Kalėdos 2024

Laisvės alėja skubančių praeivių žvilgsnius traukia unikalūs kūriniai – Kauno centrinio knygyno languose žiemiškas senasis kaimas. Tai kaunietės sukurti rankų darbo nameliai, atspindintys lietuvių gyvenimo buitį. Iki šiol savo darbais džiuginusi tik namiškius ir draugus, dabar savo kūryba tautodailininkė dalijasi su plačiąja visuomene. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Sužibus vakarei žvaigždei, visos krikščioniškos Lietuvos šeimos jau sėdasi prie šventinio Kūčių stalo. Ir veikiausiai nėra namų, kuriuose ant stalo nebūtų kalėdaičių ar kūčiukų, o kur dar tradiciniai patiekalai. Senovėje kiekvienas jų turėjęs ypatingą reikšmę. Kodėl jų dvylika ir kodėl ant stalo būtinai turi būti obuolių – žiūrėkite mūsų žurnalistų parengtame reportaže. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. „Be abejo, silkė, kuri, kaip jau minėjau, 19 amžiuje labai įsitvirtino ant mūsų stalo.

Kūčios – tai šventė, kuri ne tik skatina sustoti, bet ir dar kartą pasidžiaugti, kad mus supa tiek gerų žmonių. Šeima, draugai, kolegos, o gal tiesiog visai atsitiktinai sutikti žmonės, pakeitę gyvenimą – dėkingi galime būti visiems. Būtent taip šviesiai, jaukiai ir viltingai šį Kūčių vakarą praleisti pakvies TV3  televizija.

Prieglaudos ir organizacijos sako, kad jau prasidėjo kasmetinis pikas, kai tėvai ieško šuniukų ar kačiukų savo vaikams kaip dovanos Kalėdoms. Tačiau neretai tokios dovanos vėl atsiduria prieglaudose ar išmetamos bei pririšamos miške. Todėl kai kurios organizacijos gruodį visai neduoda žmonėms gyvūnų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Kalytei Kolai – vos keturi mėnesiai. Per trumpą savo gyvenimą ji spėjo pabūti ir dovana, ir patirti žmogaus išdavystę.

Prekybininkai trina rankas – žmonės jau puolė pirkti produktus Kūčių stalui. O dalis žmonių maisto ruošos išvengs, mat vis labiau populiarėja Kūčių patiekalų rinkiniai išsinešimui. Rinkinukas žmogui gali kainuoti ir nuo 40 iki 90 eurų. Keičiantis tradicijoms vietoj kuklių lietuviškų valgių Kūčių stalui žmonės užsako rinkinius su nevietiniais užkandžiais – humusu, karpačio, brusketomis ir tuno tatakiais. Yra ir tokių klientų, kurie Kūčių vakarienei prašo mėsos patiekalų.

Šiemet šventinis stalas bus brangesnis nei prieš metus. Pagrindinių pigiausių maisto produktų krepšelis pabrango 6 proc., šventiniai gėrimai taip pat pabrangę. Prekybininkai skundžiasi, kad pirkėjų sulaukia dar mažokai, bet jau kitą savaitę laukia antplūdžio, o pirkėjai skundžiasi, kad maistui brangstant priversti taupyti net ir per šventes. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Panevėžietė Gražina jau dairosi maisto šventiniam Kalėdų ir Naujųjų metų stalui.

Artėjant didžiausioms metų šventėms, sužibo net tik Kalėdų eglės, parduotuvių vitrinos, bet ir vairuotojų automobiliai: papuošti savo mašiną šviečiančiomis ir žybsinčiomis girliandomis ir jas įsijungus važinėti po miestą dabar itin populiaru.  Policija visus įspėja, kad toks reginys gal ir gražus, tačiau kelia pavojų kitiems eismo dalyviams. O lemputėmis savo automobilius išsipuošę vairuotojai turėtų nenustebti, jei juos sustabdys policijos pareigūnai ir skirs baudą.

