vartojimas

Lietuvoje ir Latvijoje vartojimo prekės ir paslaugos rugpjūtį atpigo, kaip tai dažniausiai ir įvyksta paskutinį vasaros mėnesį, pirmiausia dėl sezoninio maisto kainų kritimo, tuo tarpu Estijoje šiemet to neįvyko. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, mėnesio defliacija rugpjūtį sudarė 0,4 proc., Latvijoje – 0,5 proc., o infliacija Estijoje siekė 0,4 procento.

Lapkritį po beveik metų pertraukos fiksavus mažmeninės prekybos augimą, ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad apie vartojimo atsigavimą kalbėti dar anksti. Anot jos, svyravimų artimiausiais mėnesiais dar gali būti, o įtakos lapkričio duomenims, taip pat ir gruodžiui turės sezoniškumas.

Lietuvos bankui skelbiant, kad pramonė po nuosmukio jau stiebiasi aukštyn, jos atstovai džiaugtis neskuba. Kodėl pramonės laukia sunki žiema, kiek kils atlyginimai ir ar gresia naujų bankrotų, kalbamės su Pramonininkų konfederacijos prezidentu Vidmantu Janulevičiumi. Pramonė lipa iš duobės – taip situaciją apibūdina Lietuvos bankas. Ar sutinkate su tokia išvada, ar problemos tikrai praeityje? Jeigu atvirai, manau, kad problemų dar gali būti. Jos gali būti ir vasario, ir kovo mėnesį.

Jei manote, kad geriate per daug alkoholio ir tai gali turėti įtakos jūsų savijautai – jums tai būtina žinoti, įsiklausyti. Gydytojas pasidalijo šešiais ženklais, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį ir kurie gali reikšti, kad esate priklausomas nuo alkoholio. Daugelis žmonių retkarčiais mėgsta išgerti, tačiau jei jaučiate, kad geriate per daug ir tai gali turėti įtakos jūsų savijautai – susimąstykite.

Atšalus orams yra itin svarbu stiprinti savo organizmą. Tai galima daryti ir natūraliais būdais: gerti vaistažolių arbatas, valgyti džiovintus augalus, kuriuose gausu vitaminų ir prieš uždegimą veikiančių medžiagų.   Apie tai, kokias žoleles šiuo metu reiktų rinkti ir kokia jų nauda, tv3.lt portalui pasakoja vaistažolininkas, VDU ŽŪA Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros mokslininkas ir dėstytojas, lektorius dr. Marius Lasinskas.

Lietuvos bankas beda pirštu į rekordiškai aukštas maisto kainas ir žeria kritiką prekybininkams. Pasak banko vadovo Gedimino Šimkaus, jeigu tik norėtų, prekybininkai galėtų sumažinti prekių kainas, mat galimybių tam tikrai yra. Lietuvos bankas taip pat atnaujino ir ekonomines prognozes bei prakalbo apie „amerikietiškus kalnelius“. Esą šie metai bus geresni nei tikėjosi specialistai, tačiau kitąmet ekonomika augs lėčiau, nes Europa vis labiau jaus aukštų palūkanų naštą.

Restoranų, kelionių organizatorių atstovai skaičiuoja išaugusius klientų srautus. Jie pastebi, kad žmonės lankosi restoranuose, keliauja, nepaisant išaugusių paslaugų kainų. Tuo metu ekonomistai situaciją vertina dvejopai. Anot jų, popandeminis efektas daro savo, žmonės nori paslaugų ir pramogų, tačiau artėjanti krizė situaciją gali pakeisti.

Apie kiaušinius atrodo, kad žinome jau viską, tačiau už šio, vieno maistingiausio maisto produkto slepiasi ir grėsminga bakterija – salmonella. Kiaušinis – neatsiejamas ateinančių Šv. Velykų simbolis, todėl siekiant apsaugoti save ir šventės dalyvių sveikatą, raginame prisiminti, kaip saugiai apdoroti kiaušinius, jog būtu išvengta salmoneliozės užsikrėtimo.

