vartojimas

Pagirios – tai viena iš didžiųjų gyvenimo paslapčių. Mums keista ne pagirių kilmė, nes ji yra ir taip akivaizdi, bet tai, dėl ko mes vis dar turime kentėti galvos skausmus, pykinimą ir t.t. Mes (žmonės) pabuvojome mėnulyje ir skaidėm atomus, tačiau vaistas nuo pagirių arba  veiksminga priemonė pagirioms užkirsti kažkodėl lieka iliuzijų lygmenyje. Juk taip nesąžininga.

Dainius Liulys / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ 2014 metais elektroninės prekybos rinka ir toliau sparčiai augs dėl palengva kintančių Lietuvos pirkėjų įpročių. Jie vis noriau apsiperka interneto parduotuvėse, kur nereikia gaišti laiko eilėse, norimos prekės kainuoja pigiau nei tradicinėse parduotuvėse, o už jas galima atsiskaityti įvairiais būdais, pradedant grynaisiais pinigais, atsiimant prekes ir baigiant išperkamąja nuoma.

Nors Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje mažėja narkotikus vartojančiųjų skaičius, tačiau prekiautojų narkotikais policija sučiumpa vis daugiau. Vartojančiųjų mažėja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atlikto tyrimo duomenimis, per pastaruosius metus narkotikų vartojo 2,6 proc. 15–64 metų Lietuvos gyventojų, t. y. beveik pustrečio karto mažiau negu prieš ketverius metus.

Per pirmus tris šių metų ketvirčius bendras absoliutaus alkoholio suvartojimas Lietuvoje nukrito 2,6 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Keičiasi ir alkoholio rinkos struktūra – kyla vynų dalis, mažiau suvartojama alaus. Bendra legalaus alkoholio suvartojimo mažėjimo tendencija pastebima jau eilę metų.

Dažnas iš mūsų bent retkarčiais pakilnoja alaus bokalą ar suvartoja taurę vieno ar kito svaigiojo gėrimo. Tačiau vargu ar kas žino, kiek, ko ir nuo kada vartojame. Pateikiame jums 10 įdomių faktų apie alkoholį 1. Zagros kalnuose šiaurės Irane rasti panašaus į vyną gėrimo likučiai įrodo, kad žmogus vartojo alkoholį jau 5000 m. prieš Kristų. 2. Yra įrodymų, kad alų Mesopotamijoje žmonės pradėjo gerti dar anksčiau – 8000 m. prieš Kristų.

Lietuvos bankui pateiktų vartojimo kreditų davėjų (ne kredito įstaigų) ataskaitų duomenimis, nuo metų pradžios vartojimo kreditų, kai mokėjimas buvo pradelstas ilgiau kaip 90 dienų iš eilės, skaičius išaugo 41 % ir trečiojo ketvirčio pabaigoje siekė 156 tūkst., o suma padidėjo trečdaliu ir sudarė 270 mln. Lt.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2013 m. spalio mėn. sudarė 2,5 mlrd. litų ir, palyginti su rugsėjo mėn., padidėjo 3,7 proc. palyginamosiomis kainomis (pašalinus sezono įtaką, – padidėjo 0,1 proc.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Per mėnesį įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvarta padidėjo 3,9 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių – 4,5 proc., prekiaujančių ne maisto prekėmis įmonių apyvarta padidėjo 2,9 proc.

 Giedrė Sankauskaitė „Taupyk skatiką juodai dienai“, – pataria liaudies išmintis. Tačiau panašu, kad šalies ekonomikos atsigavimą pradedantys jausti gyventojai augančių pajamų kaupti neketina, priešingai, džiaugiasi pirkdami naują brangesnį drabužį, kurio krizės metais negalėjo sau leisti.

Prireikus vartojimo paskolos, trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų pirmiausia kreiptųsi į banką. 11 proc. lietuvių, turėdami galimybę rinktis tarp kredito įstaigų, pasitikėtų kredito unija, o 7 proc. – greitųjų kreditų bendrove. Tai parodė specializuoto vartojimo paskolų banko „Bigbank“ užsakymu „Vilmorus“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.

