Mažiau nei 50 eurų dovanoms ketina išleisti po 9 proc. lietuvių ir estų, 15 proc. latvių respondentų. Nuo 50 iki 100 eurų dovanoms planuoja išleisti 21 proc. lietuvių, 19 proc. estų ir 22 proc. latvių, nuo 100 iki 200 eurų – 25 proc. lietuvių, 22 proc. estų ir 18 proc. latvių, o nuo 200 iki 300 eurų – 13 proc. lietuvių, 12 proc. estų ir 9 proc. latvių apklaustųjų, rašoma „Citadele“ banko pranešime.
Daugiau nei 300 eurų dovanoms nurodė išleisiantys 13 proc. lietuvių, 12 proc. estų ir 15 proc. latvių respondentų. Palyginti su pernai atlikta apklausa, šiemet lietuviai dovanoms planuoja išleisti mažiau. Pernai dovanoms skirsiantys nuo 100 iki 200 eurų nurodė 31 proc. apklaustųjų Lietuvoje.
„Padėti sutaupyti išlaidas dovanoms gali padėti išankstinis biudžeto ir pirkinių planavimas, pasinaudojant įvairiomis akcijomis, palyginant kainas įvairiose internetinėse ir fizinėse parduotuvėse. Be to, vis labiau populiarėja dovanų keitimosi būdai, kai artimųjų rate kiekvienas ištraukia žmogaus vardą ir dovaną perka tik jam, arba sunešus po dovaną per Kalėdas vyksta loterija ir kiekvienas išsitraukia savo dovaną. Svarbu suprasti, kad gera šventinė nuotaika priklauso ne nuo dovanų vertės, o nuo kokybiško laiko kartu su artimiausiais žmonėmis“, – sako „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška.
Kiek kuklesnes sumas Baltijos šalių gyventojai yra nusiteikę skirti šventiniam stalui. Mažiau nei 50 eurų ketina išleisti 21 proc. lietuvių, 22 proc. estų ir 30 proc. latvių apklaustųjų. Nuo 50 iki 100 eurų – po 33 proc. lietuvių ir estų bei 37 proc. latvių respondentų. Nuo 100 iki 200 eurų vaišėms planuoja išleisti 27 proc. lietuvių, 26 proc. estų ir 16 proc. latvių respondentų, o iki 300 eurų – 9 proc. lietuvių, 7 proc. estų ir 5 proc. latvių. Daugiau nei 300 eurų šventiniam stalui ketina išleisti po 4 proc. lietuvių ir estų bei 3 proc. latvių respondentų.
„Nors iš esmės Lietuvoje infliaciją pavyko suvaldyti, maisto kainos istoriškai lieka aukštos. Palyginti su prieškovidiniu laikotarpiu, maisto kainos Lietuvoje pakilo 51 proc. Nuo infliacijos šoko minimumo 2023 m. gruodį maisto mažmeninė prekyba išaugo 3,7 proc., bet pastaruoju metu atsigavimas akivaizdžiai sustojo. Tad tikėtina, kad dėl aukštų kainų gyventojai, ir taip nedidinantys maisto vartojimo, šventinėms vaišėms šiemet taip pat planuoja mažesnį biudžetą. Kita vertus, norisi tikėti, kad kiek keičiasi gyventojų įpročiai ir maisto šventėms nuperkama tiek, kiek reikia, taip sumažinant ir maisto švaistymą, ir finansinę naštą“, –sako R. Čereška.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
