Irma Janauskaitė, Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Europos Sąjungos statistikai sako: kelis mėnesius daugiau pirkę ir daugiau leidę pinigų, europiečiai vėl stabtelėjo, išimtis – tik Liuksemburgo gyventojai. Lietuva pagal paskelbtus mažmeninės prekybos augimo rodiklius – antra, bet Lietuvos prekybininkai tai vertina ramiai.
Kai kurių jų teigimu, vienas skaičius – mažai, ką rodo, tikrąją padėtį atskleistų kartu pateikti prekių kainų, prekybininkų sąnaudų ir pelno pokyčiai.
Menkas žmonių tikėjimas ūkio atsigavimu apkarpė jų norą išlaidauti – mažmeninė prekyba Europoje birželį, palyginti su geguže, sumenko. Be kita ko, mažiau pirkta ir maisto. Bet Europos Komisija tokių nuotaikų nesureikšmina, nes, nors ir nedidelis, bet jau vistiek matomas nedarbo mažėjimas. Be to, pirkimai smuko tik vieną mėnesį, o pusmečio vidurkis – teigiamas.
„Jei lyginsime birželį su geguže, yra kritimas. Bet, jeigu žiūrėsime visus 2013 metus, matome mažmeninės prekybos apimčių augimą maždaug 2 procentais. Tai – geras ženklas“, – sako Europos Komisijos atstovė Chantal Hughes.
Šį birželį, palyginti su pernykščiu, labiausiai Europoje išsiskyrė Liuksemburgas, po jo – Lietuva.
Augimas Lietuvoje – daugiau nei 6,5 proc. Tai – antras geriausias rezultatas. Didžiųjų prekybos tinklų atstovo teigimu, prekybos pirmąjį pusmetį ūgtelėjimas iš tiesų fiksuotas visuose vidaus vartojimo sektoriuose: maisto, buitinės technikos, aprangos, grožio, sveikatinimo. Tačiau jis tolygus, be šuolių, todėl jokių stebuklų čia nėra. Akivaizdu esą viena – dalis pirkėjų jau kelerius metus prarasta, nes daugybė žmonių emigravę.
Smulkesnes parduotuves, daugiausiai kaimuose, valdančios kooperatyvų sąjungos vadovas irgi neskuba džiūgauti dėl statistinių skaičių. Anot jo, duomenys galbūt daugiau rodo stambių tinklų situaciją arba bendrą apyvartos rodiklį pagoregavo kurių nors prekių pabranginimas. Esą kaimuose žmonės tebetaupo viskam, net ir plataus vartojimo prekėms.
„Pirmąkart turbūt per paskutinius 5 metus pas mus pasijuto tendencija kooperatyvuose, ypač tose prekybinėse organizacijose, kurios dirba kaimo vietovėje, mažėja prekių apyvarta. Tai yra apie trečdalis mūsų narių sumažino apyvartą, palyginus su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu. Tai rimtas signalas, kuris būtent ir sako, kad nėra taip jau labai gerai“, – teigia Kooperatyvų sąjungos generalinis direktorius Raimondas Koreiva.
Prekybininkų rezultatus esą mažino išaugusios sąnaudos dėl minimalios algos didėjimo ir dalies antkainių dėl aršios konkurencijos mažinimas. Tikrasis vaizdas, pasak verslininkų, pasimatys metų pabaigoje. Gyvenimo lėtėjimas tada esą ypač juntamas regionuose: atostogautojai miestiečiai grįžta namo, o vietiniai dėl subjurusių kelių tampa sėslesni. Be to, jau būna atėjęs gausesnes išlaidas nešantis šildymo sezonas. Dabartinių rinkos dalyvių padėtį šiemet, neabejojama, koreguos ir į Lietuvą ateinantys IKEA bei LIDL tinklai. Įtakos, aišku, turės ir nuotaikos Europoje.
„Jeigu eurozonos ir kitos šalys ateityje sugebės išvengti tokių gilesnių ekonominių sukrėtimų, tai atsilieps ir toliau teigiamai mūsų ekonomikos vystymuisi ir tuo pačiu prekybininkams. Be abejo, iš valstybės institucijų tikimės daugiau prognozuotumo, kad nebus kaitaliojami tiek mokeščiai, tiek reguliavimas“, – sako Prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas.
Statistiniai pokyčiai Lietuvoje, anot prekybos verslo atstovų, ES mastu labiau matomi todėl, kad šalies rinka maža – tai ji smarkiau krinta, tai vėliau daugiau kyla. Didelėse rinkose, tokiose, kaip, pavyzdžiui, Lenkija, viskas stabiliau.