Viskas euro zonoje atrodė gerai – ekonomika, nors ir lėtai, bet auga. Visgi, kaip rašo CNBC, analitikai perspėja, kad euro zona gali vėl sulaukti „juodos dienos“. Gamybos apimtys spalį pagaliau augo visose 17 bloko valstybių. Statistikos specialistai gali laikytis ir kitos nuomonės, kuri, kaip teigia analitikai, bus neigiama. Ketvirtadienį Europos statistikos agentūra paskelbs trečiojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenis.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad iš Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinio Maisto saugos tarnybų tinklo (INFOSAN) gauta informacija apie JAV pagamintą ir platinamą maisto papildą „Oxy Elite Pro”, skirtą svoriui reguliuoti ir kūno raumenų masei didinti. JAV ekspertų manymu, šio maisto papildo vartojimas yra susijęs su 56 užregistruotais ne virusinės kilmės hepatito (kepenų uždegimo) atvejais.

 Pirmadienį Europos Komisija priėmė pasiūlymą, kuriuo reikalaujama, kad valstybės narės mažintų lengvų plastikinių pirkinių maišelių naudojimą. Valstybės narės gali pasirinkti joms labiausiai tinkančias priemones: nustatyti mokesčius, nacionalinius mažinimo tikslus arba tam tikromis sąlygomis uždrausti tokius maišelius naudoti. "Imamės veiksmų, kad išspręstume akivaizdžią aplinkos problemą. Kasmet Europoje išmetama daugiau negu 8 mlrd.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt „Skalūnų epopėja yra ėjimas ne ta kryptimi, kuris tiesiog užgožia pagrindinę mūsų problemą, kurią turėtume spręsti“, – LRT radijo laidai „60 minučių“ sako ekonomistas profesorius Raimondas Kuodis. Jo manymu, Lietuva apskritai turėtų kaip įmanoma labiau sumažinti dujų vartojimą.

„Swedbank“ nekeičia Lietuvos ekonomikos augimo prognozių – augimas nelėtės. Prognozuojama, kad 2014 m. BVP padidės 4 proc., o 2015 m. augimas paspartės iki 4,5 procento. Šių metų pabaigoje infliacija bus šiek tiek mažesnė nei prognozuota anksčiau – ji sumažės iki 1,3 proc. ir išliks žemiau Mastrichto kriterijaus. Pagrindiniais iššūkiais išliks struktūrinės reformos ir viešųjų finansų balansavimas.

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (palyginamosiomis kainomis) rugpjūčio mėn. palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus išaugo 5,5 proc. Palyginti su liepos mėn. mažmeninės prekybos apyvarta padidėjo 0,7 proc. Rugpjūčio mėnuo pasižymi ryškiu sezoniškumo veiksniu laisvalaikio prekių, raštinės reikmenų, drabužių ir avalynės prekyboje.

Įvertinusi teigiamas Lietuvos ūkio raidos tendencijas, Finansų ministerija (FM) pagerino 2013 metų BVP ir vidutinio darbo užmokesčio augimo bei infliacijos projekcijas. Patikslintame Lietuvos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad BVP palyginamosiomis kainomis 2013 metais išaugs 3,7 proc., 2014 m. – 3,4 proc., 2015 m. – 4,3 proc., 2016 m. – 4 proc.

Sunkiai rasime žmogų, kuris nebūtų girdėjęs apie Kiniją. Tai šalis, kurios įtaka tiek ekonomikos, tiek politikos srityse vis didėja. Kinija sulaukia ir teigiamų, ir neigiamų vertinimų, nuomonės apie ją išsiskiria, tačiau faktai nenuginčijami: 2012 metų fiksuotas augimas buvo 7,7 procento, šalyje gyvena 1,36 milijardo gyventojų, valstybės plotas – 9,597 mln. kvadratinių kilometrų ir ji yra antra pagal dydį pasaulio ekonomika. Ženklas „Made in China“ tapo kasdiene mus supančios aplinkos dalimi.

