Trąšų pirkimo loterijoje šį sezoną laimėjo tie, kurie jų įsigijo praėjusių metų lapkritį. Dabar trąšų kainos auga, o jų gamintojai su viltimi kalba apie rinkos atsigavimą ir lyg susitarę pranašauja kainų augimą iki vėlyvo pavasario.
Šį kartą pirkimo loterijoje pasisekė
Aukštaitijos ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius trąšomis pasirūpino praėjusių metų lapkričio mėnesį, kai jų kainos dar nekilo į kalną. Jau ne pirmus metus ūkininkas bendradarbiauja su UAB „Agrochema“.
„Dabar tos pačios trąšos pabrango 12–14 proc. Tačiau niekada negali žinoti, ar pataikysi įsigyti geriausiu laiku. Tiesiog šį kartą man pasisekė. Pernai pralaimėjau: visi kalbėjo, kad trąšos brangs, o iš tikrųjų pavasarį jos atpigo. Rinkoje – kaip loterijoje“, – sako Z.Aleksandravičius.
Ne paslaptis, kad trąšų pardavėjai ūkininkus bando paveikti psichologiškai.
„Viena garsi bendrovė visais būdais platina informaciją apie galimą trąšų brangimą 25 proc. per artimiausius mėnesius. Kai kurie ūkininkai išsigąsta. Be trąšų neišsiversi, štai ir skuba pirkti, o kaip bus iš tikrųjų po kelių mėnesių, niekas nežino“, – tvirtina Z.Aleksandravičius.
Trūksta sąžiningo konsultavimo
Z.Aleksandravičius – vienas pažangiausių ūkininkų šalyje, tačiau ir jam kyla labai daug klausimų dėl efektyvesnio trąšų panaudojimo.
„Rinkdamas informaciją iš daugelio šaltinių, dalyvaudamas seminaruose, skaitydamas vokiškus žurnalus, padariau išvadą, kad mūsų mokslininkų rekomendacijos neretai būna klaidinančios. Įsitikinau, jog kai kurios rekomendacijos yra naudingos trąšų gamintojams ir pardavėjams, bet ne ūkininkams“, – teigia Z.Aleksandravičius.
Atėjus darbymečiui, chemikalų pardavėjai ūkininkams siunčia dešimtis ar net šimtus žinučių į mobiliuosius telefonus.
„Gaunu ir aš gąsdinančių pranešimų, primenančių, kad tai vieni kenkėjai puola, tai kiti, kad reikia purkšti nuo vienos ar kitos ligos. Ūkininkai kartais pasiduoda tokiam spaudimui. Po kiek laiko, kai mes jau išleidžiame pinigus, seminaruose kartais išgirstame ataskaitas ir sužinome, kad gal nereikėjo tiek purkšti tų chemikalų. Gudruoliai tie pardavėjai“, – šypsosi Z.Aleksandravičius.
Ūkininkas daug vilčių deda į po daugelio metų sąstingio atsinaujinančią Žemės ūkio konsultavimo tarnybą, kuriai pradėjo vadovauti šioje srityje patirties turintis Edvardas Makelis.
Svetimiems parduoda pigiau
Jaunojo Akmenės rajono ūkininko Valiaus Ąžuolo sandėliuose – 80 proc. planuotų įsigyti trąšų. Įsigijo lapkričio mėnesį. Likusią dalį tikėjosi įsigyti vėliau ir pigiau. Šįmet, matyt, nepavyks. O gal pavyks? Pasvarstysime balandžio pabaigoje. Jaunasis ūkininkas bendradarbiauja su UAB „Agrokoncernas“.
„Pastebėjau, kad kai kurios bendrovės piktnaudžiauja ūkininkų padėtimi ir nedideliu pasirinkimu rinkoje, todėl be pagrindo didina kainas. Mano skaičiavimais, tas pačias trąšas kaimyninėse rinkose buvo galima įsigyti 100–200 Lt/t pigiau“, – pasakoja V.Ąžuolas.
Ne paslaptis, kad daugelis trąšų pardavėjų specialiai padidino kainas gruodžio mėnesį, kai atėjo vadinamosios "PVM prekybos“ laikas. Sausį kainos šiek tiek sumažėjo, o dabar vėl pradeda didėti.
V.Ąžuolo nuomone, trąšų gamintojai kainas skaičiuoja ne pagal jų gaminimo savikainą, bet derina su iš Rusijos įvežamų trąšų kainomis. „Netikėtai sužinojau, kad kai kurios Lietuvos firmos Latvijoje trąšas parduoda net pigiau nei Lietuvoje. Kodėl?“ – neranda atsakymo į šį klausimą V.Ąžuolas.
Tačiau ūkininkas ieško išeities ir eina teisingu keliu.
„Reikia kooperuotis. Kitos išeities nėra. Bendravau su Latvijos kooperatyvo „Latraps“ vadovu Edgars Ruža ir supratau jų laimėjimo priežastis“, – sako V.Ąžuolas.
Ribos trąšų pardavimą skolon
UAB „Agrochema“ generalinis direktorius Liudas Mediekša sako, kad apdairūs ūkininkai trąšų artėjančiam sezonui turėjo nusipirkti iki praėjusių metų gruodžio. Taip padariusieji sutaupė. „Agrochemos“ duomenimis, šiuo metu ūkininkai trąšomis apsirūpinę 45–50 proc. Mažiau nei įprastai.
„Trąšų kainos augs iki balandžio. Argumentas labai paprastas – ilgą laiką trąšų pirkta mažiau, todėl sumažėjo jų gamyba. Ateina sezonas, trąšų poreikis auga labai sparčiai, taigi kyla ir kainos. Amonio salietros kaina geležinkelio stotyje – 789 Lt/t. Paskui dar kaina tikslinama atsižvelgiant į atsiskaitymo sąlygas, perkamą kiekį“, – aiškina L.Mediekša.
Nuo šio sezono „Agrochema“ ribos trąšų pardavimą skolon, atsiskaitant derliumi.
„Deja, yra daug ūkininkų, iki šiol neatsiskaičiusių už praėjusį sezoną. Suprantame, kad padėtis sudėtinga, tačiau ji sudėtinga ir mums“, – sako L.Mediekša.
Direktorius priduria, kad dabar atsiskaitymas už trąšas iki derliaus nuėmimo gali būti atidėtas tik tiems, kurie mokėdavo laiku.
Fosforo ir kalio trąšų prekyba prasidės kovą
Gerų žinių ūkininkams nežada ir fosforo bei kalio trąšų gamintojai. UAB „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas sako, kad ne azoto trąšų kainos augs. Jo manymu, trąšų pirkimas prasidės kovo pabaigoje.
„Žaliavų kainos kyla, todėl diamonio fosfato kaina artėja prie 400 JAV dol./t. Prieš metus jis kainavo 270–280 JAV dol./t. Ar galima laukti didelių šuolių? Gamyba lyg ir menkai susijusi su naftos kaina, tačiau pastebiu, kad, kylant naftos kainai, pasaulinėje rinkoje brangsta ir diamonio fosfatas“, – svarsto J.Dastikas.
„Lifosa“ didžiausią ne azoto trąšų dalį eksportuoja į užsienį. Ne tik į ES šalis, bet ir į Afriką bei Aziją. Lietuvos žemdirbiai fosforo ir kalio trąšas daugiausia perka vasarą, rengdamiesi rudeniniam tręšimui, tačiau prekyba šįmet gali prasidėti jau kovo mėnesį.
Albinas Čaplikas
