Kaip pats reikšmingiausias 2008 metų Klaipėdos uosto įvykis vertinamas tarptautinės konteinerių transportavimo kompanijos MSC atėjimas žada milžinišką konteinerių srautą, tačiau dėl ekonominės naudos valstybei tektų daryti ekologinių nuolaidų, rašo „Lietuvos žinios“.
Prieš keletą mėnesių iš verslininko Martino Gusiatino įsigiję 96,06 proc. laivų krovos bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ akcijų ir gretimoje teritorijoje veikiančią bendrovę „Progresas“, užsienio verslininkai pakeitė uosto įmonės veiklos strategiją ir gali reikšmingai paveikti viso Klaipėdos uosto perspektyvą.
Anksčiau „Klaipėdos Smeltė“ buvo numačiusi plėtoti tris terminalus: šaldytuvų, generalinių krovinių ir konteinerių. Pastarojo perspektyvinis pajėgumas, dvigubai pailginus kranto liniją naujomis krantinėmis iki 1,2 kilometro, - per 200 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU). 2008 metais terminale perkrauta 70 tūkst. TEU.
Naujoji bendrovės akcininkė „Terminal Investment Limited Nerine Trust Company“, siejama su antra pasaulyje konteinerių vežimo kompanija MSC („Mediterranian Shipping Company“, 22 mln. TEU 2007 metais), numato „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių aikštelėms skirtą plotą dvigubai plėsti, o krovos apyvartą greitomis operacijomis padidinti keliskart. Tarptautinė kompanija visame pasaulyje valdo per 30 uostų konteinerių terminalų ir visur taiko vienodą valdymo ir operacijų modelį.
2008 metais Klaipėdos uoste perkrauta apie 380 tūkst. TEU, iš jų 110 tūkst. TEU buvo MSC konteineriai. Maždaug 40 tūkst. TEU MSC krovė per „Klaipėdos Smeltę“, apie 70 tūkst. TEU - per Klaipėdos konteinerių terminalą. Pastaroji bendrovė šiuo metu priversta mažinti darbuotojų, nes dėl uosto gylio skirtumo nuo sausio 1 dienos MSC iš atokesnės Malkų įlankos visas operacijas perkelia į nuosavą „Klaipėdos Smeltę“.
Skaičiai - savininkų
„Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius Rimantas Juška neslepia, kad uostininkai gana nepatikliai vertina užsieniečių užmojus, o už uosto gilinimą atsakingų valdininkų laukia rimtas iššūkis.
„Prieš porą mėnesių gavome savininkų parengtą verslo planą iki 2028 metų. Jame sužymėti visi judesiai, investicijų, darbų ir krovos skaičiai. Per ateinančius trejus metus skiriama 50 mln. eurų, daugiausia technikai, informacinėms technologijoms ir infrastruktūros statyboms. Įsigiję trečiąjį mobilųjį kraną 2009 metais turėtume krauti 168 tūkst. TEU. Net jei ekonominė krizė smarkiai sumažintų Lietuvos eksporto ir importo srautą, MSC mums garantuoja didesnį konteinerių srautą laivų perkrovimo operacijomis, konteinerių paskirstymu į kitus uostus“, - tvirtino R.Juška.
Tolesnes „Klaipėdos Smeltės“ galimybes, anot direktoriaus, lems uosto gylis. Kad į centrinę uosto dalį galėtų įplaukti tarpžemyniniai konteinerių laivai, Klaipėdos uosto kanale nuo 12 iki 97-osios krantinių trūksta apie metro gylio, kad jis būtų 14 metrų.
Pasak R.Juškos, Lietuvos ekologai prieš keletą metų jau yra nagrinėję uosto iki Malkų įlankos gilinimo pasekmes. Tąkart analizuotas jūros vandens pritekėjimo ir intensyvios laivybos Kuršių nerijos krantams poveikis. Po poros mėnesių turėtų būti baigta dar viena mokslo studija, tyrinėjanti gilinimo ribas. Numatoma užsakyti ir laivybos analizę, kuri atsakytų, ar gali į Klaipėdos uostą įplaukti ilgi konteinerių laivai.
Dėl konteinerių „Klaipėdos Smeltė“ žada atsisakyti trečdalio generalinių krovinių, kurių apyvarta anksčiau viršydavo milijoną tonų, o 2008 metais dėl sandėliavimo vietos stokos buvo sumažėjusi. Numatoma išsaugoti medieną, metalo laužą, vaisius, šaldytus produktus.
Pelningas sandoris
R.Juškos manymu, „Klaipėdos Smeltės“ pardavimas - vienas sėkmingiausių 2008 metų Lietuvos verslo sandorių, nes įmonei buvo surastas strateginis investuotojas už didelę kainą. „2007 metais pasiskelbę pasaulyje apie investuotojo paieškas, sulaukėme 60 atsiliepimų. Konfidencialumo etape liko 18 verslo subjektų, dar vėliau deryboms buvo pasirinktos trys užsienio kompanijos. Be MSC, kuri domėjosi mūsų bendrovės akcijomis, kai dar tik statėme konteinerių terminalą 2006 metais, kiti du potencialūs pirkėjai buvo susiję vienas su uostu, kitas - su logistika. Ir visi norėjo ne mažiau kaip 51 proc. akcijų“, - į klausimus apie sandorį už atostogaujantį M.Gusiatiną atsakinėjo R.Juška. Jo žiniomis, artimiausiais mėnesiais savininkų atstovai žada visuomenei prisistatyti ir siekti, kad uosto gilinimo klausimus nagrinėtų Susisiekimo ministerija.
Paklaustas apie galimas kadrų permainas, generalinis direktorius teigė turintis neterminuotą darbo sutartį, o su akcijas pardavusiu M.Gusiatinu, kaip administracijos vadovu - prezidentu, esą buvusi pasirašyta pusės metų sutartis. Šiuo metu „Klaipėdos Smeltėje“ dirba beveik 400 žmonių. Per 2009 metus konteinerių terminale numatoma įsteigti 100 naujų darbo vietų, vėliau - dar tiek pat.
Prieš dešimtmetį, kai „Klaipėdos Smeltė“ kraudavo ne daugiau kaip milijoną tonų įvairių krovinių, tuometėje valstybinėje įmonėje dirbo daugiau kaip tūkstantis žmonių.
Vida BORTELIENĖ