Vieni galvoja, kad šie vaistai išgydo kone visas ligas, kiti – jų bijo ir vengia vartoti, net kai būtina. Kai kuriais atvejais šie vaistai gyvybiškai svarbūs, o neretai ir pridarantys papildomų sveikatos problemų. Taip apie antibiotikus kalba mokslų daktarė, vaikų gydytoja Indrė Plėštytė-Būtienė. Šiuos vaistus iki šiol gaubia daugybė mitų, todėl gydytoja sudėliojo pagrindinius akcentus, ką apie šiuos medikamentus svarbu žinoti kiekvienam, o ypač vaikus auginantiems tėvams.

„Tėvų darželis“ ir naujienų portalas tv3.lt kartu pristato jau 22-ąjį tinklalaidės „Tėvai paprastai“ epizodą. Šį kartą kviečiame diskutuoti žiauria, viena baisiausių temų, su kuria susidūrė labai daug Lietuvos tėvų, ir, ko gero, ateityje susidurs dar daugiau. Priklausomybės narkotikams, alkoholiui ir kitoms medžiagoms.

Naujas tyrimas parodė, kad populiarus gėrimas mažina kraujo krešulių susidarymą ir insulto riziką. Žurnale „Biomedicine and Pharmacotherapy“ išspausdintame straipsnyje mokslininkai atkreipė dėmesį į arbatkrūmio natūralių cheminių junginių naudą. Įrodyta, kad augalo  junginys, žinomas kaip cistatinas, skatina antitrombozinį aktyvumą. Cistatinas padeda skystinti kraują atpalaiduodamas kraujagysles ir slopindamas trombocitų sulipimą.

Prasidėjus 2023 metams, valstybės institucijos skelbia vis daugiau duomenų apie tai, kokia buvo 2022 metų pabaiga ir bendrai 2022 metai atskiriems Lietuvos ekonomikos sektoriams bei valstybės viešiesiems finansams. Ne išimtis ir alkoholio akcizų statistika – jau turime Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenis apie alkoholio realizacijos ir alkoholio akcizų surinkimą 2022 gruodį ir per visus 2022 metus.

Kad organizmas geriau pasisavintų vitaminus, svarbu pasirinkti tinkamą jų vartojimo būdą. Reikia žinoti, kuriuo dienos metu juos vartoti, išsiaiškinti, ar jie tirpūs vandenyje, ar riebaluose. Apie tai papasakojo vaistininkė Jelena Deksnienė. Vitaminas C tirpus vandenyje. Jį galima vartoti bet kuriuo paros metu, o norint geresnio pasisavinimo, užsigerti didesniu kiekiu vandens. Taip pat patariama rinktis liposominį vitaminą C. B grupės vitaminai.

„Sausas sausis“ daugeliui tapo kasmetine tradicija, o didėjančios pragyvenimo išlaidos dar labiau kerta per kišenę, todėl vis daugiau žmonių atsisako alkoholio bent vienam mėnesiui. Tačiau kas atsitinka organizmui, jei visą mėnesį nevartojate alkoholio? Ekspertai atsakė, ar atsisakius alkoholio pajusite to naudą sveikatai, o ne tik sutaupyti pinigų, rašo mirror.co.uk.

Netrukus šventinis šurmulys vėl apsilankys dažnuose namuose, bus ruošiamos ir ragaujamos įvairios vaišės ir patiekalai. Vienas iš dažnai gaminamų šventinių valgių – kepti ar kitaip paruošti paukštienos patiekalai. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena kaip pasirinkti ir saugiai ruošti paukštieną.

Gydytojo kabinete šiuo metu dažniausiai skundžiamasi nuovargiu, energijos trūkumu, sumažėjusiu darbingumu, sunkumu susikoncentruoti, dažnesniu sirgimu peršalimo ligomis, virškinamojo trakto sutrikimais. Apie negalavimus galinčius palengvinti sezoninius maisto produktus ir maisto papildus pacientai dažniausiai ir teiraujasi. Gydytoja Rasita Kybartienė įvardija, kokių vitaminų bei mineralų organizmui reikia atėjus žiemai.

