Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Vilniaus centre vieną po kitos dovanas mažiesiems jau renka Lietuvos vyriausiasis senelis Kalėda. Kalėdų senelis vos spėja suktis, mat vaikų, ir suaugusių norai patys įvairiausi.
Lankydavosi Aukštaitijoje
O dovanų prašydami ir jauni, ir vyresni, kaip sako mokslininkai, dažniausiai nesusimąsto, kodėl mes dovanas gauname būtent iš Kalėdų senelio. Lietuvoje jis vaikus ir suaugusius pradėjo lankyti devynioliktame amžiuje. Tiesa, pirmiausia jis ateidavo į Aukštaitijos sodybas. Kituose regionuose nesilankė.
„Ką jis darydavo įėjęs į kambarį? Pirmiausia pasisemdavo iš savo kišenės saują visokių grūdų. Jeigu randa sėdinčius už stalo, tai pažerdavo krikštasuolės link. Sėdintys pasistengdavo kuo daugiau grūdelių pasiimti ir pasižiūrėti, ką pagavo“, – pasakojo etnologas Libertas Klimka.
Jeigu pagavo vasarojaus daugiau, reiškia kitąmet geras vasarojus bus, ir daugiau jų reikėtų pasėti. Jeigu pupos ar žirniai pakliūdavo, reiškia daugiau į daržą reikia orientuotis. Bet, svarbiausia, žmonės laukdavo ypatingo burtažodžio.
„Kalėdų senelio toks burtažodis. Jis sakydavo: čiū ne brūkšt, avinėli. Ir žerdavo taip. – Ką tai reiškia? – Burtažodžių niekas negali ir iššifruoti dabar“, – kalbėjo L. Klimka.
Vaikai iš jo gaudavo įvairių kepinukų ar rojaus obuoliukų. Kartais ir saldainiai, kabėję ant eglutės, būdavo Kalėdų senelio dovana. Tiesa, į Lietuvą tradicija dovanoti gražų žodį ar skanėstą atkeliavo iš gerokai ankstesnių laikų.
Kalėdų senelio prototipu tapo Šventasis Mikalojus – Miros vyskupas, gerbiamas ir katalikų, ir stačiatikių šventasis, gyvenęs dabartinės Turkijos teritorijoje, Demre miestelyje. Paveldėjęs tėvų turtus, jis viską išdalijo nepasiturintiems. Gyvuoja ne viena legenda susijusi su Mikalojaus dosnumu ir po jo apsilankymų vykusiais stebuklais.
„Padarydavo tokią labdarą, tokias dovanas atnešdavo, kurios išgelbėdavo žmones nuo nelaimės, nuo skurdo, nuo kažkokių labai didelių nepriteklių“, – pasakojo L. Klimka.
Palaikai – stebuklingi
Šventojo Mikalojaus atminimas saugomas sostinės jo vardu pavadintoje bažnyčioje. Pats šventasis, keliautojų globėjas, amžinojo poilsio atgulė pietų Italijoje, Bario mieste.
O kodėl turime tikėti Kalėdų seneliu? Nes stebuklai, kaip sako Mikalojaus bažnyčios klebonas, nesibaigia ir šiandien. Ten, kur ilsisi Šventasis Mikalojus, mokslininkai randa kai ką ypatingo.
„Tie palaikai pasižymi tam tikromis stebuklingomis savybėmis. Jie išskiria tam tikrą skystį, kurį nuo tų palaikų surenka, nuo sarkofago toje bažnyčioje. Ir tas stebuklas vyksta“, – teigė Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonas Aušvydas Belickas.
Štai todėl, kaip sako ir dvasininkai, ir etnologai, tikėti Kalėdų seneliu gal visai ir reikėtų. O štai vyriausias Lietuvos Kalėdų senelis – Kalėda – artėjant gražiausioms žiemos šventėms linki stabtelėti ir pajusti artėjančių švenčių dvasią, užuodžiant net jų kvapą.
„Ir turėtume mes kažkaip su ta meile, su tuo džiaugsmu, nuversti tokius dalykus“, – tikino jis.
Ir tas švenčių laukimas, kaip sako Kalėda, įgaus visai kitas spalvas.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
