Pernykštė valstybės 25 mln. litų skola Klaipėdos miestui kaip lipnaus sniego gniūžtė netruks apaugti naujais popieriniais milijonais, kurie kaip lavina nušluos nuo kelio gyvybiškai būtinas veiklas.
Klaipėdos biudžetą numatoma tvirtinti vasario 26 dieną. Tačiau tarybos politikų pirmoji pažintis su jiems praėjusią savaitę svarstyti pateiktais skaičiais sukėlė nerimo nuotaikas. Suabejota ne tiek dėl pačios savivaldybės tvarkomų išgyvenimo rezervų, kiek dėl Finansų ministerijos gebėjimo orientuotis nedarbo sukeltoje situacijoje.
Pagal valstybės 2009 metų biudžeto ir kitus finansinius įstatymus siūlomas Klaipėdos biudžetas būtų 10,7 proc., arba 38,2 mln. litų, didesnis nei pernai. Prognozuojama biudžeto apimtis - 395 mln. litų. Kadangi pagal įstatymą savivaldybės biudžetas privalo būti nedeficitinis, nurodytas pajamas išlaidos atitinka. Tačiau jau dabar jas mažina įkeltas pernykštis 30 mln. litų lėšų stygius ir senkanti gyventojų pajamų mokesčio srovė.
Klaipėdos savivaldybės biudžeto pajamas sudaro pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (39,4 proc.), specialios tikslinės dotacijos iš valstybės biudžeto (37,2 proc.), įvairūs savivaldybės mokesčiai (12,4 proc.), ilgalaikio turto realizavimo (1 proc.) ir kitos pajamos.
„Nuo 1998 metų iki šių Klaipėdos biudžeto kreivė tik augo. Tačiau šiemet - tai tik išgyvenimo biudžetas. Mažinamos lėšos visoms priemonėms ir ekonominėms programoms, labiausiai - darbo užmokesčiui. Dėl numatytų didesnių valstybės asignavimų pedagogų algoms pirmą kartą Klaipėdą 8 mln. litų dotuos valstybės biudžetas“, - sakė savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Aldona Špučienė.
Investicijoms - prioritetas
„Per televiziją paskleisti gandai apie savivaldybių bankrotus, tarp jų ir Klaipėdos, gerokai perdėti. Mums 19 mln. litų skolinga liko Finansų ministerija, 6 mln. litų - Kelių direkcija“, - gindamas miesto įvaizdį LŽ teigė Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius.
Pernai uostamiestyje nesurinkta 14 mln. litų planuotų pajamų, iš jų 11 mln. litų - gyventojų pajamų mokesčio. Šiemet padėtis gali būti dramatiška, nes Klaipėdą maitinantis jūrų transporto ir tranzito verslas dar tik brenda į krizę. Mažėjant šalies ir tranzitinių krovinių vežimui, didėjant klientų nemokumui, įmonės atleidinėja darbuotojus ir mažina algas.
Nepaisant blogėjančios padėties, savarankiškosioms savivaldybės funkcijoms vykdyti skiriamų pajamų dalis didinama 4,8 proc., valstybinėms funkcijoms - 25,5 proc., mokinio krepšeliui - 32,3 procento.
Didžiausią Klaipėdos savivaldybės biudžeto dalį, apie 60 proc., kaip ir kasmet, suris išlaidos švietimui. Tai paradoksas, nes mokyklinio amžiaus vaikų, pasak savivaldybės Finansų skyriaus vadovės A.Špučienės, kasmet Klaipėdoje sumažėja maždaug po tūkstantį. Šiemet sausio 1 dieną Klaipėdoje mokėsi 24 592 vaikai, prieš metus - 25 762 moksleiviai.
„Klaipėdos pajamų ir išlaidų struktūra nelabai keičiasi, tačiau pirmą kartą siūloma investicijų programą tvirtinti atskirai. Investicijoms reikalingi 145 mln. litų, daugiausia jų bus skirta bendrovės „Klaipėdos vanduo“ projektams ir sporto arenos statyboms. Tačiau numatomų gauti iš Europos Sąjungos (ES) 42 mln. litų, Vyriausybės ir miesto biudžetų lėšų neužteks, apie 60 mln. litų ketiname skolintis iš bankų“, - pažymėjo A. Špučienė.
Baimė pervertinti jėgas
Klaipėdos tarybos opozicijos politikai, kurių kolegos Seime atstovauja daugumai, negalėdami kritikuoti Vyriausybės prognozių, peikia valdančiųjų frakcijų remiamą taupymo planą. Jų manymu, savivaldybės administracijos direktoriaus socialdemokrato Aloyzo Každailevičiaus įsakymas dėl antikrizinių priemonių, nurėžusių 50 mln. litų išlaidų, papjaus socialines programas.
Kiti abejoja, ar verta laikyti už virvės tuščią pajamų balioną. Gal geriau nekreipti dėmesio į Finansų ministerijos siūlymus ir patvirtinti mažesnį biudžetą. Treti aiškinasi, ar savivaldybė sugebės pasiskolinti iš bankų. Anksčiau savivaldybėms buvo leidžiama skolintis iki 35 proc. biudžeto lėšų, šiemet - iki 30 procentų.
Tačiau, A.Špučienės teigimu, ES projektams finansuoti, o tokių Klaipėda turi net kelis, suteikiamas papildomas 18 proc. skolinimosi limitas. Jeigu Klaipėdos politikai apsispręstų skolintis lėšų eurais, pigesnių kreditų būtų ieškoma užsienio finansinėse institucijose.
Vida Bortelienė