Patrulių ekipažas netoli Utenos kalėdinės eglutės pastebi keistus objektus – galbūt skraidanti lėkštė, galbūt Kalėdų senelio rogutės. Nusprendžiama išsiaiškinti, kas čia aplankė Uteną.  Susitikimą užfiksavo laidos „Farai“ operatorius.  Pareigūnai šalia Utenos eglutės esančioje automobilių stovėjimo aikštelės pamatė du itin ryškius automobilius – abu jie buvo apkarstyti kalėdinėmis girliandomis.  „Buvom Panevėžy, Ankysčiuose ir dabar Utenoje.

Netrukus švęsime Kalėdas, dažnas jų neįsivaizduojame be dovanų, ir, žinoma – Kalėdų senelio. Tik štai retas ko gero žino, kodėl per šventes būtent Kalėdų senelis mums neša dovanas. Ir dar rečiau susimąstome, o kaip atsirado tradicija dovanoti ir kas iš tikrųjų yra tas Kalėdų senelis.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Vilniaus centre vieną po kitos dovanas mažiesiems jau renka Lietuvos vyriausiasis senelis Kalėda.

Gruodžio 7 dieną dinozaurų parkas, įsikūręs Radailiuose, nušvito neregėtomis spalvomis – čia sužibo spindinčio žiemos festivalio „Gyvačių takais” atidarymas. Artėjant Žaliosios medinės gyvatės metams, gigantiškiesiems parko gyventojams dinozaurams pavesta svarbi užduotis – palydėti savo giminaičio Drakono metus ir perduoti vadžias mistiškajai Gyvatei. Tad lydimi dinozaurų, parko lankytojai pasinėrė į nuotykį paslaptingais ir švytinčiais gyvačių takais.

Prie spindinčių miestų eglių nusidriekė ir kalėdiniai turgeliai. O juose akys raibsta nuo prekeivių siūlomų skanėstų – meduolių, varškės spurgų, karšto vyno ar net troškintų kopūstų su dešrelėmis. Tiesa, svečiams ir vietiniams gyventojams akys raibsta ir nuo kainų – štai Vilniuje už didelį puodelį karšto vyno gali tekti pakloti net 9 eurus. TV3 Žinios pasidairė ir po kalėdinius miestelius kaimyninėje Rygoje ir Taline.

Iki Kalėdų belikus pustrečios savaitės, lietuviai vis daugiau perka eglučių. Prekybininkai kainas, sako, palyginti su pernai, padidinę vos keliais procentais. Ir iš tiesų, pirkėjai kainomis nesiskundžia. Tad priklausomai nuo dydžio, eglutę galima nusipirkti nuo 5 eurų. Na, o už didelę, 3 ar 4 metrų žaliaskarę gali tekti pakloti ir daugiau kaip 100 eurų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Nors iki Kalėdų dar beveik 3 savaitės, žmonės skuba eglutėmis puošti namus ir kurti kalėdinę nuotaiką.

Baltijos šalyse daugiausia išleisti Kalėdų šventiniam stalui ir dovanoms ketina lietuviai, rodo „Citadele“ banko inicijuotos gyventojų apklausos rezultatai. Didesnes sumas Baltijos šalių gyventojai yra nusiteikę skirti dovanoms nei vaišėms – dauguma (25 proc.) apklaustųjų Lietuvoje dovanoms susiplanavo 100–200 eurų biudžetą, o šventiniam stalui kas trečias (33 proc.) planuoja skirti nuo 50 iki 100 eurų. Mažiau nei 50 eurų dovanoms ketina išleisti po 9 proc. lietuvių ir estų, 15 proc.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, ne visi žino, kaip tinkamai puošti namus, kad šventinės eglutės neprišauktų nelaimės. Kalėdinės eglutės namuose gali sukelti gaisrą.

Iki Kalėdų liko vos kelios savaitės, o jei galvojate padovanoti savo mylimam žmogui šuniuką, specialistai ragina dar kartą pagalvoti, ar tikrai tai – gera dovana, nes augintinis – ne tik mielas gyvūnėlis, bet ir didelė atsakomybė. „Šuniukų negalima pakeisti, grąžinti ar padėti į spintą, jei kalėdinė dovana netinka“, – sako Hughas Gentas, „Dogs Australia“, skatinančios atsakingą šunų laikymą, prezidentas.