Vartojimo prekės ir paslaugos Latvijoje praėjusį mėnesį brango vidutiniškai 1,1 proc., pranešė nacionalinė statistikos taryba. Metų (12-os mėnesių) infliacija išliko tokia pat kaip ir spalį – 21,8 proc., o vidutinė metų infliacija per mėnesį padidėjo nuo 15 proc. iki 16,2 procento. Per 11 šių metų mėnesius vartojimas šalyje pabrango 21,4 procento. Praėjusį mėnesį labiausiai vartotojų kainų indeksą kėlė brangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai (1,5 proc.), išlaidos būstui (1,1 proc.

Kartais mėgstama skųstis, kad mokesčiai Lietuvoje yra dideli, tačiau iš tiesų yra priešingai. Palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, mūsų šalyje surenkamų mokesčių ir sukuriamo bendrojo vidaus produkto santykis yra vienas iš prasčiausių. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl mokytojų ar gydytojų atlyginimai yra nedideli, kodėl tokios mažos pensijos.

Mažmeninės prekybos apyvartai per mėnesį smukus vienu procentu tai reiškia vartotojų elgsenos pokyčius, sako analitikai. Pasak jo, mažėjantis vartojimas, tikėtina, tęsis bent jau iki kitų metų pavasario.  Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad, nors ir nežymiai, žmonės peržiūri savo išlaidas, tačiau tai dar nėra reikšmingas pokytis.  „Matosi tam tikras susitraukimas, jis yra labai neženklus pagal tai, kaip buvo gąsdinamasi.

Visuomenėje vis dažniau prabylama apie žalingą mėsos vartojimo poveikį, o parduotuvių ir restoranų lentynos pildosi mėsos, pieno ar sūrio produktų alternatyvomis. Gausus mėsos vartojimas slepia ne tik sveikatos ir gyvūnų teisių problemas, tačiau ir nepataisomą žalą klimatui, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ukrainą užpuolusiai Rusijai buvo įvestos sankcijos, o agresorei apribojus dujų tiekimą Europoje itin išaugo dujų kainos. Dėl šios priežasties chemijos pramonės bendrovė „Achema“ sustabdė savo veiklą. Tai lėmė, kad gamtinių dujų suvartojimas Lietuvoje sumažėjo 80 proc., o alternatyvaus kuro šilumai kainos dėl didelės paklausos irgi kyla į aukštumas.

Latvija per pirmąjį pusmetį pagamino 28,77 mln. litrų alkoholinių gėrimų, neskaitant alaus – 16,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė Latvijos valstybės pajamų tarnybos Akcizinių prekių valdyba. Pagamintų ir importuotų alkoholinių gėrimų (neskaitant alaus) nukreipimo į mažmeninę prekybą apimtys padidėjo 7,8 proc. iki 30,874 mln. litrų. Į vartojimą nukreipta 6,551 mln. litrų vyno (2,8 proc. daugiau nei prieš metus), 5,659 mln. litrų degtinės (7,1 proc. daugiau), 2,325 mln.

Rekordines aukštumas pasiekusių dujų kainų mažėjimo kol kas tikėtis neverta, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, vienintelis kelias – mažinti dujų vartojimą.  „Kol kas nėra dujų pigimo perspektyvos, žiūrint ateities sandorius, net ir kitų metų žiemai kaina išlieka 250 eurų už megavatvalandę“, – žurnalistams trečiadienį sakė „Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) sako, kad bendros alkoholio vartojimo tendencijos Lietuvoje iš esmės nesikeičia, tik šiek tiek sumažėjo geriančių nesaikingai dalis. Departamento BNS pateiktais duomenimis, nuo 2004 m. alkoholio vartojimas per paskutinius 12 mėnesių beveik nepakito: 2004 metais per pastaruosius metus vartoję alkoholio buvo 85,1 proc. gyventojų, o pernai – 84,4 procento. Alkoholio vartojimas per paskutines 30 dienų sumažėjo nuo 67,8 proc.

Europos Sąjungos planas 15 proc. sumažinti dujų vartojimą visame bloke, priimtas mėginant išspręsti energijos kainų krizę, paaštrintą Rusijos karo Ukrainoje, bus pradėtas vykdyti nuo antradienio Šį planą nustatantis ES reglamentas, dėl kurio 27 šalių blokas susitarė prieš dvi savaites, pirmadienį buvo paskelbtas Bendrijos oficialiajame leidinyje. Jame numatyta, kad planą įgyvendinti bus pradėta nuo antradienio.

