Pastarąjį maisto produktų kainų šuolį lėmė prastas derlius ir auganti paklausa, sako Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius. Pasak jo, didžiausias brangimas matosi prekybos centruose.
„Keletas kepyklėlių pakėlė kainas, nes apie 40 proc. pabrango miltai. Tie, kas turi ilgalaikes sutartis, kainų nekelia,“ - aiškina M. Maciulevičius. Jis priduria, kad mėsos ir pieno sektoriuose susidarė paradoksali situacija, kai esant žemesnėms pieno supirkimo kainoms, ūkininkai neturėjo lėšų už ką ruošti pašarus, todėl daug galvijų keliavo į skerdyklas: „Nežmoniški kiekiai karvių buvo skerdžiama praėjusiais metais, o dabar turime situaciją, kai yra paklausa, o pasiūlos nebeliko“. Dėl to ženkliai sumažėjo ir primilžis.
Kalbėdamas apie valdžios ketinimus teisiškai reguliuoti antkainius, M. Maciulevičius baiminasi, jog tai gali sužlugdyti ir taip negausius smulkiuosius prekeivius. „Valdžios įsikišimas – galbūt ir priemonė. Toks ribojimas ne taip smarkiai palies stambius tinklus, o smulkiesiems gali būti pragaištingas,“ - sako direktorius.
„Tai yra geriausia pamoka, kaip žiūrėti į ateitį,“ - sako pašnekovas, kalbėdamas apie dirbtinį maisto produktų kainų reguliavimą.
M. Maciulevičius nurodo, kad kaimyninės šalyse šiemet taip pat buvo prastas derlius, todėl sumažėjo ir iš ten įsivežamų pigių produktų. „Ar pakilus žaliavos kainai adekvačiai brangsta ir produktai?“ - retoriškai klausia kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius.
