Lietuvos ekologinių ūkių asociacija (LEŪA) savaitgalį Ukmergės rajone, Taujėnų dvare, organizavo tarptautinę konferenciją, kurioje aptarė ekologinių ūkių konkurencingumo didinimo galimybes, susipažino su užsienio partnerių patirtimi, gvildeno kitas aktualias temas.
Grūdai keliauja į užsienį
LEŪA pirmininkas Saulius Daniulis akcentavo, kad 2007–2013 m. sumažėjusi parama ekologiniams ūkiams paskatino daugelį ūkininkų atsisakyti šios veiklos. Ekologiškų varpinių ir ankštinių javų augintojai šalies rinkoje nerado pirkėjų, todėl pastaraisiais metais užmezgė ryšius su Vokietijos, Danijos, kitų ES šalių ekologinių grūdų supirkėjais. Pernai per kontroliuojamas prekybos įmones buvo eksportuota daugiau kaip 34 tūkst. t ekologiškų grūdų. Kiek ekologiškų grūdų užsienio pirkėjams parduota tiesiai iš ūkių, duomenų nėra. Tačiau spėjama, kad vidaus rinkoje jų paliekama ir perdirbama tik apie 10 proc.
Pasak S.Daniulio, eksportas – vienas svarbiausių pajamų šaltinių, todėl nemažai asociacijos narių susitelkia, sudaro keliasdešimties tūkstančių tonų grūdų siuntas ir parduoda užsienio pirkėjams. Europos šalių rinkose maistinių kviečių pasiūla bene didžiausia, todėl ūkininkai ne tik atidžiai analizuoja rinką, bet ir, atsižvelgdami į jos poreikius, renkasi tam tikrų veislių augalus.
„Ekologiniai ūkiai susiduria su kultūrų veislių pasirinkimo problema, nes ne visas jas verta auginti. Ūkininkai priversti patys bandyti veisles tol, kol atsirenka atspariausias ligoms, kenkėjams, žiemojimui ir geriau derančias. Ši problema kyla todėl, kad mokslo institucijos neturi lėšų ilgam ir brangiai kainuojančiam selekciniam bei tiriamajam darbui, o Vyriausybė tam neskiria pakankamai dėmesio“, – pabrėžė S.Daniulis.
Painūs reikalavimai
LEŪA pirmininkas išdėstė Lietuvoje susiklosčiusią situaciją: žemdirbiai nori auginti ekologišką produkciją, vartotojai jos lyg ir pageidauja, tačiau vis dėlto įsigyja pigesnius produktus, o perdirbėjai jos neperka. „Superkant ekologiškus grūdus už toną mokama vos 10 proc. didesnė kaina, o prekybos centruose ekologiška duona vos ne dvigubai brangesnė už įprastą“, – pabrėžė S.Daniulis. Pasak LEŪA pirmininko, už ekologišką produkciją mūsų šalies supirkėjai siūlo labai mažą kainą, kuri net nepadengia savikainos. Todėl beveik visi ekologiškai užauginti grūdai eksportuojami.
LEŪA pirmininkas pabrėžė, kad pastarųjų metų grūdų supirkimo Europos rinkose analizė parodė, kad Lietuvos ūkiuose vertėtų auginti daugiau pašarinių kviečių, kvietrugių ir maistinių rugių. Šie grūdai paklausūs, jų kaina nedaug skiriasi nuo maistinių kviečių, o investicijos auginant mažesnės. S.Daniulis pridūrė, kad šiuo metu ūkininkams sunkiai sekasi įgyvendinti painius ekologinių ūkių reikalavimus, daug laiko atima sudėtingų dokumentų pildymas. „Be abejo, reikalavimai ir kontrolė yra būtini, tačiau sekant kitų šalių pavyzdžiu galima būtų supaprastinti Ekologinio žemės ūkio taisykles ir patikros tvarką. Jei Žemės ūkio ministerija geriau įsiklausytų į ekologiškai ūkininkaujančiųjų poreikius ir pasiūlymus bei greičiau biurokratijos koridoriais vaikščiotų dokumentai, ūkininkams būtų kur kas lengviau dirbti, o tikrintojams – tikrinti atliktus darbus“, – sakė S.Daniulis.
Skatina auginti mėsinius galvijus
LEŪA valdybos narys Nikolajus Dubnikovas, kalbėdamas apie mėsinę galvijininkystę, pristatė jos naudą ekologiniams ūkiams: išsprendžiamos ne tik su organinėmis trąšomis susijusios problemos, taikoma įvairi sėjomaina, bet ir gaunamas 10 proc. didesnis pelnas eksportuojant ekologišką mėsą. „Beje, mokamos ir 438 Lt už ha dydžio tiesioginės išmokos už daugiametes pievas ir nereikalaujama pateikti pagamintos produkcijos realizavimo dokumentų, kai ūkyje yra 1 sutartinis gyvulys (1 karvė), 3 ha daugiametės pievos. Ar neverta dėl tokios paramos laikyti mėsinių galvijų? Neturint gyvulių, už daugiametes pievas tiesioginės išmokos nemokamos“, – sakė N.Dubnikovas. LEŪA valdybos narys sakė, kad mėsinius galvijus auginti skatina didėjanti mėsos supirkimo kaina, ekologiškai užauginti galvijai jau eksportuojami į Šveicariją.
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos narys, kooperatyvo „Eko tikslas“ pirmininkas Mindaugas Petkevičius pristatė veiklą, kuri vykdoma Kauno, Ukmergės, Rokiškio, Biržų, Kupiškio, Utenos, Anykščių, Molėtų rajonuose. Jis pabrėžė, kad ekologiško pieno pardavimai kiekvienais metais didėja – 2012 m. jo parduota 30 proc. daugiau nei 2011 m. Ekologiško pieno prekyba iš 13 pieno aparatų šiuo metu vykdoma tik Kauno prekybos centruose, per mėnesį parduodama apie 13 t ekologiško pieno. Jei būtų paklausa, ekologiškas pienas galėtų būti tiekiamas mokymo įstaigoms, ligoninėms ir kt.
Nenori bendradarbiauti
LEŪA narė Simona Gailytė kalbėjo apie ekologinę sodininkystę. Šiuo metu gaunamos išmokos už ekologinę sodininkystę padengia tik 25 proc. išlaidų. Jauno 1 ha sodo įveisimo išlaidos – apie 25 tūkst. Lt. S.Gailytė minėjo, kad ekologiškai užaugintų obuolių sultys sunkiai skinasi kelią į rinką. „Didieji Lietuvos prekybos tinklai nenori bendradarbiauti, platinti ir remti lietuviškos ekologiškos produkcijos. Sudarant sutartį reikia samdyti tą darbą išmanančius žmones“, – atviravo ji. Moteris pasidžiaugė bendradarbiavimu tik su mažomis ekologiškų produktų parduotuvėlėmis.
Apie Vokietijos ekologiškos produkcijos rinką kalbėjo „Ecoco“ įmonės vadovas, Vokietijos ekologinių ūkių asociacijos „Bioland“ grupės partneris Holgeris Reisingas. Svečias siūlė Lietuvos grūdinių kultūrų augintojams plėsti bendradarbiavimą, pabrėžė būtinus patikimos ir ilgalaikės partnerystės pagrindus.
Jolita ŽURAUSKIENĖ
