Dėl lėtesnio ekonomikos tempo sumažėjusios Klaipėdos uosto pajamos ir didesni valstybės mokesčiai slegia krovos kompanijų verslą, todėl Susisiekimo ministerija raginama ieškoti būdų, kaip verslo kvėpavimą palengvinti.
Klaipėdos uosto krovos kompanijos šiemet atsidūrė po finansiniu presu: daugumos įmonių I ketvirčio apyvarta nukrito 20-30 proc. (visame uoste - 18 proc.), o tiek pat mažinti gamybinių sąnaudų niekaip neįmanoma.
Labiausiai verslininkus dirgina žemės nuomos kainos pakeitimai, kuriuos norėta taikyti, jau keliskart atidėjus, nuo šių metų liepos 1 dienos.
Uosto plėtojimo tarybai praėjusią savaitę vadovavęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis teigia atsižvelgęs į Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prašymą dar sykį tobulinti žemės mokesčio apskaičiavimo taisykles. Kad liktų laiko diskusijoms, jis išleidęs įsakymą naujus mokesčius skaičiuoti pusmečiu vėliau.
Ankstesnės taisyklės buvo patvirtintos 2002 metais, o pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) įstatymą jas keisti numatyta kas 5 metai. Bet dėl naujų kriterijų netobulumo valstybės institucijų ir verslo ginčai nesiliauja.
Anksčiau prieštaravimai rėmėsi ne tiek į finansinius skirtumus, kiek į moralinį teisingumą ar dokumento landas korupcijai, o dabar pagrindiniu motyvu iškyla apčiuopiamas pinigas.
KVJU kasmet surenka 18-20 mln. litų žemės nuomos mokesčio. Pasak įsakymą dėl pakeitimų anksčiau pasirašiusio buvusio ministro Algirdo Butkevičiaus, bendro pinigų kiekio nauja tvarka nepadidins, tik pakeis apskaičiavimo sąlygas. Jos numato krantinių ilgio, gylio ir pločio parametrus, kurie vieniems nuomininkams mokesčius žymiai mažina, o kitiems - didina iki 70 procentų.
Kelti žemės nuomos mokestį A.Butkevičiui nurodė KVJU direkcijos auditą 2006 metais atlikusi Valstybės kontrolė. "Vidutinis uosto žemės mokestis yra keturis kartus mažesnis už mažiausią Klaipėdos mieste aukciono būdu išnuomoto valstybinės žemės sklypo nuomos mokestį, todėl galima teigti, kad jis neatspindi uosto žemės tikrosios rinkos vertės", - tokia analogija išdėstyta rimtos institucijos ataskaitoje manant, kad nesutinkančius brangiau mokėti nuomininkus galima nesunkiai iškeldinti su visais investicijas prarijusiais privačiais terminalais.
Įdomu tai, kad praėjusiais metais žemės nuomos teisės aktų, galiojančių ir projektų, antikorupcinius vertinimus atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) taip pat siūlė šalinti prieštaravimus dėl mokesčių dydžio ir lengvatų. Tik skirtingai nei uostininkai, kurie mano, kad keisti mokesčius reikia ne dažniau nei kas 5 metus, STT siūlė tvirtinti kainas kone kasmet. Esą taip būtų užtikrinama maksimali nauda valstybei.
Dabartinė Lietuvos padėtis leidžia įžvelgti ankstesnio požiūrio į uosto žemę klaidingumą. Klaipėdos mieste rinkos kaina išsinuomotuose sklypuose išdygę nekilnojamojo turto objektai baigia ištuštėti, o kai kurie net nebaigti statyti jų šeimininkams ar bankams neša nuostolius.
Pagrindinės miesto maitintojos uosto kompanijos, nors ir braškėdamos, iš lėto kruta, tik valdžios prašo padoriai elgtis ir neužsmaugti.
Vida Bortelienė