Mažesnė, nei tikėtasi, pastarųjų mėnesių infliacija, taip pat ribotas vienetinių darbo sąnaudų augimas ir palankios pasaulinių žaliavų kainų tendencijos skatina reikšmingai mažinti infliacijos prognozę. Bendra šalies ūkio plėtra iš esmės atitinka ankstesnius vertinimus, todėl realiojo BVP augimo perspektyva tebėra nepakeista.

Irma Janauskaitė, Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Europos Sąjungos statistikai sako: kelis mėnesius daugiau pirkę ir daugiau leidę pinigų, europiečiai vėl stabtelėjo, išimtis – tik Liuksemburgo gyventojai. Lietuva pagal paskelbtus mažmeninės prekybos augimo rodiklius – antra, bet Lietuvos prekybininkai tai vertina ramiai.

Urugvajaus Kongresas praėjusią savaitę tapo pirmąja pasaulyje vastybe, kur bus legalizuotas kanapių auginimas, pardavimas ir laikymas. Lapkritį panašus įstatymas buvo priimtas Vašingtono ir Kolorado valstijose. Narkotikų politika yra paremta draudimu, tačiau atsiranda ženklų, kad šis monolitas nebėra toks jau nepajudinamas, rašo „The Financial Times“. Kol kas kovą su narkotikais laimi pastarieji, dėl didėjančio vartojimo ir didelių išlaidų siekiant jį apriboti.

Praėjusiais metais Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto apimtys pasiekė rekordines aukštumas ir buvo vienas pagrindinių veiksnių, lėmusių spartų pastarojo laikotarpio ekonomikos augimą. Vis dėlto, panašu, jog eksporto augimas, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius vis dar siekęs 15.4%, antrąjį šių metų pusmetį sulėtės, o pirmąsias augimo lėtėjimo apraiškas galime stebėti jau dabar.

Usainas Boltas tikina, kad yra švarus ir visas pergales pasiekė nevartodamas jokių draudžiamų medžiagų. Tokį atsaką greičiausias planetos žmogus rėžė po to, kai, paaiškėjo, kad kiti Jamaikos sportininkai vartojo dopingą. „Aš esu „švarus“. Tačiau sportininkai turi būti labai atsargūs – daugybė medžiagų jau įtraukta į draudžiamų sąrašus. Labai sunku sekti naujienas. Būtent todėl kiekvienam reikalinga gera komanda – ji padės nesuklupti.

MMA padidinimas neišprovokavo masinių atleidimų, tačiau neturėjo didelės įtakos ir vartojimui, rašoma naujausiame „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ numeryje. Padidinus MMA, pradėta skaidyti etatus – ne visą darbo dieną dirbančiųjų dalis ūgtelėjo nuo 9,4 proc. ketvirtąjį 2012 m. ketvirtį iki 10,0 proc. pirmąjį 2013 m. ketvirtį. Šešėlinius atlyginimus mokančiose įmonėse buvo padidintas legalus darbo užmokestis, tačiau sumažintas algos „vokelyje“ dydis.

Kai kurie jaunuoliai naudoja visokiausius triukus, kad alkoholis nebūtų „filtruojamas“ per kepenis, o iš karto patektų į kraują, rašo „ABC.es“. „Pasekmės yra pražūtingos“, - perspėja žurnalistė Erika Montanes. Laikraštis vardija šiuos rizikingus būdus: „alkoholis yra tiesiogiai suleidžiamas į organizmą per makštį, išeinamąją angą, akį arba įkvepiamas per inhaliatorių“. Šie metodai populiarūs tarp paauglių, kurių tikslas – kaip galima greičiau prisigerti per vakarėlį.

Vienos Stambulo alkoholinių gėrimų parduotuvės savininkas Menderesas Yildirimas (Menderesas Jildirimas) labiau susirūpinęs ne dėl pastaraisiais vakarais vykusių riaušių, per kurias policija leido ašarines dujas, o dėl alaus skardinių savo šaldytuve. Kaip ir protestuotojai, jis piktinasi viena iš vyriausybės reformų, grasinančių sužlugdyti jo verslą, jeigu bus uždrausta pardavinėti alkoholį naktimis.

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2013 m. balandžio mėn. buvo -11. Nors, palyginti su kovo mėn., vartotojų pasitikėjimas viena pakopa suprastėjo, tačiau pasiektas lygis yra aukščiausias per penkerius metus – nuo 2008 m. pavasario.