Kalėdų karštinė apima vis daugiau Lietuvos miestų. Šį šeštadienį suplanuota net 13 eglučių įžiebimo švenčių visoje Lietuvoje. Žaliaskares šį vakarą įžiebė Birštonas, Elektrėnai, Ignalina, Kėdainiai, Marijampolė, Plungė, Prienai, Rietavas, Rokiškis, Šiauliai, Ukmergė, Utena ir Zarasai. Šį vakarą centrinėje Rokiškio Nepriklausomybės aikštėje, šurmuliuojant mugei, skambant nuotaikingai muzikai, nušvito Kalėdų eglė – šventinis laikotarpis prasidėjo.

Klaipėdoje prasidėjo eglučių nuomos akcija. Tokią akciją jau 9 metus siūlo uostamiesčio universiteto Botanikos sodas. Nuomos kaina apie 30 eurų, po švenčių eglę grąžinus galima atgauti pusę sumos.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Klaipėdietis Vytautas uostamiesčio universiteto Botanikos sode ieško eglutės. Vyras naudojasi jau 9 metus čia organizuojama akcija, kurios metu žaliaskarę kalėdiniam laikotarpiui galima išsinuomoti.

Daugelyje miestų jau įžiebtos kalėdinės eglutės, o lietuviai pradeda ieškoti medžių savo namų puošybai. Ne vienas iš jų vertina eglutės kvapą ir namams teikiamą jaukumą, tad renkasi puošti gyvą eglę. Visgi, tuomet dauguma susimąsto, kaip išsirinkti tokį medį, kad šis kvepėtų iki pat Trijų karalių ir neišbarstytų savo spyglių. Savo patarimais apie tai, kaip išsirinkti tinkamą eglutę ir išlaikyti malonų jos kvapą namuose iki pat Trijų karalių, „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso.

Tiek rinktinių kalėdinių eglučių vienoje vietoje, greičiausiai, dar nematėte – per 300 įvairaus dydžio gyvų kėnių, eglučių vazonuose ir populiariausių dirbtinių žaliaskarių visu gražumu puikuojasi „Eglučių sostinėje“,  įrengtoje prie Vilniaus „Akropolio“ šalia „Ermitažo“ įėjimo. Išsirinkti Kalėdų eglę šioje puošnioje erdvėje bus malonumas visai šeimai, padovanosiantis ir šventišką atmosferą, ir nuostabių nuotraukų.

Pirmadienį Airijos kalėdinės eglutės įžiebimo šventės dalyviai susirinko Dublino Trejybės koledžo aikštėje į kasmetinį įžiebimo renginį, tačiau jis vyko visai ne taip, kaip suplanuota... „Buvo didžiulė minia, o giesmininkai laukė, kada galės pradėti giedoti giesmes. Turėjome atbuline tvarka skaičiuoti nuo penkių iki vieno, visi jau laikė savo telefonus ir laukė, kol bus įžiebta eglutė“, – „Storyful“ pranešė Jasmine Perry.

Lietuvoje pradėjus karaliauti šventinėms nuotaikoms, dažnas pradeda svarstyti apie savo žaliaskarės papuošimą, tad socialiniuose tinkluose padaugėjo išskirtinius kalėdinius žaisliukus siūlančių prekeivių. Viena iš jų – ukmergiškė Rimantė Višnauskaitė-Ylonė, kuri kartu su vyru šiemet pradėjo gaminti išskirtinio dizaino žaisliukus, suteikiančius šventėms naują išraišką. Šie žaisliukai ypatingi tuo, kad sukuria 3D įvaizdį išdėstant skirtingus medienos sluoksnius vieną už kito.

Gruodžio 21-ąją Kretingos miesto rotušės aikštėje pirmą kartą vyks unikalus renginys – „Fruittona“ mandarinų valgymo varžybos 2024. Šventės organizatoriai tikisi, kad ši linksma ir neįprasta iniciatyva taps kasmetine tradicija, džiuginančia miestiečius ir lankytojus šventiniu laikotarpiu. Šio renginio idėja gimė „Fruittona.lt“ įkūrėjai Aušrai Paulauskienei, kuri įkvėpė komandą sukurti kažką naujo ir netikėto.  „Kiekvienais metais per Kalėdas ieškome būdų, kaip padėkoti savo klientams.

