ūkininkai

Aukštos grūdų kainos kiršina supirkėjus su ūkininkais. Vis daugiau jų santykius aiškinasi teismuose ar ketina į juos kreiptis. Supirkėjai skundžiasi dėl nesąžiningų žemdirbių patiriantys milijoninius nuostolius. Pastarieji atkerta, kad ankstesniais metais, kai išankstinės sutartys buvo palankesnės augintojams, supirkėjai visaip gudravo, kad numuštų kainas.

Trečiadienį Vyriausybėje ketinama patvirtinti nacionalinę tiesioginių išmokų žemdirbiams sumą – 294 mln. litų. Tikimasi, kad ji tenkins ir ūkininkus, ir dėl didesnių išmokų vardan paramos valdančiajai koalicijai besiderančius valstiečius liaudininkus. „Suma bus 294 milijonai. Man atrodo, nacionalinė dalis bus maždaug 70 mln.

Šiais metais ūkininkams ir kitiems asmenims, siekiantiems gauti jiems priklausančias tiesiogines išmokas ir už plotą mokamą kompensacinę paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemones, įvestas naujas geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) reikalavimas. Pareiškėjai iki kiekvienų metų lapkričio 1 d. juodąjį pūdymą privalo apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais.

Pastarąjį maisto produktų kainų šuolį lėmė prastas derlius ir auganti paklausa, sako Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius.  Pasak jo, didžiausias brangimas matosi prekybos centruose. „Keletas kepyklėlių pakėlė kainas, nes apie 40 proc. pabrango miltai. Tie, kas turi ilgalaikes sutartis, kainų nekelia,“ - aiškina M. Maciulevičius.

Europos Sąjungos (ES) finansinė parama padeda jauniesiems ūkininkams kurti modernius ūkius. Vien šiemet 20 mln. litų paramos lėšų skirta beveik pusantro šimto jaunųjų ūkininkų. Paramą jauniesiems ūkininkams ES teikia skatindama juos imtis žemės ūkio veiklos ir siekdama suteikti galimybes jiems, jų šeimos nariams bei kitiems ūkiuose dirbantiems asmenims užsitikrinti pakankamas pajamas ir tinkamą gyvenimo lygį.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) patikros vykdomos visus metus. Jų metu tikrinami ne visi pareiškėjai, teikę paraiškas gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos (KPP) priemones, mokamą už plotus 2010 metais.

Plėšrūnai, šią vasarą naikinę Kupreliškio kaimo ir jo apylinkių gyventojų šunis, rudenį pasuko į Anglininkų apylinkes. Įsibaiminę kaimo gyventojai vis dar tikisi, kad bus išsiaiškinta, kas drasko jų augintinius – vilkai ar sulaukėję šunys, ir kad bus imtasi priemonių mažinti šių plėšrūnų populiaciją. Šuo negyvas ir išdarkytas Iškonių kaime gyvenantis ūkininkas Petras Sadauskas ankstų antradienio rytą savo sodybos kieme rado papjautą šunį.

Europos Sąjungos parama vėtros nuniokotiems miškams gali pasinaudoti visi privačių miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai, pateikę paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ pirmąją veiklos sritį „Stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės“. Pareiškėjams svarbu žinoti, kokios išlaidos yra kompensuojamos bei kaip vykdyti prekių, paslaugų ar da...

Mėgstantiems cepelinus, jais mėgautis gali tekti rečiau, nes bulvių kainos auga vos ne kasdien. Prasti orai ir ligos sunaikino iki trečdalio bulvių derliaus visoje Europoje. Pasak ūkininkų, vargu ar lietuviškų bulvių užteks iki pavasario, praneša LTV „Šiandien“. Lietuvos ūkininkai skaičiuoja, kad dėl drėgmės ir rekordinių karščių prarado nuo trečdalio iki pusės bulvių derliaus. Praėjusiais metais iš vieno hektaro būdavo prikasama iki 60 tonų bulvių, o šiemet perpus mažiau.

Ketvirtadienį į pasitarimą susirinkę apie pusšimtis nuo darbų ištrūkusių Šiaulių rajono žemdirbių tikėjosi išgirsti gerų žinių ar bent paguodos žodžių dėl laukuose žūstančio derliaus. Jų neišgirdo, be to, renginį ignoravo Žemės ūkio ministerija, daugelis kviestų grūdų supirkėjų, Pinigai pražūva laukuose „Žiemą nukentėjo arba pražuvo pusė žieminių javų ir rapsų pasėlių. Skolinomės pinigų, trąšų, sėklos, žuvusius pasėlius šiaip ne taip atsėjome.