Pasirodo 2008–ųjų ir 2012–ųjų Lietuvos skirtingos: labiau skubame, išgyvename didesnį stresą, daugiau svaiginamės alkoholiu, mažiau bendraujame nei prieš krizę. Dvi Lietuvas įvardija pakartotinis 2013 m. tyrimas „Lietuvos anatomija“, kurį atliko komunikacijos agentūrų bendruomenė „United Agencies“ kartu su rinkos tyrimų agentūros SIC ekspertais.

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos papildytose Finansinių paslaugų reklamos gairėse numatyta, kad vartojimo kredito sutarčių reklamoje pateikiama informacija turėtų būti objektyvi ir leidžianti vartotojui priimti ekonomiškai pagrįstus sprendimus. Vartotojai turėtų būti skatinami įvertinti savo galimybes grąžinti kreditą. Lietuvos bankas netinkama laiko tokią reklamą, kurioje žadama suteikti kreditą neatsižvelgiant į vartotojo finansinę būklę.

Šanchajaus ekonomika laikosi ant darbo imigrantų. Didžiosios šių žmonių dalies pagrindinis darbas – krovinių pervežimas iš vieno miesto galo į kitą, o pagrindinė tokių darbininkų transporto priemonė – karutis arba dviratis. Kroviniai, kuriuos perveža šie vežėjai, dažnai atrodo prieštaraujantys fizikos dėsniams, praneša mixstuff.ru. Ši fotografijų galerija – prancūzų fotografo Alaino Delorme darbas. Iš pirmo žvilgsnio šie darbininkai gali pasirodyti kaip gigantai, galintys nuversti kalnus.

JAV vartotojai numoja ranka į didesnius mokesčius ir vasarį, palyginti su sausio mėnesiu, jų išlaidos mažmeninės prekybos sektoriuje išaugo 1,1 proc., t. y. daugiausiai per 5 mėnesius, praneša BBC. Daugiausiai įtakos tokiam padidėjimui turėjo pakilusios benzino kainos, tačiau taip pat buvo daug išleista automobiliams, drabužiams, namų apyvokos daiktams ir baldams. Tokie duomenys nustebino ekonomistus, nes jie tikėjosi, kad sausį padidinti mokesčiai privers išleisti mažiau.

Vaistinių lentynos lūžta nuo įvairių vaistų, visuomenė pamėgo ligas sau „diagnozuoti“ iš jų reklamos ir atsiradus naiviam tikėjimui, kad sveikatos suteiks buteliukas „naujo, pažangaus ir veiksmingo“ preparato, o mokslininkai griebiasi už galvų. Žmonės ne tik tingi sportuoti ar imti sveikai maitintis, bet ir įjunko į vaistus. Tik 10 proc. sveikatos priklauso nuo medicinos Habil.

Vos prieš šimtą metų žmonių apsipirkimo įpročiai buvo visai kitokie nei šiandien. Tuo metu daugelis pirko tik tuos daiktus, kurių jiems iš tiesų reikėjo. Padėtis iš esmės pasikeitė po pirmojo pasaulinio karo, kuomet atsirado masinė produkcija, o bendrovės ėmėsi apeliuoti į pirkėjų jausmus, bet ne protą, rašo „Business Insider“. Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje JAV išdygo gausybė galingų korporacijų, kurias apėmė nerimas dėl produkcijos pertekliaus.

Nepriklausomi elektros energijos tiekėjai siūlo mažinti elektros sąskaitas ne tik sudarant sutartį su jais ir užsitikrinant 2-4 ct pigesnę elektrą, bet ir dalyvaujant atsakingo elektros vartojimo programoje „Planuok atsakingai“. Planuoti skatins kūrybiškai Nepriklausomi elektros energijos tiekėjai gali pasiūlyti iki 20 procentų mažesnes elektros sąskaitas, tačiau nuo šiol jų kūrybiški sprendimai leis prisidėti ir prie socialiai atsakingos bendruomenės kūrimo bei laimėti paskatinamuosius prizus ...

