Į Klaipėdos jūrų uostą iki 2013 metų numatoma investuoti pusantro milijardo litų - dvigubai daugiau nei planuota prieš dvejus metus, susisiekimo ministrui tvirtinant darbų programą.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos finansai sukasi uždarame rate: jei direkcija investuoja, tai ir gauna pajamų, jei tik stabteli - sugriauna krovos kompanijų planus ir užkerta kelią verslo perspektyvai.
Pasak uosto generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko, tik dėl darnios uosto politikos pernai pavyko padidinti krovą iki 27,4 mln. litų, o šiemet Klaipėdoje planuojama per 30 mln. tonų krovinių.
Tiesa, krovos kompanijos su uosto direkcija dėl užsienio svečiams skirto apibūdinimo „darni politika“ galėtų ginčytis, tai, beje, susitikimuose su valdininkais ir daro, bet paneigti uosto vadovo žodžių, kad investicinė situacija keičiasi, lėšų statyboms naudojama vis daugiau, neįmanoma.
Litas nuvertėjo
Anksčiau infrastruktūrai kasmet buvo skiriama vidutiniškai po 100-120 mln. litų, šiemet numatyta 240 mln. litų, per ateinantį penkmetį planuojama vidutiniškai po 200 mln. litų. Keblumas tas, kad per penkmetį nuo 2003 metų, uosto vadovo teigimu, dėl didėjusių metalo ir darbo jėgos kainų statybos pabrango 40 proc., o šių metų infliacija ir artimiausių metų nestabili ekonominė situacija apsunkina net kainų planavimą.
Artimiausiu metu, po Joninių, susisiekimo ministro įsakymu 2006 metais patvirtinta uosto investicijų 2007-2013 metais programa bus keičiama. Uosto plėtojimo tarybai pritarus siūlomam objektų statybos eiliškumui, bus numatytos orientacinės išlaidos. Bet dabar, net ir skyrus dvigubai daugiau pinigų, už du litus padaroma tiek pat, kiek anksčiau už litą.
Kai kurie objektai dėl funkcijų ar kompanijų poreikių pasikeitimų pabrango du ir daugiau kartų. „Pavyzdžiui, netrukus pradėsime statyti Smeltės pusiasalyje 144 krantinę. Anksčiau ministro įsakyme buvo planuota iki 25 mln. litų 200 metrų krantinės statybai. Bet miestui pareikalavus, kad iš būsimo keleivių ir krovinių terminalo teritorijos į Smeltės pusiasalį būtų iškelti visi ten esantys rezervuarai, į kuriuos pilami skysti maisto produktai ir sanitariniai laivų vandenys, krantinės linija ilginama dar 230 metrų. Todėl preliminari statybos vertė išauga iki 60 mln. litų.
Kitas atvejis - kompanijos „Bega“ 66-67 krantinių statyba. Kadaise buvo planuojama rekonstrukcija, bet kompanijai prireikė ir pirso. Tikrąsias kainas atskleis rangovų konkursai. Dėl pasikeitimų statybų rinkoje gali vėl ateiti laikas, kai kainos jei ne mažės, tai nusistovės“, - svarstė S. Dobilinskas.
Siekdama atpiginti krantinių statybas, KVJU direkcija pati organizuoja metalinių įlaidų pirkimo konkursus. Tačiau dėl degalų kainų ir infliacijos šuolio išaugo jų transportavimo išlaidos. Uosto gilinimo darbai pastaruoju metu taip pat pabrango trečdaliu.
Laukia paramos
Šiemet pirmą kartą uoste bus gauta Europos Sąjungos fondų lėšų. Keleivių ir krovinių terminalo infrastruktūrai skirta 130 mln. litų. S. Dobilinskas tikisi, kad tokių atvejų daugės. Jeigu ne - įgyvendinti pagal grafiką investicinės programos nepavyks, terminai bus nukeliami į vėlesnius laikotarpius.
Jau ir šiemet KVJU direkcija įrašė į programą daugiau darbų, nei yra pinigų. Tad šie ir ateinantys finansiniai metai bus deficitiniai. Didinti investicijas iš nuosavų lėšų atsiras galimybė tik tais atvejais, kai bus gauta daugiau laivų rinkliavų. Skolintis iš bankų uostas neturi galimybės, kol negrąžintos ankstesnės skolos, kurias KVJU direkcija privalo sumokėti iki 2014 metų, kasmet vidutiniškai po 30 mln. litų.
Į Klaipėdos uosto investicinę programą dar neįtrauktos išlaidos Šventosios uostui atkurti ir parengiamiesiems giliavandenio uosto planavimo darbams. Lėšų šiems projektams taip pat tikimasi gauti iš Europos Sąjungos.
Abejojantiems uosto nauda ir tokiu dideliu investicijų poreikiu KVJU vadovai nurodo, kad Klaipėdos uostas, kitaip nei užsienio specializuoti komerciniai uostai, - socialinė struktūra. Čia veikia ne tik krovos kompanijos, bet ir laivų remonto bei statybos įmonės, kruizinių keleivių terminalas. Uosto komercijos direktoriaus Artūro Drungilo žiniomis, praėjusiais metais, kai uostas pasiekė rekordinę apyvartą, su jo veikla susijusios transporto ir paslaugų įmonės uždirbo 1,2 mlrd. litų pajamų.
Vida Bortelienė
