Šiais metais ūkininkams ir kitiems asmenims, siekiantiems gauti jiems priklausančias tiesiogines išmokas ir už plotą mokamą kompensacinę paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemones, įvestas naujas geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) reikalavimas. Pareiškėjai iki kiekvienų metų lapkričio 1 d. juodąjį pūdymą privalo apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais. Šiuo reikalavimu siekiama užkirsti kelią dirvos erozijai - joje esančių mineralinių medžiagų netekimui (derlingumo sumažėjimui).
Kad medžiagos liktų dirvoje
Lietuvoje didžioji dalis yra vadinamųjų „sunkių“ dirvų – tų, kurių vertingos mineralinės medžiagos yra susikaupusios dirvos paviršiuje. Dirvos neapsėjus, vėjas ir lietus naudingas medžiagas nuo dirvos paviršiaus gali greitai išplauti ir išnešioti. Mažos dirvožemio dalelės yra nuplaunamos į šaltinius, upes, ežerus, jūras ir juos užteršia. Apsėjus ar apsodinus dirvą, augalai sulaiko drėgmę ir neleidžia mineralinėms medžiagoms būti pašalintoms iš dirvožemio. Todėl apsėti juodajį pūdymą žemdirbiams yra tiesiog rūpinimasis, kad apsėtas pūdymas neprarastų derlingumo, o kartu ir aplinkos taršos sumažinimas.
Apsaugoti dirvą nuo erozijos taikant atitinkamas priemones yra vienas iš privalomų GAAB reikalavimų, kuriuos nustato Europos Sąjungos šalys narės, vadovaudamosis Europos Tarybos Reglamento nuostatomis. Apsaugojimui nustatytas privalomas standartas - minimali dirvožemio danga. Šis standartas ir yra įgyvendinamas reikalaujant iki lapkričio 1 d. juodąjį pūdymą apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais.
Pagal Žemdirbystės instituto mokslininkų rekomendacijas, žiemkenčiai Lietuvoje turėtų būti pasėti iki spalio 1 d., t.y. geriausiais agrotechnikos terminais. Tačiau atsižvelgiant ir į sodininkų pageidavimus, juodojo pūdymo apsėjimo ir (ar) apsodinimo (pavyzdžiui, vaismedžiais ir uogakrūmiais) terminas pratęstas iki lapkričio 1 d. (anksčiau jis buvo rugsėjo 30 d.).
Kitose ES šalyse (pavyzdžiui, Vokietijoje, Rumunijoje) dirvos erozijos stabdymo veiksmai yra dar griežtesni - ūkininkai turi laikytis reikalavimo, kad nuo 20 iki 40 proc. ariamos žemės rudenį turi būti apsėta žieminiais javais arba žiemai paliktos neartos ražienos. Juodojo pūdymo pernai Lietuvoje deklaruota apie 121 tūkst. ha, panašus skaičius ir šiemet.
Nesilaikant reikalavimo, mažinama išmoka
Šio reikalavimo laikytis turi visi pareiškėjai, prašantys paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) su plotu susijusias priemones „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „NATURA 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, , „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“.
Šie reikalavimai taikomi ir prašant tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų bei pasėlių plotus, už perdirbimui skirtas braškes ir avietes bei atskirų tiesioginių išmokų už baltąjį cukrų. Ši nuostata netaikoma Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ programoje „Ekologinis ūkininkavimas“ bei KPP priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programoje „Ekologinis ūkininkavimas“ apsauginėse juostose ir deklaravusiems sodus bei uogynus, kurių tarpueiliuose laikomas juodasis pūdymas.
Neapsėti juodojo pūdymo galima tik išimtiniais atvejais ir tik apie tai informavus Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) - pavyzdžiui, tuo atveju, jei pūdymas šlapias ir jo neina apsėti. Priešingu atveju, nustačius šio GAAB reikalavimo nesilaikymą, išmokos pareiškėjui pagal visas paramos schemas, kuriose jis dalyvauja, sumažinamos 3 proc. Pakartotinai, t.y. kitais metais, NMA nustačius šio reikalavimo nevykdymą sankcija padidėja iki 9 proc. ir t.t.
2009 metais Lietuvoje juodojo pūdymo deklaruota apie 121 tūkst. ha, panašus skaičius ir šiemet. NMA ragina pareiškėjus laikytis reikalavimo apsėti juodajį pūdymą, o iškilus bet kokiems neaiškumams, kreiptis trumpuoju numeriu 1841. Informaciją apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą galima rasti svetainėje www.paramakaimui.lt ir informaciniame NMA portale www.nma.lt.