Vilniaus daugiabučiai namai, prisijungę prie „5 žingsnių šilumos taupymo programos“, šių metų sausį, palyginti su tuo pačiu 2011 metų laikotarpiu, šilumą vartojo 7,5 proc. efektyviau. Tai rodo bendrovės „Mano būstas“ išanalizuoti duomenys. 2013 metų sausio mėnesį vidutinis svertinis šilumos suvartojimo koeficientas įmonės administruojamuose namuose siekė 34,65. Šis rodiklis sumažėjo 7,5 proc.

Atsiradus elektroninei komercijai, mažmeninė prekyba kardinaliai pakeitė savo veidą. Tokioje besikeičiančioje aplinkoje nedaugelis prekybininkų lieka prie senų verslo įpročių. Pardavėjai stengiasi prisitaikyti prie skubančių pirkėjų, kiti elektronines parduotuves stengiasi kuo labiau individualizuoti kiekvieno kliento atžvilgiu. Šios kompanijos iš esmės keičia apsipirkinėjimo sampratą nuo to, kas vyksta parduotuvės viduje iki prekių pateikimo internete.

Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos laida „Panorama“ Pramonininkai prognozuoja: nors dėl išaugusios minimalios algos šiemet uždirbsime daugiau, mažės ir nedarbas, tačiau vidaus vartojimas nedidės. Tokias išvadas analitikai pateikia apibendrinę metų pradžios Lietuvos gamintojų lūkesčius. Jų analizė rodo, kad šalies ekonomika ir eksportas augs, bet vidaus vartojimą stabdys augančios kainos. Pramonininkų prognozėmis, Lietuvai šiemet bus sunku išlaikyti euro įvedimui būtiną infliacijos lygį.

Nuo pat žmogaus atsiradimo šioje žemėje kartu atsirado ir malonumų ieškojimas. Nieko nepadarysi, mes nesame tobuli Dievo kūriniai, visi daugiau ar mažiau nepasitikime savimi, bet kiekvienas norime būti laimingas, sugebėti atsipalaiduoti, jaustis žavūs ir nepakartojami. Malonumas – vienas iš žmogaus stimulų judėti pirmyn. Aišku, didesnis malonumas yra tas, kurį gauni po tam tikro laiko, įdėjęs daugiau pastangų, nei tas, kurį gauni čia ir dabar, su minimaliomis pastangomis.

Sertifikuotos žalios lietuviškos elektros energijos vartotojai šiemet sunaudos apie 75 mln. kWh, arba maždaug 23 proc. visos Kauno hidroelektrinėje pagamintos elektros energijos. Tokio pobūdžio elektros energiją tiekiančios bendrovės "Energijos tiekimas" duomenimis, planuojamas žalios lietuviškos energijos vartojimas šiemet bus 9 proc.

Tiriant maisto vartojimo tendencijas skirtingose pasaulio šalyse, paaiškėjo, kad kryptį „pagaminkite man gero maisto“ vis dažniau keičia kryptis „padėkite man gerai pasigaminti maistą pačiam“. Gamindami maistą, vartotojai teikia pirmenybę paprastiems, gryniems ir vietiniams maisto produktams. Tai parodė rinkos tyrimų kompanijos TNS ir „XTC“ atliktas tarptautinis maisto vartojimo ir pasiūlos tyrimas „Food connections“. Šiuo metu nemaža dalis vartotojų nepasitiki maisto produktais.

 Nuo 2009 m. tyrimų bendrovė RAIT pradėjo matuoti vartotojų nuotaikos indeksą (VNI). VNI matuoja vartotojų gyvenimo kokybės, materialinės padėties bei vartojimo pokyčius. Šis indeksas atskleidžia ne tik kaip pasikeitė vartotojų padėtis, elgsena, bet ir kokie jų ateities lūkesčiai. Kiekvieną mėnesį apklausiama po 1000 Lietuvos gyventojų. Paskutinė apklausa atlikta 2012 metų lapkričio 29 – gruodžio 11 d. Tiriamojo laikotarpio pradžioje, t.y. 2009 m. gegužės mėn.

