Lietuva iki šiol atliekų tvarkymą pateikdavo kaip rūpinimąsi ekologijos ir Europos Sąjungos (ES) standartais, o užsienio kompanijos mūsų sąvartynuose įžvelgia verslą.
Šiuo metu Klaipėda pradėjusi įgyvendinti du energetinius projektus, kurie abu patyrė konkurentų pasipriešinimą. Elektrą iš metano dujų gaminančiai jėgainei kelią į uždarytą Kalotės sąvartyną neseniai atvėrė teismas. O termofikacinės elektrinės, kuri degintų komunalines šiukšles, statybos eigą stabdo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje institucija.
Pirmuoju atveju konkurso teisėtumą ginčijo pralaimėjęs dalyvis, antruoju - teisininkai, nurodę, kad Klaipėdos miesto tarybos sprendimas pasirašyti sutartį nelygiomis su investuotoju akcininkų teisėmis pažeidžia viešąjį interesą. Baiminamasi, kad ilgo investicijų grąžos laikotarpio reikalaujanti jėgainė gali ne tik pabranginti gyventojams šilumą, bet ir padidinti šiukšlių kainą.
Suomiai gamins šilumą
Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius teigia, kad per kitą Tarybos posėdį savivaldybės kontroliuojamos „Klaipėdos energijos“ ir kito jos akcininko, „Fortum Heat Lietuva“, bendros įmonės „Fortum Klaipėda“ akcininkų sutartis bus peržiūrėta.
Jis pripažįsta, kad dokumente yra taisytinų dalykų, tačiau nemano, kad Suomijos kompanijai keliamos kliūtys gali pakeisti savivaldybės tikslą. Pasak jo, Vyriausybė nepadėjo gauti ES paramos šiam Klaipėdos projektui, o dabar dėl jos kyla trukdžių, nes esą atsirado besipriešinančiųjų Klaipėdos energetinei nepriklausomybei nuo rusiškų dujų.
„Klaipėda neturi tiek pinigų, kad „Klaipėdos energija“ galėtų savarankiškai pasistatyti šiukšlių deginimo jėgainę. O investuotojai ateina su europiniais pinigais, - pažymi R.Taraškevičius.
Klaipėdos miesto tarybos narys Benediktas Petrauskas taip pat mano, kad niekas kitas, net Skandinavijoje garsiausia šios srities suomių kompanija „Fortum“, tokios jėgainės nepastatytų. Ji gali kainuoti apie pusę milijardo litų ir šiluma aprūpintų trečdalį miesto gyventojų.
Šiuo metu „Klaipėdos energijos“ stebėtojų taryba analizuoja, kokia būtų atliekų tvarkymo kaina deginant šiukšles. Jei akcininkų sutartis nebus pasirašyta iki rugpjūčio 1 dienos, statybos pabaigos terminas, 2012-ieji, bus pratęstas.
Britai išgaus dujas
Daugelyje modernių pasaulio šalių sąvartynų, juos uždarius, įtaisoma dujų surinkimo sistema. Dujos išpumpuojamos ir sudeginamos, arba panaudojamos generuojant elektros energiją. Pastarasis variantas yra priimtinesnis, nes metanas yra stipresnės šiltnamio efektą sukeliančios dujos nei anglies dioksidas.
Pasak KRATC atstovų, dujoms deginti buvo paskelbtas investicinis konkursas, kaip reglamentuoja LR civilinis kodeksas. Jį laimėjo bendra Lietuvos ir Anglijos UAB „Energ“. Kitas dalyvis – Kauno inžinerinių paslaugų UAB „Manfula“ apskundė konkurso rezultatus Klaipėdos apygardos teismui dėl esą neteisingo konkurso organizavimo. Jų manymu, tai turėjo būti Viešųjų pirkimų įstatymu reglamentuota procedūra. Teismas patvirtino, kad KRATC konkursas buvo teisėtas ir teisingas. Dabar vyksta projektavimo darbai, birželį tikimasi gauti statybos leidimą ir pradėti dujų deginimo jėgainės statybos darbus.
KRATC vadovas Šarūnas Reikalas pažymėjo, kad bendrovė nuo parduotos elektros energijos ir kitų pajamų, gautų iš veiklos, centrui mokės procentus. Daugelyje pasaulio šalių dirbanti britų įmonė turi visą dujų generatorių parką, todėl pagal išgaunamų dujų kiekį aparatus galės keisti. Tokių galimybių neturi mažos kompanijos. Sąvartyne bus pastatyta nedidelė jėgainė. Apskaičiuota, jog tam, kad ji veiktų, dujų užteks 15 metų. Investicijos į projektą sudarys 5-6 mln. litų. Pagamintą energiją supirks „VST“ Vyriausybės nustatyta kaina.
Ką tik KRATC paskelbė dar vieno iš 7 pagrindinių Klaipėdos regiono Kiškėnų buitinių atliekų sąvartyno uždarymo konkursą. Jį laimėjusi bendrovė turės iškasti ir išvežti dalį atliekų į Dumpių sąvartyną, įrengti biodujų neutralizavimo sistemą, uždengti sąvartyną daugiau kaip metro storio grunto sluoksniu. Projektas bus finansuojamas ES lėšomis. Manoma, gali pasikartoti atvejis, kai kilo ginčai dėl Kalotės sąvartyno dujų, nes stingant darbo šiukšlių karas ir konkurencija tik įsibėgėja.
Vida Bortelienė
