Lietuvos specialiosios tarnybos neįžvelgia jokios grėsmės, kad Lietuvos dirbama žemė po kelerių metų gali atsidurti užsieniečių rankose. Tuo tarpu ūkininkai ir kai kurie politikai tikina, kad milžiniškų plotų sutelkimas vienose rankose ir spekuliantų antplūdis žemės rinkoje yra aiškūs pavojaus ženklai.
Įstatymą lengva apeiti
Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė Genovaitė Staliūnienė “Respublikai” sakė, kad ūkininkai skundžiasi, jog norėdami įsigyti žemės iš kito savininko jie priversti konkuruoti su įvairių firmų atstovais ir dažniausiai pralaimi. Nors įstatymas pirmenybę įsigyjant nuosavybėn nuomojamą žemę suteikia ūkininkams, ši nuostata lengvai apeinama.
“Žemės savininkas, spekulianto įkalbėtas parduoti sklypą, pagal įstatymą pirmiausia turi pasiūlyti jį įsigyti tam, kam ją nuomoja. Tokiu atveju užsiprašoma beprotiška kaina, pavyzdžiui, 20 tūkst. litų už hektarą. Ūkininkas tiek mokėti negali, nes ta investicija neatsipirks. Jo atsisakymas oficialiai užfiksuojamas notaro, o paskui savininkas žemę parduoda suinteresuotam asmeniui už daug mažesnę kainą, kurios siūlyti ūkininkui jau neprivaloma”, - įstatymo apėjimo mechanizmą atskleidė G.Staliūnienė.
Anot jos, skaudžiausia, kad spekuliantų suvilioti žmonės žemę parduoda nežinia kam, nors tie supirkėjai atstovauja ir lietuviškai pavadintoms firmoms.
“Mes norime, kad žemė liktų lietuviams, kurie toliau ją dirbtų, kad mūsų tauta neišnyktų”, - į ateitį žvilgtelėjo Ūkininkų sąjungos vicepirmininkė.
Saugiklių niekam nereikėjo
G.Staliūnienės įsitikinimu, valstybė turėtų būti suinteresuota aiškintis, iš kur žemes masiškai supirkinėjančios firmos ima pinigų investicijoms, ar jos ketina verstis žemės ūkio gamyba ir pan.
Ūkininkų sąjungos atstovei pritaria ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas.
“Lietuvoje ir fiziniams, ir juridiniams asmenims leidžiama nuosavybės teise turėti ne daugiau 500 ha žemės. Tačiau sklypai perkami ne savo vardu, vienas po kito kuriami nauji “uabai”, ir neaišku, kieno rankose ta žemė iš tiesų yra. Net specia-liosios tarnybos, pateikus konkrečius faktus, su pavardėmis, nieko aiškaus neatsako”, - teigė B.Markauskas.
Saugikliu galėjo tapti žemės fondas, per kurį vyktų žemės pirkimas ir pardavimas ir kuris aiškintųsi, kas žemę parduoda, kas perka, ką ketina su ja daryti.
“Tačiau prieš šešerius metus, kai siūlėme steigti žemės fondą, Seimas šią idėją numarino, - sakė B.Markauskas. - Kad nebūtų saugiklių, suinteresuota daugybė įtakingų žmonių. O dabar tokį fondą steigti jau pavėluota”.
Lietuvos žemės ūkio rūmų duomenimis, didžiausius žemės plotus Lietuvoje valdo kelios įmonių grupės: AB “Agrowill group” - 29 tūkst. ha, UAB “Agrokoncernas” - 25 tūkst. ha, AB “Linas agro” - 13 tūkst. ha.
Kam atiteks likučiai?
“Didžiausia žemės reformos klaida, kad žemė buvo paversta kilnojamuoju turtu”, - priminė B.Markauskas.
Jo teigimu, žemės koncentracija, kai 10-30 tūkst. ha yra kažkieno nuosavybė, nors tai būtų ir lietuviškas kapitalas, kelia grėsmę, kad vieną dieną ji atiteks užsieniečiui.
“Stambiesiems žemvaldžiams tai yra tik verslas. Šiandien jie gal ir dirba tą žemę, nes gauna Europos Sąjungos paramą. O rytoj tą verslą jie be jokių emocijų gali parduoti užsieniečiui, jei tik kaina pasirodys tinkama”, - nuogąstavo Žemės ūkio rūmų pirmininkas.
Faktai
2010 m. sausio 1 d. duomenimis, 560 tūkst. fizinių asmenų Lietuvoje priklauso
2 927 186 ha (74 proc.) žemės ūkio paskirties žemės.
134 568 ha (3,4 proc.) žemės ūkio paskirties žemės valdo 5237 juridiniai asmenys.
47 tūkst. fizinių asmenų nuomojasi 321 087 ha (8,1 proc.) valstybinės žemės.
73 471 ha (1,8 proc.) žemės iš valstybės nuomojasi 632 žemės ūkio bendrovės ir kiti juridiniai asmenys.
Šaltinis: Nacionalinė žemės tarnyba
Komentaras
Kazimieras STARKEVIČIUS, žemės ūkio ministras:
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, kitų specialiųjų tarnybų prašiau patikrinti, kokia žemes supirkinėjančių fizinių ir juridinių asmenų grupių pinigų kilmė. Atsakymai buvo labai nekonkretūs: tarnybos procesą stebi, bet jokių nešvarių pinigų ten nemato.
Po 2011 m. dar 3 metams bus pratęstas laikotarpis, kai tik Lietuvos ūkininkai turės prioritetą lengvatinėmis sąlygomis įsigyti žemės. Neplanuojama leisti vienam asmeniui įsigyti daugiau nei 500 ha. Be to, Seimo pavasario sesijai teiksime teisės akto projektą, kurį priėmus žemę nusipirkę naujieji savininkai turės mokėti didesnius mokesčius, jeigu jos nedirbs.
Alia ZINKUVIENĖ
