Seimo Ekonomikos komiteto nariai žada kuo skubiau analizuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veiklą nustatančius aktus ir suteikti svarbiam valstybės objektui teisinių prioritetų ar lengvatų.
Valdžios žmonės, atitraukę akis nuo Vilniuje dėmesį kausčiusių šalies aviacijos ir geležinkelių įmonių, pagaliau rado laiko užsukti į Klaipėdos uostą. Nors šiuo metu tai viena stipriausių ekonomikos struktūrų, ją irgi apniko įvairios grėsmės. Vienos negandos sklinda iš tarptautinės rinkos - mažėja krovinių, kitos - iš šalies vidaus -didėja mokesčiai.
Pavyzdžiui, nuo sausio 1 dienos pakėlus turto mokestį nuo 0,1 iki 2 proc., Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) išlaidos už akvatoriją ir krantines padidėja 200 proc. - nuo 800 tūkst. iki 16 mln. litų. Jei nebus grąžinta ankstesnė tvarka, teks aukoti investicijas.
O jų ir taip neužtenka, nes pagal įstatymą visus uosto tobulinimo ir kokybės palaikymo darbus privalo finansuoti pati valstybė, t. y. KVJUD. Kai kuriuos infrastruktūros objektus, kad sparčiau vyktų statybos, sutiktų kredituoti krovos kompanijos, tačiau įstatymas nenumato kompensacijų būdo.
Nors laiko diskusijoms ir terminalams apžiūrėti buvo skirta nedaug, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos atstovai susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui ir Seimo Ekonomikos komiteto nariams kiek įmanoma glausčiau pasistengė išdėstyti pačius karščiausius klausimus. Be finansų subalansavimo, įmones kamuoja tai, kad uosto gyvybingumą marina lėtas teritorijų planavimo dokumentų rengimas, pernelyg griežtos, palyginti su užsienio šalimis, aplinkos aktų normos.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme apie jo paskirtį sakoma, kad uostas - tai Lietuvos Respublikos transporto sistemos dalis, skirta laivams aptarnauti ir kitai su laivyba susijusiai komercinei bei ūkinei veiklai vykdyti. Praktikoje tą veiklą lemia atskiros institucijos, savivaldybės tarybos leidimai ar bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ interesai. Todėl įmonių vadovai po kiekvienų Seimo rinkimų reikalauja iš Vyriausybės platesnio požiūrio į uosto naudą.
Ministras E.Masiulis pažadėjo stiprinti uosto ir geležinkelių sąveiką - priskirti abi struktūras vienam viceministrui, sureguliuoti privačių ir valstybės investicijų bei aplinkosaugos klausimus.
„Klaipėdiečiai - draugiški aplinkai žmonės, bet taip padidinti aplinkosaugos normatyvai negali trukdyti ekonomikai“, - įsitikinęs ministras.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys prisipažino gavęs didelę dozę informacijos ir yra pasirengęs apibrėžti naują uosto statusą. „Numatysime uostui teisinę paramą, nes tai specifinis, strateginis valstybės ekonomikai objektas", - kalbėjo D.Budrys.
Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkas Audrius Endzinas pabrėžė, kad uoste didinti krovą yra viena, o palaikyti verslo kompanijas krizės sąlygomis - kas kita. Todėl pirmas susitikimas su uosto įmonių vadovais esąs postūmis spręsti, ką galima padaryti geriau.
Vida Bortelienė, „Lietuvos žinios“
