Klaipėdos rajono savivaldybės ketinimai vandens turizmui pritaikyti apleistas Drevernos ir Svencelės gyvenvietes pamaryje jau dabar kelia nekilnojamojo turto kainas ir žadina aktyvaus gyvenimo viltis, pirmadienį rašo „Lietuvos žinios“.
Drevernoje, turinčioje apie 600 gyventojų, modernėjančio gyvenimo apraiška, teigia „Lietuvos žinios“, - tik parduotuvė. Visa kita - sovietinių laikų liekanos, o vienintelė kultūrinė vertybė - senovinė žvejo sodyba - laukdama muziejaus statuso baigia sutrūnyti.
Nuo Priekulės iki Drevernos šiuo metu baigiamas asfaltuoti 7 kilometrų kelias - pirmasis ir labai svarbus vietos gyventojams pokyčių ženklas. Daugelį metų jie juodkrantiškiams pavydėjo kurorto teikiamos naudos.
Uostamiestyje neseniai vykusioje pirmojoje keturių pajūrio savivaldybių investicinių projektų parodoje INWEST Klaipėdos rajonas pristatė gražias ir brangias pamario ateities vizijas. Vandens turizmo projektus tikimasi įgyvendinti 2009-2013 metais.
Kadaise Drevernos žuvininkystės ūkis buvo garsus visoje Lietuvoje. Anuomet mariose žvejojo net aštuonios grandys. Į Dreverną, kaip iki šiol į Kintus ar Rusnę, iš visos Lietuvos buvo važiuojama pirkti žuvų. Bet po to, kai prieš 15 metų bendrovė "Kuršių marios" privatizavo žvejų prieplauką, iš kaimo buvo atimtas priėjimas prie vandens.
Dar vėliau šiaurinėje marių dalyje dėl intensyvios Klaipėdos uosto veiklos sumažėjo žuvų, o gyventojams - darbo. Privačioje prieplaukoje meškeriotojai ir buriuotojai tapo nepageidaujami. Net ir laivus toje prieplaukoje švartavusiai Gargždų bendrovei "Hidrostatyba" teko pasistatyti atskirą krantinę.
Vietiniams gyventojams pastaruoju metu vilčių teikia besikeičiantys „Kuršių marių“ savininkai. Tikimasi, jog jie daugiau rūpinsis gyvenvietės kultūrine perspektyva.
"Įmonės savininkai neprivalo registruotis seniūnijoje, tai ir nežinau, kas vyksta mano valdose. Tačiau žinome, kad pamario žemė superkama. Anksčiau aras kainuodavo 3-4 tūkst. litų, dabar - iki 8 tūkst. litų", - dienraščiui aiškino Priekulės seniūnas Valerijus Velkas.
Projekto "Turizmo plėtra Minijos žemupyje ir Kuršių marių vandens trasose" vertė - beveik 17 mln. litų. Pasak Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro vadovės Daivos Buivydienės, lėšų tikimasi gauti iš ES fondų.
Konkrečiai dėl Drevernos prieplaukos techniniams projektui reikalingų maždaug 2,5 mln. litų atsakymo laukiama iš Norvegijos vyriausybės. Pranešta, kad paraiška priimta, bet dar nesvarstyta. Prieplauka būtų statoma iškasus marių pakrantės dumblą tuščioje valstybinėje žemėje šalia privačių krantinių. Tikimasi, kad tuomet atsivertų perspektyvos plėtoti vandens turizmą, būtų žymiai palankesnės sąlygos vietiniams gyventojams prieiti prie marių, žvejoti ir buriuoti.
Pagal antrą vandens turizmo projektą Minijos upėje ties Gargždais ir Priekule planuojama įrengti prieplaukas, per Kuršių marias vandens trasą sujungti su Baltijos jūra. Drevernos ir Minijos prieplaukų projektai papildo vienas kitą ir atveria galimybę Klaipėdos rajonui kurti įdomias poilsines erdves.
Kad gyvenimas taptų patogus ir patrauklus kitiems, prireiks, D. Buivydienės manymu, ir Drevernos verslininkų pastangų. Ji nesiryžo paneigti „Lietuvos žinių“ abejonių, ar ES milijonais sukurta infrastruktūra Drevernoje vietiniams gyventojams būtų prieinama. Tačiau ji įsitikinusi, kad atsiradus prieplaukai gyvenvietės statusas tikrai pasikeistų, nekilnojamojo turto kaina padidėtų dar labiau.
"Hidrostatybos" vadovas Jonas Dumašius dienraščiui sakė, kad turizmas ir jachtos statybų bendrovės nedomina. Krantinę Drevernoje prie 9 arų sklypo įmonė ir toliau naudos kaip techninę bazę, nes Klaipėdos uosto hidrotechniniuose darbuose naudojami du laivai kitų švartavimo vietų neturi.
Vos už kelių kilometrų nuo Drevernos esančiame kaime projektą "Svencelės rekreacinės teritorijos pritaikymas viešosioms turizmo reikmėms" įgyvendinanti viešoji įstaiga "Svencelės krantas", kurią kartu įsteigė D. Šatkaus bendrovė "Damava", Klaipėdos rajono savivaldybė ir ūkininkas P. Vasiliauskas, iš ES finansuojamų programų tikisi gauti per 30 mln. litų.
Svencelės kaime 30 hektarų plote, kurio tik 5 hektarai priklauso valstybei, šalia Kuršių marių siekiama sukurti aktyvaus turizmo centrą. Iškasus kanalus vietovė taptų panaši į Minijos perskirtą Mingės kaimą. Kadangi teritorijai netaikomi draustinių ir parkų apribojimai, norima, kad Svencelėje prie pat vandens atsirastų gyvenamųjų namų, kavinių, restoranėlių.
Vida Bortelienė