Lenkijos premjeras pareiškė, kad jo šalis vetuotų galimus Europos Sąjungos mėginimus įvesti privalomus dujų vartojimo apribojimus, skelbia Lenkijos radijas. Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis tokį pareiškimą padarė duodamas interviu televizijai ketvirtadienį, pranešė Lenkijos valstybinė naujienų agentūra PAP. Privataus transliuotojo „Polsat News“ paklaustas, ar ES planuojamas gamtinių dujų paklausos sumažinimas 15 proc.

Vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos vienam asmeniui per mėnesį pernai siekė 438,5 euro – 47,5 proc. daugiau nei 2016 metais (297 eurų).  Įvertinus vartojimo kainų pasikeitimą, vartojimo apimtis, palyginti su 2016 metais, padidėjo 27,7 proc., remdamasis išankstiniais Namų ūkių biudžetų statistinio tyrimo išankstiniais duomenimis, pranešė Statistikos departamentas.  Didžiausią vartojimo išlaidų dalį gyventojai pernai skyrė maistui ir nealkoholiniams gėrimams (30 proc.

Lietuvai nereikėtų imtis papildomų priemonių siekiant 15 proc. sumažinti gamtinių dujų vartojimą, sako energetikos viceministras Albinas Zananavičius. Pasak jo, tai padėtų padaryti sumažėjusi dujų paklausa bei Vilniaus planai kitą šildymo sezoną gamtines dujas pakeisti mazutu.  Tai jis BNS teigė antradienį Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrams pasiekus susitarimą, kaip 15 proc. sumažinti valstybių narių gamtinių dujų vartojimą ir mažinti jų priklausomybę nuo rusiškų dujų tiekimo.

Lietuvai nekiltų sunkumų įvykdyti Europos Komisijos rekomendaciją sumažinti gamtinių dujų vartojimą, jeigu jų trūktų artėjančią žiemą, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Didžiausia diskusija yra dėl tų 15 proc.

20 proc. ribą Lietuvoje peržengusi infliacija dar labiau sumažins vartojimą, o tai pajus ir verslas, sako ekonomistai. Pasak jų, liepą dėl brangstančios elektros ir dujų ji turėtų būti dar didesnė. Vis dėlto tikimasi, kad nuo rugpjūčio kainų augimas po truputį turėtų lėtėti, tačiau nerimo kelia neapibrėžta situacija dėl Ukrainos grūdų eksporto ir maisto kainų.

Mažmeninės prekybos mažėjimas balandį ir gegužę rodo, kad įsibėgėjusi infliacija ima riboti gyventojų galimybes pirkti, sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. „Bet kokiu atveju jau galima kalbėti apie tai, kad įsibėgėjusi infliacija užsmaugė vartojimo augimą, jau kurį laiką buvo kalbama, kad toks spartus kainų augimas pakeis gyventojų elgseną ir galimybes.

Alkoholio vartojimas nėra vienas geriausių įpročių, tačiau neretai jis vartojamas susibūrimuose su šeima, draugais. Be daugelio sveikatos problemų, kurias gali sukelti alkoholis jis taip pat pavojingas tuo metu, kai apgirtę asmenys sėda už vairo. Tačiau, ar galima vairuoti kitą rytą, jeigu alkoholį vartojote vakare? Ieškodami atsakymo į klausimą ar galima vairuoti kitą rytą, pirmiausiai reikia žinoti per kiek laiko iš žmogaus organizmo pasišalina alkoholis.

Valerijonas – augalas, kilęs iš Europos ir Azijos, auga ir Šiaurės Amerikoje. Valerijonas medicinoje buvo naudojamas nuo ankstyvosios Graikijos ir Romos laikų. Istoriškai valerijonas buvo naudojamas nemigai, migrenai, nuovargiui ir skrandžio spazmams gydyti. Šiandien valerijonas vartojamas nuo nemigos, nerimo, depresijos, priešmenstruacinio sindromo (PMS), menopauzės simptomų ir galvos skausmo.