Vilniaus rotušėje vyko kalėdinė mugė, kurioje buvo galima ne tik nusipirkti kalėdinių dovanų iš viso pasaulio ir padaryti gerą darbą, nes kiekvienas išleistas centas nukeliavo labdarai. Šiemet jau 22-oji kalėdinė labdaros mugė rinko pinigus aštuonioms organizacijoms. Kartu ji parodė, ką žmonės renkasi dovanoms ir kaip Kalėdoms ruošiasi pirmosios ponios šeima. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Mugės dalyviai pasakoja, ką dovanų artimiesiems ir kalėdiniam stalui perka gyventojai.

Penktadienį įžiebta Katedros aikštėje Vilniuje didžiausia šalies eglė. Renginys pritraukė minią sostinės gyventojų ir svečių, nusiteikusių pasimėgauti renginiu ir iškilmingai pradėti šventinį laikotarpį. Ne paslaptis, kad tam reikia atverti ir pinigines, mat aplink eglutę nusidriekę kioskeliai, kviečiantys įsigyti skanėstų, kurių kainos – ne iš mažųjų.  Sostinės Kalėdų miestelyje – didelis karštų gėrimų pasirinkimas.

Spindinti žaliaskarė, puošnūs Kalėdų miesteliai ir šventinė nuotaika – sostinės Katedros aikštėje suspindo 17 metrų aukščio, žaisliuką primenanti Kalėdų eglė. Tiesa, užvirė tikra žaliaskarių kova – gyventojai renka gražiausią. Puošiasi ir kiti miestai – štai Panevėžyje sužibo karkasas, kurį puošia geometrinių figūrų dekoracijos. O visai ką tik, šį vakarą, eglę įžiebė ir klaipėdiečiai.

Penktadienį Pakruojo dvaras vartus atkėlė pirmiesiems žiemos festivalio lankytojams, rašoma Pakruojo dvaro pranešime spaudai. Tiesa, septintoji šviečiančių žibintų šventė, kasmet trunkanti bent keletą mėnesių, startavo tik vietos gyventojų apsupty. Būtent pakruojiškiai pirmieji galėjo stebėti unikaliąsias „Besmegenių vestuves“, kurios tapo šių metų festivalio ašimi.

Šiandien, lapkričio 29-ąją, sostinė taip pat pradėjo šventinį sezoną – Vilniuje, Katedros aikštėje, sužibo kalėdinė eglė. Šiemet labiausiai akį traukia viena detalė – eglutė yra įgavusi eglės žaisliuko pavidalą. Šiemet sostinėje puošta natūrali Kalėdų eglė, sutviskusi tūkstančiais lempučių. Kaip anksčiau Vilniaus miesto savivaldybės pranešime teigė Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė, žaisliuko pavidalas pasirinktas neatsitiktinai.

Vakar įžiebta Šilalės Kalėdų eglė viešojoje erdvėje užvedė diskusiją – žmonės teigia, kad eglė atrodo jau kažkur matyta. Šiemet Šilalėje suspindo aukso spalva padabinta kalėdinė eglė, viršūnėje sužibo žvaigždę primenanti dekoracija. Šilalės eglę palygino su pernai metų Vilniaus egle Tačiau internautai, išvydę nuotrauką, kiek sutriko, mat jiems pamačius Kalėdų eglę iškart toptelėjo mintis, kad taip puoštą žaliaskarę jau matė.

Lietuvos paštas penktadienį išleidžia šventinius pašto ženklus. Didžiosioms metų šventėms – Šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams – dedikuotus pašto ženklus šįmet puošia šiaudiniai sodai, pranešė Lietuvos paštas. Šis unikalus dirbinys 2023 metais įrašytas į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Šventinį pašto ženklą sukūrė menininkas Tomas Dragūnas. Anot jo, šiaudinių sodų motyvas pasirinktas neatsitiktinai.