„Kanapes vartoti nepavojinga” Nors kanapės ir nekelia tokio pavojaus gyvybei, kokį kelia alkoholis, opiatai ir daugybė kitų psichoaktyviųjų medžiagų, bet dėl žalingo tetrahidro-kanabinolio (THK – veiklioji medžiaga kanapių sudėtyje) poveikio kyla grėsmė jaunų žmonių psichiniam ir fiziniam vystymuisi.

Besikeičiančios vartojimo tendencijos nulems tai, kad sėkmingiausiomis bendrovėmis ateityje taps tos, kurios sugebės pagerinti savo gamybos ir teikiamų paslaugų standartus, teigia rinkos tyrimų bendrovės „Euromonitor International“ redakcijos direktorė Gina Westbrook.

Lietuvių vartojimas šiemet augo sparčiau nei kainos, tačiau gyventojai išliko atsargūs tiek vartodami, tiek kaupdami finansinį turtą. „Realus vartojimas, įvertinus kainų augimą, siekė 3 procentus. Jis buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), nes mus aplenkė tik Bulgarija ir Latvija“, – sakė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė. Visgi, vartojimas augo sparčiau nei augo atlyginimai – pastarieji praėjusiais metais didėjo vos 2,4 proc.

Vilniaus miesto savivaldybės specialistai išanalizavo 200 daugiabučių namų, kurie praėjusiais metais suvartojo daugiausiai šilumos, duomenis. Pastebėta, kad šių metų lapkritį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, apie 90 proc. namų šilumos suvartojimas sumažėjo nuo kelių iki keturiasdešimties procentų.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacija (LEŪA) savaitgalį Ukmergės rajone, Taujėnų dvare, organizavo tarptautinę konferenciją, kurioje aptarė ekologinių ūkių konkurencingumo didinimo galimybes, susipažino su užsienio partnerių patirtimi, gvildeno kitas aktualias temas. Grūdai keliauja į užsienį LEŪA pirmininkas Saulius Daniulis akcentavo, kad 2007–2013 m. sumažėjusi parama ekologiniams ūkiams paskatino daugelį ūkininkų atsisakyti šios veiklos.

Alaus gamintojai tikisi, kad kitais metais alaus rinka susitrauks 4 proc., tačiau viliamasi, kad nuo kitų metų pradžios įsigalioti turintis draudimas aludariams pilstyti alų į didesnės nei 1 litro talpos plastikinę tarą privers vartotojus rinktis geresnės kokybės alų.

Informacija apie tai, kodėl kenksminga organizmui persivalgyti, šiandien mirga dažnas leidinys bei naujienų tinklalapis. Tačiau tik nedaugelis mūsų esame girdėję, jog saikas valgant yra glaudžiai susijęs su žiniomis, kaip vartoti maistą atsakingai. Atsakingas ir tausojantis maisto vartojimas gali padėti tausoti ir aplinką.

Naujų Kinijos vadovų laukia rimtų iššūkių ir išbandymų dešimtmetis. Visas pasaulis įdėmiai stebės, kaip antra pagal dydį pasaulio ekonomika sugebės išlaikyti augimo tempus ir įgyvendinti svarbias reformas. Kinijos valdžios pasikeitimas oficialiai baigėsi. Kas dešimt metų rengiamas Kinijos komunistų partijos (KKP) suvažiavimas vainikuotas naujo vadovo išrinkimu. Ateinantį dešimtmetį šalį į priekį ves Xi Jinpingas – jis Kinijos prezidento poste pakeis iki šiol šaliai vadovavusį Hu Jintao.

Pastebima, kad kone kas antras vaistinėse besilankantis žmogus prašo jiems nepaskirtų antibiotikų. Šie stiprūs vaistai anksčiau buvo vartojami tik būtiniausiu atveju, šiandien jais norima gelbėtis nuo menkiausio negalavimo. Piktnaudžiauti antibiotikais pavojinga. Ar tikrai žinote, kaip ir kada juos vartoti? Lapkričio 18 d. Lietuvoje ir visoje Europoje bus minima supratimo apie antibiotikus diena. Kasmet šią dieną bandoma atkreipti dėmesį į atsakingą šių vaistų vartojimą.