Paracetamolis yra tikrai naudingas vaistas, kuris malšina skausmą ir aukštą temperatūrą, tačiau jo nereikėtų perdozuoti. 2020 metais Anglijoje ir Velse nuo apsinuodijimo paracetamoliu mirė 235 žmonės. Į ligonines patenka daug pacientų, apsinuodijusių vaistais, iš jų net 48 proc. būna perdozavę paracetamolio.

Nors apie raudonąją mėsą egzistuoja įvairių mitų, jautieną ir veršieną tikrai vertėtų įtraukti į racioną, ypač šaltąjį sezoną. Ši mėsa aprūpina organizmą įvairiais naudingais mikroelementais bei vitaminais. Vis dėlto, pasak gydytojos dietologės Dalios Vaitkevičiūtės, tai, kiek naudingų medžiagų suvalgę mėsos gausite, priklauso ir nuo to, kaip ji bus paruošta. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šios rūšies mėsa dažnai patenka į kasdienį pirkėjų krepšelį.

Ibuprofenas yra nesteroidinis priešuždegiminis vaistas, plačiai naudojamas dėl skausmą malšinančių savybių, ypač kai kalbama apie skaudančius sąnarius. Daugumą ibuprofeno rūšių galite nusipirkti vaistinėse ir prekybos centruose, tačiau yra tam tikrų vaistų, su kuriais neturėtumėte jo maišyti, kitaip galite patirti nepageidaujamą šalutinį poveikį. Išgertas ibuprofenas gali sukelti galvos skausmą, galvos svaigimą, pykinimą, vėmimą, pilvo pūtimą ar virškinimo sutrikimus, rašo express.co.uk.

Nemažai žmonių patiria ne vieną negalavimą, vienu metu vartoja keletą skirtingų gydytojų paskirtų vaistų, papildomai geria savo iniciatyva įsigytus maisto papildus ir nesusimąsto dėl tokio veikliųjų medžiagų „kokteilio“ poveikio, kurį dar labiau iškreipti gali jų užsigėrimas bet kuo, kas nėra tiesiog tyras vanduo. Specialistai sako, kad tarpusavyje nederantys vaistai gali stipriai pakenkti: vienas vaistas gali mažinti ar didinti kito veiksmingumą, sukelti šalutinį poveikį ar net pavojų gyvybei.

Paracetamolis yra vienas dažniausiai vartojamų vaistų daugelio namų vaistinėlėse. Jį geriame nuo ligų, susižeidę ir kai vargina kitos smulkios problemos. Nors paracetamolis padeda, jis taip pat gali būti kenksmingas, jei jo išgersime per daug. Visi žino, kad gero tiktai gali būti per daug. Per gausu ko nors vartojimas vadinamas perdozavimu, o perdozavimas yra tam tikra organizmo reakcija. Ši reakcija, žinoma, ne visada maloni – ypač vaistų perdozavimo atveju, rašo express.co.

Platforma „YouTube“ ketvirtadienį vėl užblokavo Rusijos valstybinio transliuotojo RT kanalą vokiečių kalba už vartojimo sąlygų pažeidimus, nors anksčiau jau buvo užsitraukusi Maskvos rūstybę dėl panašių veiksmų. „Russia Today“ anksčiau vadinta žiniasklaidos priemonė savo tinklapyje paskelbė, kad „YouTube“ „be jokio paaiškinimo“ išjungė jos neseniai paleistą kanalą „Auf Sendung“ (Eteryje). Visą parą rodomą rusų televiziją tebegalima žiūrėti kitose platformose, įskaitant RT DE svetainę.

Valgyti česnaką ar kišti jį į nosį, lašinti svogūno sultis ant smilkinių, gerti daug žolelių arbatų su citrina ir imbieru, įtrinti nosį eteriniais aliejais ir skalauti druskos tirpalu – tai liaudies medicinos metodai, kuriuos žmonės kartais renkasi peršalimo gydymui.  „Camelia“ vaistininkė Evelina Zykienė sako, kad daugelis šių būdų ne tik nepadeda, bet gali ir pakenkti. Kai kurie – gali būti veiksmingi kovojant su peršalimu, tačiau tuo piktnaudžiaujant, kyla šalutinių poveikių rizika.

