Prieš kelerius metus, kuriant būsimo ir finansiškai stambiausio uosto objekto viziją, buvo numatyta ir įrašyta Vyriausybės sprendimuose, kad iki 2009 metų liepos, valstybės vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose tūkstantmečio, Klaipėdoje bus atidarytas keleivių ir krovinių terminalas. Tačiau net ir užsitikrinus Europos Sąjungos (ES) dalinį finansavimą, šiuo metu pradedamas rekonstruoti tik geležinkelio mazgas. Jo reikšmė ir tikslas - išjudinti ir kitus susijusius projektus, vertinamus šimtais milijonų litų. Tad keleivinių ir kruizinių laivų šioje uosto vietoje pamatysime dar negreit. Ne anksčiau kaip po dvejų trejų metų.
Projekto laukia dar daug kliūčių
Be šio geležinkelio viaduko per Varnėnų gatvę, terminalą sudarys jūrinė ir autokelių dalys: naujos krantinės su pirsu ir rekonstruota Baltijos prospekto-Minijos gatvės sankryža. Terminalo operatorius bendrovė "Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas" (KKKT), uosto direkcijai išsprendus žemės ir gyventojų iškeldinimo klausimus, įrengs kranto objektus: keleivių aptarnavimo ir biurų pastatą; dengtą galeriją keleiviams patekti į laivus; patikros postą; automobilių laikymo ir krovinių saugojimo aikšteles; generalinių krovinių sandėlius.
"Nors statant terminalą dar nemažai kliūčių, svarbiausia, kad darbai jau pradėti", - sakė KKKT generalinis direktorius Benediktas Petrauskas. Jo manymu, per dvejus metus, kol truks viaduko statybos, bus išspręstas ir rezervinėje uosto teritorijoje gyvenančių žmonių iškeldinimas. Kelios dešimtys šeimų, gyvenančių nusenusiuose ir neremontuotuose savivaldybės butuose, naujų būstų laukia penkiolika metų - nuo tada, kai naujas terminalas buvo pažymėtas bendrajame Klaipėdos miesto plane. Privačių valdų savininkai su uosto direkcija derasi dėl kompensacijų, tačiau jų ribos nė vienai šaliai teisiškai neaiškios.
Šalinti biurokratines kliūtis terminalo statybai šiemet aktyviai ėmėsi susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Jis statybų aikštelėje įkasė simbolinę kapsulę ir pažadėjo naują investicijų antplūdį į Klaipėdos uosto infrastruktūrą, kuris palaikys statybų sektoriaus gyvybę.
Atpigus statyboms, sumažės investicijos
Geležinkelio viaduko rekonstrukciją vykdys bendrovių "Hidrostatyba" ir "Viadukas" susivienijimas, laimėjęs konkursą pasiūlyta 10,3 mln. litų kaina. Iš jų 85 proc. sudarys ES Regioninės plėtros fondo lėšos. Likusi dalis - "Lietuvos geležinkelių" ir valstybės biudžeto ištekliai. Ankstesnėmis kainomis buvo numatytas 15 mln. litų lėšų poreikis. Todėl tikimasi, kad dėl atpigusių statybos darbų bendra investicijų vertė bus mažesnė, nei anksčiau apskaičiuoti 500 mln. Lt. B.Petrausko manymu, ji gali siekti 300 mln. litų.
Į kapsulę įdėtame rašte pateikta visa istorinė ir techninė medžiaga apie objektą, nurodoma kad jis skiriamas Lietuvos valstybės 1000 metų vardui paminėti.
Vida Bortelienė
