Vienos didžiausių Lietuvoje restoranų grupių „Amber Food“ savininkas, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Gediminas Balnis pastebėjo, kad pastaruoju metu restoranų apyvartos auga.
„Pandemijos metu žmonės pirko baldus, antrą būstą prie jūros.
Tuo metu viešojo maitinimo sektorius negalėjo dirbti arba dirbo su apribojimais. Galimybių pasas buvo panaikintas tik šiek tiek daugiau nei prieš metus. Todėl restoranų apyvartos šiuo metu aukštesnės“, – komentavo restoranų grupių vadovas.
Tačiau, anot jo, lietuviai keturis ar penkis kartus mažiau pinigų išleidžia restoranuose nei Vakarų europiečiai.
„Lietuviai per metus išleidžia 400 eurų, tuo metu kitose šalyse ši suma siekia iki 2 tūkst. eurų vienam žmogui.
Vartojimas po truputį auga. Mums Lietuvoje pavyko restoranų verslą išlaikyti nesužlugusį. Tuo metu Latvijoje viešojo maitinimo įstaigoms nebuvo sumažintas pridėtinės vertės mokestis (PVM). Todėl ten, kai kuriose gatvėse senamiestyje dirba tik kas antras restoranas. Tad nors paklausa atsigavo, bet žmonėms nebėra, kur nueiti pavalgyti. Lietuvoje taip neatsitiko, daugiau nei 90 proc. maitinimų vietų pandemiją išgyveno, nors skolas vis dar atidavinėja“, – komentavo G. Balnis.
Pasak jo, šiuo metu restoranų sektorius tempia ekonomiką, nes kitos ūkio sritys lėtėja. G. Balnis teigė, kad restoranai jau sudarė vasaros meniu ir pakėlė kainas.
„Viskas priklauso nuo kiekvieno restorano, tačiau tokio ženklaus kainų augimo, kaip pernai nebus. Tačiau kainas teko pakelti, nes augo darbo užmokestis. O didelę dalį restoranų kaštų eilutėje sudaro būtent darbuotojų algos“, – pastebėjo restoranų vadovas.
Perka brangias ir egzotines keliones
Kelionių organizatoriaus „Novaturas“ komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė pastebėjo, kad šiuo metu norinčių keliauti tikrai nemažėja – atvirkščiai, žmonės vis labiau linkę keliauti.
„Tai rodo ir mūsų duomenys. 2022 m. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje aptarnavome 267 tūkst. keleivių ir taip gerokai sumažinome atotrūkį nuo 2018 ir 2019 m., kai keleivių istoriškai buvo daugiausia. Palyginti 2021 m. su 2022 m., klientų skaičius visos grupės mastu išaugo daugiau nei 55 proc., o Lietuvoje – 65 proc.“ – skaičiavo M. Bielinytė.
Anot jos, keliautojai atostogas planuoja iš anksto.
„Pavasario ir vasaros kelionėmis nemaža dalis lietuvių pasirūpina jau rudenį ar žiemą. Lygiai taip pat būtent pavasarį ir vasarą keliautojai planuojasi kitos žiemos keliones.
Reaguojame į aukštą infliaciją ir augantį klientų jautrumą kainai. Visuomet stengiamės rasti geriausią variantą tardamiesi su tiekėjais, viešbučiais dėl specialių pasiūlymų ir įvairių pridėtinių verčių mūsų klientams. Į pasiūlą įtraukiame ir ekonominės klasės pigesnių viešbučių“, – komentavo kelionių organizatoriaus atstovė.
Pasak jos, dalis klientų keliones perka išsimokėtinai.
„Siūlome įvairius atsiskaitymo būdus vienas tokių – „pirk dabar, mokėk vėliau“. Tai yra atsiskaitymas per 30 dienų,kai keliautojai gali išsirinkti bei rezervuoti bet kokią kelionę ir už ją visiškai atsiskaityti būtent per 30 dienų. Tai yra visiškai nemokama paslauga, neturinti įtakos galutinei kelionės kainai.
