 mln.

Šiaurės Vakarų Rusijoje įmones atidarę lietuviai įvairias verslo rizikas atsveria didesne pelno marža, rašo "Lietuvos žinios".Lietuvos generalinio konsulo Sankt Peterburge Eitvydo Bajarūno teigimu, Šiaurės vakarų regione lietuviai vertinami už darbštumą, o jų kompanijos laikomos patikimomis. Didesnių nei vietinėms įmonėms kliūčių nesudaroma.Verslas margasPasak konsulo, Pskovo srityje lietuviai yra įsteigę dvi grybų supirkimo įmones.

Baltijos šalių rinkoje skrydžių kaina konkuruojanti su Lietuvos nacionaline aviakompanija "flyLAL- Lihuanina Airlines" Latvijos nacionalinė oro bendrovė "airBaltic" be jokio pasipriešinimo šiemet okupavo Vakarų Lietuvos regioną, teigia "Lietuvos žinios". Ar tai tik sutapimas, kad "flyLAL" tyliai nutraukia tarptautinius skrydžius iš Palangos oro uosto tuo metu, kai Latvijos "airBaltic" pradeda skrydžius į Hamburgą ir Kopenhagą iš Liepojos, esančios vos už 60 kilometrų nuo Lietuvos sienos? Ar ...

Rudeninę žvejybą Baltijos jūros žvejai pradeda be entuziazmo, kadangi daug laivų jau yra išgaudę pagal pagrindines menkių kvotas, o prastesnės žuvys jiems nepelningos, rašo "Lietuvos žinios" Rugsėjo 15 dieną po trijų mėnesių pertraukos Baltijos jūroje leidžiama pradėti pramoninės žvejybos sezoną. Tačiau Žemės ūkio ministerijos Kvotų skirstymo komisijai, Klaipėdoje ketvirtadienį dalijusiai neišgaudytų žuvų likučius, ilgai vargti neteko.