Sugriežtinus reikalavimus Lietuvos ekologiniams ūkiams, nuo šiol iš chemikalus naudojusių žemdirbių bus atimami sertifikatai, o kartu – ir išmokos, keletą kartą didesnės nei gaunamos tradicinių ūkių. Iki šiol prasižengėliams tik buvo iki 20 proc.

Artimiausią mėnesį oficialių bedarbių skaičius turėtų drastiškai sumažėti. Tačiau ne todėl, kad atsirado daug naujų darbo vietų, o dėl to, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sugalvojo puikų planą, kaip bedarbiais nebelaikyti kai kuriuos darbo neturinčius asmenis ir jiems nebemokėti pašalpų. Nedirbi - dar ne bedarbis Bedarbių skaičiui priartėjus prie 330 tūkst., ne juokais sunerimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

„Akistata“, paskelbdama apie paslaptingas vagystes Pakruojo ūkininkų kredito unijoje, matyt, pataikė į skaudžią vietą. Piktą laišką redakcijai atsiuntė straipsnyje kritikuotas Pakruojo kredito unijos vadovas Aurelijus Atkočiūnas, kai kuriuos faktus paneigti prašo ir Lietuvos kredito unijų asociacijos vadovas Ramūnas Stonkus.

Kelmės rajono Labūnų kaimo ekologinio ūkio savininkės Onos Urbonienės teigimu, vanduo kasmet užkariauja vis daugiau jos žemės. „Mano ūkis– vos 4,5 ha. Iš jų 2,5 ha užima braškės, 60 arų skirta bulvėms, 15 arų– kitoms daržovėms. Bet didžiausios bėdos yra braškyne– pernai buvo apsemta apie 40, šiemet– jau per 60 arų“,– guodžiasi ūkininkė. O.Urbonienė jaučiasi įsprausta į kampą. Pirmiausia, 50– 60 arų netektis jos ūkeliui yra labai didelė. Antra, ji baiminasi dėl tiesioginių išmokų.

Šių metų uogų derlius – gerokai mažesnis nei pernai, teigia savaitgalį prekybos miestelyje „Urmas“ vykusiame renginyje „Uogų fiesta“ dalyvavę ūkininkai. Ūkininkų mugėje šiemet dalyvavo vos keliolika prekybininkų. „Šalta žiema ir vėlyvas pavasaris turėjo didelės įtakos šių metų uogų derliui. Nors paskutinės liūtys uogų ir nesupūdė, bet šiais metais jų užauginome trečdaliu mažiau.

Ūkininkaujantiems nereikės šiuo metu prašyti trumpalaikių paskolų apyvartinėms lėšoms, kurių reikėtų degalams įsigyti. Dabar žemės ūkio veiklos subjektai, išskyrus Vyriausybės nustatyta tvarka registruotus žemės ūkio veiklos subjektus tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje, iki šių metų birželio 30 d. galės įsigyti iki 15 proc.

Lietuvos specialiosios tarnybos neįžvelgia jokios grėsmės, kad Lietuvos dirbama žemė po kelerių metų gali atsidurti užsieniečių rankose. Tuo tarpu ūkininkai ir kai kurie politikai tikina, kad milžiniškų plotų sutelkimas vienose rankose ir spekuliantų antplūdis žemės rinkoje yra aiškūs pavojaus ženklai.

Įsibėgėjus pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimui, per pirmąją savaitę savo valdas deklaravo 3522 pareiškėjai. Iš jų tik 6 ūkininkai paraiškas pateikė patys, visiems kitiems padėjo seniūnijų ir rajonų savivaldybių darbuotojai, informuoja Žemės ūkio ministerija.

Kai kurie Seimo nariai susiprato, kad nelogiška dirbantiems pensininkams ne tik sumažinti pensijas, bet ir reikalauti iš jų įmokų “Sodrai”, mat tie žmonės per gyvenimą pensijas jau užsidirbo. Registruotas projektas, kuriuo siūloma senjorus nuo įmokų atleisti. Tiesa, ginami tik ūkininkaujantys pensininkai. Išskiria vieną grupę Atitinkamą pataisą užregistravo parlamentaras Mindaugas Bastys.