Dar vienas būdas yra vadinamasis trimis lygiomis dalimis, kai klientas per tris mėnesius sumoka visą kelionės sumą, išskaidydamas ją trimis lygiomis dalimis. Tai keliautojui papildomai nekainuoja, o kartu suteikia galimybę rezervuoti geriausią ir labiausiai patikusį kelionės pasiūlymą net norimoms atostogoms nesukaupus visos reikiamos sumos ir nelaukiant paskutinės mintutės“, – kelionių pirkimo būdus vardijo M. Bielinytė.
Ji tikino, kad pastebima ir kita tendencija – daugėja keliautojų, kurių finansinės galimybės leidžia rinktis ilgesnes egzotines keliones.
„Čia verta paminėti Balį, į kurį nuo šių metų siūlome keliauti ir vasaros sezonu.
Fiksuodami išaugusią kelionių į egzotines kryptis paklausą, vietų pasiūlą jose padidinome ir kitos žiemos sezonui. Išankstinių pardavimų metu siūlome 12 tolimųjų krypčių, tarp kurių – Tailandas, Šri Lanka, Meksika, Balis, Maldyvai, Seišeliai, Dominikos Respublika, Zanzibaras, Vietnamas ir kitos. Kai kurių krypčių pasiūlymų apimtis didinome net kartais – pavyzdžiui, pasiūla į Zanzibarą padidėjo beveik 3 kartus palyginti su praėjusiu žiemos sezonu, o į Kubą, Meksiką, Seišelius beveik 2 kartus“, – skaičiavo M. Bielinytė.
„Novaturo“ tinklapyje nurodyta, kad kelionė į Balį ar Dominikos respubliką dviem savaitėms gali atsieiti apie 2 tūkst. eurų.
Laukia krizė ar pakilimas?
Ekonomistai irgi pastebi, kad pastaruoju metu paslaugų vartojimas šalyje auga. Tai jie siejo su popandeminiu noru atsigriebti – vartoti paslaugas ir pramogauti. Tačiau jie nesutaria, kas laukia ateityje, ar bus krizė ar ne? Ar didės nedarbas?
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas atkreipė dėmesį, kad gamybos sektorius Lietuvoje šiuo metu traukiasi.
„Gamybą daugiausiai mažina tie sektoriai, kurie įdarbina daugiausiai darbuotojų. Pagamintų ir neparduotų prekių kiekiai sandėliuose vis auga.
Vasarą matysime dar vieną vartojimo kritimą, žmonės mažiau pirks prekių, mažiau vartos paslaugų. Padidės nedarbo lygis. Todėl žmonės gyvens nebe iš atlyginimų, bet iš nedarbo išmokų, kurios yra mažesnės“, – prognozavo ekonomistas.
Anot jo, jau dabar prekių vartojimo statistika rodo, kad vartojimo rinka vėsta.
„Vasarą gyventojai bus priversti mažinti vartojimo apetitą tai palies ir paslaugų vartojimą. Tikėtina, kad žmonės mažiau pirks tiek prekių, tiek paslaugų. Visi požymiai rodo, kad turėsime ne techninę recesiją, bet normalią krizę“, – sakė ekonomistas.
Tuo metu SEB banko ekonomisto Tado Povilausko prognozė buvo optimistiškesnė.
„Paslaugų vartojimas auga. Kol kas jaučiamas popandeminis efektas. Dvejus metus žmonės negalėjo gauti tam tikrų paslaugų, todėl dabar bus atsiėmimo metai. Žmonės vartos paslaugas.
Tolimesnis vartojimas priklausys nuo to, kokia bus darbo rinka. Jeigu turėsime švelnią recesiją tada paslaugų vartojimas neturėtų ženkliai koreguotis. Energetikos kainos sumažėjo, o tai svarbus išlaidų šaltinis. Todėl žmonės sutaupytus pinigus gali išleisti paslaugoms ir pramogoms. Ypač jeigu jie neturi paskolų“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, būsto paskolas turintys žmonės sutaupytus pinigus skirs padidėjusioms įmokoms sumokėti.
„Tačiau paslaugas žmonės nori vartoti ir jeigu nebus didesnių pokyčių darbo rinkoje, didelio minuso paslaugų sektoriuje nepamatysime“, – prognozavo T. Povilauskas.