Europos Kalėdų sostine tituluotas Vilnius penktadienio vakarą įžiebs pagrindinę miesto eglę Katedros aikštėje. Suspindus žaliaskarei, sostinė taip pat oficialiai paskelbs šešias savaites truksiančio žiemos festivalio „Kalėdos sostinėje 2024“ pradžią. Kaip ir pernai, šiemet Katedros aikštę šventiniu laikotarpiu puoš natūrali eglė, tik šįkart ji bus patalpinta į didžiulį burbulo formos žaisliuką. Renginio vakarą šventinę nuotaiką padės kurti ir žymiausi šalies muzikos atlikėjai.

Šiemet Kalėdų Vilniuje tema – Kalėdų eglės žaisliukai. Į vieną tokį renginio organizatoriai nusprendė patalpinti ir pagrindinę miesto eglę. Kaip tai atrodys – dar nežinia, tačiau kelis niuansus jau išsiaiškinome. Aiškėja naujos detalės Eglutė nebus atskirta nuo vilniečių – prie jos galima bus prieiti. Tokį pažadą davė Vilniaus miesto savivaldybė, atskleisdama, kaip atrodys mįslingas žaislas, apgaubiantis visą eglę. Didelis žaislas ne tik apgaubs pagrindinę gatvę.

Vienas maloniausių švenčių laukimo momentų – namų ir eglutės puošimas. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, jau dabar pirkėjai vis dažniau dairosi įvairiausių kalėdinių dekoracijų, renkasi skirtingų formų eglės žaisliukus bei elektrines girliandas. Atsinaujinti šventiniu dekoru ar pasipildyti išskirtiniais akcentais juos vilioja „Maximoje“ esantys ypatingi kainų pasiūlymai ir kruopščiai atrinktas gausus šventinis prekių asortimentas.

Šeštadienio vakarą Kauno Vienybės aikštėje vyko iškilminga Kalėdų eglės įžiebimo ceremonija. Kauniečius ir miesto svečius džiugino šventinė atmosfera, muzika, įspūdingi šviesų šou bei eglės papuošimai, tačiau renginys išsiskyrė ne tik savo grožiu, bet ir neįprastu faktu – pirmą kartą per daugelį metų eglės įžiebimo šventėje nebuvo matyti Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio.

Gražiausioms metų šventėms, kaip ir kiti miestai, besiruošianti Šilutė šiemet gyventojus nustebins ne tik ne tik kalėdinėmis puošmenomis. Šilutės Hugo Šojaus dvare intensyviai vyksta darbai. Čia įrenginėjama ledo čiuožykla. Beveik 600 kv. metrų ploto ledo arena bus atidaryta dvaro (Lietuvininkų g. 4) vidiniame kieme. Dengta ir taip nuo nepalankių oro sąlygų saugosianti nauja pramogų erdvė bus atverta gruodžio 12 dieną ir veiks iki pat vasario vidurio.

Į Vienybės aikštę plūsta minios šventiškai nusiteikusių kauniečių – čia netrukus bus įžiebta pagrindinė miesto Kalėdinė eglė. Į renginio vietą besirenkančių miestiečių laukia ir įspūdingas šventinis koncertas, kuriame šį vakarą džiaugsmą dovanos ir būrys žinomų atlikėjų. Šio vakaro tema – jaukios Kalėdos, ir tai išties matoma – miestas net žiba, o šventės dalyvių nuotaikos – puikios, visi laukia iškilmingo meduoliais padabintos ir kvepiančios žaliaskarės įžiebimo.

Kaune šeštadienio vakarą bus įžiebta pagrindinė miesto Kalėdų eglė, ji dėl senamiestyje vykdomos Rotušės aikštės rekonstrukcijos šiemet pastatyta Vienybės aikštėje. Kaunas miesto eglę įžiebia pirmas šalyje. Eglutė papuošta 200 skirtingų formų meduolių, aplink ją išdėstytos šviečiančios smilgų salelės, kupolai, kuriuose įsikurs Senelio Kalėdos rezidencija, bus prekiaujama skanėstais, vyks edukacijos. Šventinį medį ir visą aikštę nušvies per 40 tūkst. lempučių.

LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ jau ketvirtus metus tęsia tradiciją ir šventiniu laikotarpiu kviečia keliauti šventiškai dekoruotais traukiniais. Šiemet būrys dekoratorių puošia keturis traukinius, pirmasis šventiškai papuoštas traukinys nuo lapkričio 23 dieną jau kursuos maršrutais Vilnius–Kaunas–Vilnius ir Vilnius–Trakai–Vilnius. Lapkričio 28 d. kalėdines keliones pradės ir traukiniai į Rygą, Klaipėdą ir Mockavą.

Jau šį šeštadienį, 19.30 val. Vienybės aikštėje Kaunas įžiebs pagrindinę miesto eglę. Be tūkstančių lempučių ji pradėta puošti rankų darbo saldėsių dekoracijomis. Aplink žaliaskarę suplanuota daugybė veiklų, o šventiškas pasivaikščiojimų maršrutas drieksis iki pat Senamiesčio, pro arkikatedrą baziliką Santakos link. Darbų įkarštis Jau netrukus Kaunas paskelbs švenčių laukimo pradžią, įžiebdamas 17 metrų aukščio eglę Vienybės aikštėje. Miesto puošėjams šiomis dienomis – tikras darbymetis.

Pirmadienio rytą į Vilniaus Katedros aikštę buvo atgabenta kalėdinė eglutė. Šventės laukimo nuotaiką pajuto ir miestiečiai – stovinčią gyvą žaliaskarę galėjo stebėti tiek praeiviai, tiek pro šalį važiuojantys, o aikštėje pradėti pasiruošimo darbai. Šiais metais vilniečiai galės džiaugsis gyva Kalėdų egle, kuri jau netrukus bus apsupta tradicinio šventinio miestelio. Kalėdų eglutės kaina siekia 119 tūkst. eurų Šventinės dekoracijos ir eglės įrengimas sostinei šiemet atsieis 119 tūkst.

Antradienį Rotušės aikštėje prasidėjo kalėdinės čiuožyklos įrengimo darbai. Apie darbų pradžią socialiniame tinkle pradėjo aktyviai dalintis vilniečiai. Duris ši čiuožykla atvers lapkričio 30-ąją ir veiks beveik du mėnesius. Du čiuožimo seansai – nemokami „Kaip ir kasmet, čiuožykla įsikurs naujoje erdvėje, išsiskirs netradicine savo forma, techniniais parametrais“, – teigė savivaldybė.

Kauniečius beveik du mėnesius džiuginusi pagrindinė miesto eglė netrukus bus nupuošta. Pro miestą einantys Trys karaliai sausio 6 dieną užbaigs Kalėdų laikotarpį, o vėliau bus nupuošta ir angelo palytėta Kalėdų eglė. Dar lapkričio 25-ąją dieną papuošta eglutė sausio 6-ąją bus nupuošta. Kalėdų laikotarpį Kaune užbaigs Trys karaliai Sausio 6 dieną 15 val. Trijų karalių eisena pajudės nuo Kauno Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios ir keliaus Laisvės alėja, Vilniaus gatve iki Rotušės aikštės.

Daugelis šeimų ruošiasi vilkėti kalėdines pižamas, kad būtų patogu ir šilta, nes žiemos mėnesiais temperatūra smarkiai nukrenta. Tačiau norima įspėti miegančius su šventinėmis pižamomis, nes dėl storos medžiagos jose gausiau prakaituojama, todėl lovoje gali atsirasti bakterijų. Optimali temperatūra miegoti yra 17 – 19 laipsnių, tačiau daugelis šventinių pižamų yra pagamintos iš storos medžiagos, pavyzdžiui, vilnos.

Artėjant Naujiesiems metams, visi skuba pirkti fejerverkus. Visgi, neretai spalvingos pramogos baigiasi skaudžiomis nelaimėmis. Apie tai, kokie sužalojimai gresia ir kodėl svarbu nemėginti uždegti fejerverko antrąsyk atskleidė skubiosios medicinos gydytojas Paulius Uksas. Pokalbio metu pašnekovas papasakojo, kokiais atvejais gresia galūnių amputacija ir kada galima apkursti.