Ketvirtadienį į pasitarimą susirinkę apie pusšimtis nuo darbų ištrūkusių Šiaulių rajono žemdirbių tikėjosi išgirsti gerų žinių ar bent paguodos žodžių dėl laukuose žūstančio derliaus. Jų neišgirdo, be to, renginį ignoravo Žemės ūkio ministerija, daugelis kviestų grūdų supirkėjų,
Pinigai pražūva laukuose
„Žiemą nukentėjo arba pražuvo pusė žieminių javų ir rapsų pasėlių. Skolinomės pinigų, trąšų, sėklos, žuvusius pasėlius šiaip ne taip atsėjome. Tačiau šaltas, šlapias pavasaris neleido laiku pasėti visas vasarines kultūras.
Užėję karščiai nutraukė grūdų augimą, dėl trumpo žydėjimo daug tuščių ankščių liko vasariniuose rapsuose. Viena po kitos praėjusios liūtys išguldė pasėlius. Įpusėjus javapjūtei — vėl lietūs.
Laukuose — dar daug derliaus. Kai kurie ūkininkai pasijuto esą kryžkelėje — išgyvens ar bankrutuos?„— pasitarime nelinksmai kalbėjo Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.
Vienintelis pasitarime dalyvavęs grūdų supirkimo bendrovės vadovas tarytum papildė praradimų sąrašą: pastarųjų savaičių kūlimo grūdai esą jau sudygę nuo drėgmės varpose, beatitinka vos ketvirtąją kokybės klasę, o gerųjų grūdų tūrio vieneto svoris šiemet labai mažas. Vos ne kaip sėlenų.
Šalyje 50 ir daugiau hektarų grūdinių kultūrų auginančiuose ūkiuose iki rugpjūčio 27— osios nuimta 76 procentai grūdinių augalų ir 65 proc. rapsų. Panašiai tiek pat buvo nukulta ir pernai, tačiau šiemet derlius jau žūsta neįvažiuojamuose laukuose.
Dusina pardavimo sutartys
Padidėjusios grūdų, rapsų supirkimo kainos tarytum padengia praradimus dėl mažesnio pasėlių derlingumo. Tačiau vos tik pabrango grūdai, tuoj pat ėmė žymiai brangti trąšos.
Daugelis ūkininkų sukandę dantis atiduoda supirkėjams grūdus už išankstinėse sutartyse fiksuotą kainą, nors rinkoje dabar grūdai brangesni maždaug trim ketvirtadaliais, o rapsai — penktadaliu, palyginti su pernykštėmis kainomis. Kai kurie stambieji ūkininkai dėl kainų skirtumo praranda net penktadalį milijono litų.
Dėl to, jog nemažai ūkininkų dėl gamtos stichijų prarado dalį derliaus ir neprikulia tiek, kiek yra pasižadėję parduoti išankstinėse sutartyse, į pasitarimą pakviestas Šiaulių pramonės, prekybos ir amatų rūmų generalinis direktorius Alfredas Jonuška. Ši institucija — vienintelė, kurios išvadą turint dėl derliaus praradimų galima kreiptis į teismą, siekiant išvengti baudos už grūdų pardavimo sutarties nevykdymą.
„Iki šiol dėl nenugalimos jėgos ir jos sukeltų pasekmių į mus kreipėsi penki ūkininkai iš Šiaulių ir Telšių regionų. Iš Šiaulių rajono — nė vienas“, — apie stichijos padarytus nuostolius kalbėjo A. Jonuška. Pasak jo, Pramonės, prekybos ir amatų rūmai netyrinėja praradimų laukuose. Jie nagrinėja aplinkybes, pateisinančias sutarties neįvykdymą: liūties arba praradimo dėl užtvindymo faktą, ar tuoj po stichijos apie tai pranešta supirkėjui.
Priimta rezoliucija
Pasitarime dalyvavo ūkininkų, negirdėjusių, jog būtina informuoti supirkėją apie praėjusią grėsmingą liūtį, nors toks įspėjimas yra kiekvienoje derliaus pardavimo sutartyje.
Grūdų supirkėjų atstovas ūkininkus įspėjo, kad, kilus konfliktui dėl sutarties nevykdymo, pirkėjui nesunku patikrinti, į kieno sandėlius pateko ūkininko grūdai.
Ūkininkai klausė, kaip įrodyti stichijos faktą, jeigu Naisiuose liūtis buvo, o Bubiuose — sausa? Iškilo meteorologinių stotelių tinklo sutankinimo problema.
Šiaulių rajono savivaldybės Melioracijos poskyrio vadovas Saulius Darginavičius žemdirbiams priminė gamtos ciklų kaitą: po 7— 10 sausesnių metų prasidėjo maždaug tiek truksiantis drėgme gausių metų laikotarpis.
S.Darginavičius kvietė ūkininkus aktyviau burtis į asociacijas saviems laukams sausinti. 90 procentų šių darbų finansuoja Europos Sąjunga.
Pasitarimas priėmė rezoliuciją, kuria iš Savivaldybės reikalaujama žemės mokesčių nuolaidų, Vyriausybės prašoma paankstinti išmokų už pasėlius mokėjimą, rasti lėšų meteorologinių stotelių tinklui kaimo vietovėse išplėsti, Vyriausybės lygiu derėtis su grūdų supirkėjais dėl sankcijų ūkininkams už sutarčių neįvykdymą sušvelninimą.