Mokslininkų skaičiavimu, Lietuvos parduotuvėse pieno produktų kainos beveik atitinka ES vidurkį arba yra kiek žemesnės. Agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, tai lėmė nuo praėjusio rudens padidėjusios supirkimo kainos ir gamybos bei prekybos kaštai, praneša LTV „Panorama“. Ūkininkų turgelyje Vilniaus centre nenugriebto pieno litras – 2 Lt. Tai pigiau nei parduotuvėje, tačiau iš tos kainos ūkininko kišenėje lieka beveik visa suma.

Mokslininkų skaičiavimu, Lietuvos parduotuvėse pieno produktų kainos beveik atitinka ES vidurkį arba yra kiek žemesnės. Agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, tai lėmė nuo praėjusio rudens padidėjusios supirkimo kainos ir gamybos bei prekybos kaštai, praneša LTV „Panorama“. Ūkininkų turgelyje Vilniaus centre nenugriebto pieno litras – 2 Lt. Tai pigiau nei parduotuvėje, tačiau iš tos kainos ūkininko kišenėje lieka beveik visa suma.

Ramygaloje iškils gyvūnėlių kraiko gamykla ir galbūt pieno perdirbimo įmonė. Siekia, kad persigalvotų Pirmąjį investuotoją – austrų kapitalo įmonę „ASP-BEDD productions“ Ramygalos laisvojoje ekonominėje zonoje suradusi Panevėžio rajono savivaldybė stengiasi pritraukti antrąjį – pieno gamintojų kooperatyvą „Pienas Lt“. Maždaug 100 milijonų litų kainuosiančią pieno perdirbimo gamyklą ketinantis statyti kooperatyvas jai vietą jau kaip ir buvo nusižiūrėjęs Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, ...

Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) veikia Informacijos teikimo skyrius, kuriame galima gauti išsamią informaciją apie ES paramą kaimo plėtrai. Šiame skyriuje žemdirbiai gali gauti visą jiems aktualiausią informaciją apie paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemones: kokie reikalavimai keliami siekiant gauti paramą, kokius dokumentus reikia pateikti kartu su paraiška, kaip įvykdyti visus keliamus įsipareigojimus ir pan.

Ūkininkai įtaria, kad, sudarydami pirkimo-pardavimo sutartis, supirkėjai ir perdirbėjai naudos svarstykles bando nusverti į savo pusę. Dar prieš keletą metų ūkininkai kai kada buvo verčiami pasirašyti taip vadinamas tuščias sutartis – be produkcijos supirkimo kainos. Dabar vieni žemdirbiai džiaugiasi sudarę išankstines sutartis, kiti vengia išankstinių įsipareigojimų, kurie kartais tampa tarsi kilpa.

Trąšų pirkimo loterijoje šį sezoną laimėjo tie, kurie jų įsigijo praėjusių metų lapkritį. Dabar trąšų kainos auga, o jų gamintojai su viltimi kalba apie rinkos atsigavimą ir lyg susitarę pranašauja kainų augimą iki vėlyvo pavasario. Šį kartą pirkimo loterijoje pasisekė Aukštaitijos ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius trąšomis pasirūpino praėjusių metų lapkričio mėnesį, kai jų kainos dar nekilo į kalną.

Šiuo metu mokamos tiesioginės išmokos už pernai deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Paramos lėšų taip pat sulauks Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) priemonių „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ dalyviai, paraišką paramai gauti teikę kartu su žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijomis.

„Valdžia susimokė su perdirbėjais: nuo šių metų uždraudė išvežti į užsienį mūsų užaugintus veršelius. Jei vietos perdirbėjai už veršelius mokėtų tiek, kiek moka užsieniečiai, juos tikrai parduotume saviems perdirbėjams. Bet jų siūlomos kainos daugiau nei dvigubai mažesnės", - piktinosi į redakciją skambinusi obelietė ūkininkė.

Žemės ūkio ministerija ir ūkininkų interesus ginančios organizacijos be reikalo puoselėja viltis, kad Ūkio ministerijos specialistai parengs ūkininkams priimtiną Fizinių asmenų bankroto įstatymą, kuriame bus numatytos specifinės ūkininkų bankroto procedūros. Tokių tikslų ir ketinimų Ūkio ministerijos specialistai neturi. Rengia alternatyvų projektą Bankroto procedūra sudėtinga. Neverta tikėtis, kad nesėkmės atveju ūkininko skolos būtų kaip nors nurašytos.