Užgavėnės ar sekmadienio pusryčiai daugelyje šeimų neįsivaizduojami be blynų. Miltiniai patiekalai – neatsiejama žmonių raciono dalis, kuri pirmiausia išeliminuojama pradėjus sveikai maitintis. Tiesa, miltinių patiekalų nereikėtų taip nuvertinti, nes juose taip pat gausu žmogui reikalingų maistinių medžiagų, sako prekybos centro „Rimi“ sveikesnės mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė – svarbu suvartojamas kiekis, pasirinkti miltai ir valgymo laikas.

Prieširdžių fibriliacija – tai širdies veiklos sutrikimas, pasižymintis nereguliariu širdies ritmu. Jis žmonėms gali sukelti tris esmines komplikacijas – širdies nepakankamumą, anginą ar insultą. Prieširdžių fibriliacija insulto pavojų padidina penkis kartus, o ankstyvos mirties riziką – dvigubai.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse rugpjūtį užfiksuota Lietuvoje, mažiausia – Latvijoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje pabrango 5,3 proc., Latvijoje – 3,7 proc., Estijoje – 5,0 procento. Mėnesio infliacija rugpjūtį didžiausia buvo Estijoje. Lietuvos vartotojų kainų indeksas per mėnesį pakilo 0,4 proc., Latvijos – taip pat 0,4 proc.

Praėjusią savaitę buvo likusios nepanaudotos 19 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso dozės, bet leidus laisviau pereiti prie žemesnių prioritetinių grupių šio preparato naudojimas atsistatė, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

Pandemijos akivaizdoje Lietuvos gyventojai yra labiau linkę užsiimti savigyda – tiek bijodami gydymo įstaigoje užsikrėsti koronavirusu, tiek galvodami, kad šiuo metu pas gydytoją patekti nėra galimybių. Vaistininkas Saulius Gečys pastebi, kad vis dažniau įvairiomis tabletėmis savijautą pagerinti bandantys žmonės daro aibę klaidų, kurios būseną gali pabloginti.

Per pandeminius 2020 m. lietuviai kur kas daugiau laiko nei iki šiol praleido baruose – tiesa, ne įprastuose, o namų baruose. Pernai metų skaičius apibendrina šalies prekybininkai – skelbia, kokių gėrimų pardavimai smarkiai išaugo. O aludariai griebiasi už galvų – esą tampame panašūs į rusus ar baltarusius – geriam stiprius gėrimus. Per pastaruosius metus ne tik gerokai ištuštėjo oro erdvė – per pandemiją lietuviai negali kaip visada pasilepinti kelionėmis.

Valdantieji susiruošė keisti valstiečių priimtus alkoholio prekybos draudimus ir žada dalį jų atšaukti. Ant stalo guls klausimai, ar nederėtų vėl leisti pirkti alkoholį jaunesniems nei 20, taip pat svarstoma leisti prekiauti paplūdimio kavinėse ir atlaisvinti reklamos suvaržymus. Valstiečiai stebisi tokiomis užmačiomis ir sako, kad tai kvaila. Jie prognozuoja, kad vėl galime tapti daugiausia geriančiais pasaulyje.

Pandemija ir artėjanti žiema paskatino žmones atidžiau žvelgti į savo sveikatą ir rūpintis organizmo stiprinimu. Gydytojai tikina, kad vitaminų vartojimas yra sveikintinas įprotis, tačiau tuo nereikėtų piktnaudžiauti – rimtų sveikatos sutrikimų gali sukelti ne tik vitaminų bei mikroelementų trūkumas, bet ir perteklius, kuris kai kuriais atvejais gali baigtis net mirtimi.

Naujausias tyrimas atskleidžia 15-16 metų Lietuvos paauglių svaiginimosi tendencijas. Dažnai jie mažiau rūko paprastų cigarečių, tačiau svaiginasi „žolyte“ ir elektroninėmis cigaretėmis su kanapių ekstraktais. Mažiau geria alkoholio, tačiau vartoja raminamuosius ir neatsisako stipresnių narkotikų. Šimtai paauglių dėl to atsiduria ligoninėse. Kaip Vilkaviškyje svaiginasi jaunimas, paklausta vietos jaunuolių.  „Tai alkoholiu, narkotikais, THC garais, elektroninės cigaretės skysčiu.