Priemiesčio kompleksų kankinamas Klaipėdos rajonas priešinasi ūkinei veiklai net tada, kai Gargždams siūloma už dyką atgaivinti istorinę Karklės gyvenvietę, Europos Sąjungos žuvininkystės sektoriaus pinigais įrengiant universalų uostelį.
Pagal Europos Sąjungos (ES) žuvininkystės politiką Lietuvos pajūrio ruože kas 20-25 kilometrus turėtų atsirasti 4 prieplaukos žvejų valtims ir pramoginiams laiveliams. Tokiai infrastruktūrai 2007-2013 metų biudžete skirta 12 mln. eurų (per 40 mln. litų). Numatomos vietos - Klaipėda, Karklė, Nemirseta ir Šventoji - inkaro ženklu pažymėtos Bendrajame apskrities teritorijos plane.
Žvejų įsitikinimu, pinigus tikslingiausia panaudoti geografiniame pakrantės centre, nes Klaipėdoje toks uostelis yra, o Šventojoje vietos atsiras atkūrus uostą.
Nors ūkinės veiklos Karklėje galimybei neprieštarauja pagrindinė aplinkos saugotoja - Pajūrio regioninio parko direkcija, Klaipėdos rajono savivaldybės biurokratai apsikrauti papildomu darbu nenori.
Susikirto projektai.
Akmenuotą Karklės jūros pakrantę rajono savivaldybė nusprendė paversti civilizuotu paplūdimiu. Dalyvaudama ES projekte "Klimato kaita: poveikis, taikomos priemonės ir pritaikymas Baltijos jūros regione" per artimiausius 4 metus savivaldybė numato parengti Karklės paplūdimio infrastruktūros detalųjį planą, kuris atsieis 380 tūkst. litų. Savivaldybės įnašas - 15 proc. šios sumos.
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba birželio 25 dienos posėdyje ketino nepritarti uostelio statybai, nes "planuojama ūkinė veikla nesuderinama su įgyvendinamu projektu". Tik posėdyje dalyvaujantiems žvejams paraginus kitądien išklausyti mokslininkų bei parko direkcijos balso, politikai sprendimo nepriėmė ir sutiko kalbėtis. Juk planas - tai dar ne pliažas.
Galbūt paveikė ir kitas argumentas - kad užtvėrę žvejų uosteliui Karklėje kelią politikai Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijai pridarytų 70 tūkst. litų žalos, kurią kas nors, ko gero - savivaldybė, turėtų atlyginti.
Pernai rugsėjį Klaipėdos apskrities viršininko administracija, apsvarsčiusi prieplaukos Karklėje klausimą dalyvaujant aplinkosaugininkams, žvejams ir rajono valdžios atstovams, pritarė statybai ir įpareigojo asociaciją savo lėšomis parengti uostelio galimybių studiją bei poveikio aplinkai vertinimą. Žvejų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila politikams priminė, kad studija atlikta, o už pradėtą poveikio vertinimą mokslininkams sumokėtas avansas. A.Bargailos teigimu, projekto stabdžiu tapo rajono Architektūros skyrius, pritrūkęs įžvalgumo, kad kraštui reikalingi pinigai gali grįžti atgal į Briuselį. Paklaustas apie uostelio dydį, jis aiškino, kad numatoma 50 laivelių prieplauka tik vadinsis žvejų, nes jų laivų kasmet mažėja. "300 mln. litų jau sunaudota laivams pjaustyti, netrukus dar 16 įmonių pasitrauks iš verslo. Todėl prieplauka bus skirta rekreacijai ir turizmui", - sakė verslininkas.
Mažiau niokos kopas
Uostelio statybos paremti atvykusi žvejų palaikymo komanda sutartinai aiškino, kad abu projektai - paplūdimio ir uostelio - vienas kitam neprieštarauja, juos neva įmanoma derinti. O už maždaug 10 mln. litų - tiek tikrai būtų galima gauti Karklės prieplaukai statyti - pavyktų sutvarkyti visą kaimo pakrantės infrastruktūrą.
Baltijos aplinkos tyrimų instituto atstovas dr. Saulius Gulbinskas atkreipė dėmesį į tai, kad įrengti normalų paplūdimį Karklėje beveik neįmanoma, nes krantas ir dugnas akmenuoti. "Smėlio tai yra, tai jo nėra, o akmenų nepašalinsi, nes susilpnėtų krantas. Uostelis sulaikytų vandens jėgą", - aiškino S.Gulbinskas. O Žvejybos jūroje kontrolės departamento vadovas Vaclovas Petkus kaip kirviu nukirto, kad uostelis būtinas, nes to neva reikalauja viešasis interesas.
Pagalvoti, iš kur savivaldybė gaus pinigų gelbėjimo stočiai įrengti ir pakrantei prižiūrėti, automobilių aikštelei ir privažiavimo keliui įrengti, siūlė Klaipėdos vicemerė Judita Simonavičiūtė. Ji teigė, kad paplūdimys savivaldybei - brangus malonumas, o žvejų uostas Karklei įkvėptų verslumo. "Nenormalu politikams uždrausti nagrinėti statybos galimybę, atkurti, kas buvo senovėje, - tai trumparegiškas požiūris. Bet gal išvados dėl poveikio bus tokios, kad tikrai labiau apsimokės statyti Nemirsetoje", - kalbėjo J.Simonavičiūtė.
Uostamiestis nesutalpina žvejų ir pramoginių valčių Danės upėje, todėl netoli miesto esanti Karklės prieplauka pramogautojams ir priekrantės žvejams būtų gera išeitis. Klaipėdos savivaldybė suinteresuota, kad uostelių užmiestyje atsirastų kuo daugiau ir greičiau.
Karklės bendruomenės pirmininkas Pavelas Žąsytis, politikų paklaustas žmonių nuomonės apie uostelį, garantavo, kad vietiniai tam pritaria, nes nori tvarkos ir švaros. Be to, reikia ne tik uostelio, bet ir platesnio kelio valtims į jūrą nugabenti, kitų dalykų.
Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius šįkart stojo į žvejų pusę. "Mes negalime nei drausti, nei leisti. Tokia ūkinės veiklos galimybė numatyta pajūrio tvarkymo plane. Pliažas ir uostelis galėtų papildyti vienas kitą. Yra parinktos 2 alternatyvios vietos. Tik poveikio aplinkai tyrimas atsakys, ar teks koreguoti rezervato ribas ir kas mažiau kenktų gamtai", - ragindamas politikus leisti tvarkyti pajūrį kalbėjo gamtosaugininkas. Jis pažymėjo, kad kopos žalojamos daug smarkiau, kai valtys į jūrą vežamos džipais per smėlį.
Politikų sprendimo Karklės klausimu laukiama liepą. Jei jis būtų teigiamas, žvejai dar spėtų pateikti finansinę paraišką ir gauti ES žuvininkystės rėmimo programos lėšų.
Vida BORTELIENĖ
