Artimiausią mėnesį oficialių bedarbių skaičius turėtų drastiškai sumažėti. Tačiau ne todėl, kad atsirado daug naujų darbo vietų, o dėl to, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sugalvojo puikų planą, kaip bedarbiais nebelaikyti kai kuriuos darbo neturinčius asmenis ir jiems nebemokėti pašalpų.
Nedirbi - dar ne bedarbis
Bedarbių skaičiui priartėjus prie 330 tūkst., ne juokais sunerimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ministras patvirtino naują Darbo rinkos stebėsenos tvarką, kuria remiantis nuo liepos 28-osios oficialiais bedarbiais tapti yra daug sunkiau, net ir neturint darbo.
Taip tikimasi ir pagerinti statistiką, ir pasiekti, kad pašalpoms reikėtų kuo mažiau pinigų, nors ministras Donatas Jankauskas oficialiai nurodo kitas priežastis: esą dėl griežtesnių reikalavimų bus išvengta tokių atvejų, kai žmonės, užuot įsidarbinę darbo biržų siūlomose darbovietėse, pasirinkdavo likti bedarbiais ir toliau gauti socialines garantijas.
Naujoji tvarka labiausiai smogs kaimo žmonėms, nors ir miestiečiai gali būti lengvai nubausti pašalpų pusei metų netekimu. Užtenka jiems keliskart neatsiliepti į Darbo biržos atstovų skambučius ar laiku neatvykti į biržą - ir gresia bedarbio statuso netekimas pusei metų.
Smūgis kaimiečiams
Tačiau labiausiai nedarbo statistika bus gerinama žemdirbių sąskaita. Šiuo metu bedarbiais negali vadintis tik ūkininkai bei jų partneriai, o nuo liepos 28-osios - bet koks žmogus, registravęs net ir mažytes žemės ūkio ir kaimo valdas Žemės ūkio ir kaimo verslo registre, kitaip tariant, "turtingas" - turintis kuokštelį žolės ar pusę karvės.
"Registre registruojasi visi, kurie nori deklaruoti pasėlius ir gauti šiek tiek europinių pinigų. Dauguma jų - mažažemiai, kurių pajamos - keli šimtai litų per metus. Tų pajamų net neužtenka technikai nusisamdyti, kad apdirbtų žemę", - dėstė VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Žemės ūkio subjektų registro skyriaus laikinoji vedėja Ramunė Stelmokienė.
Anot jos, pavyzdžiui, pernai Lietuvoje registruota apie 200 tūkst. asmenų, kurių ekonominės valdos dydis buvo mažesnis nei 2. O, anot R.Stelmokienės, norint pragyventi, ekonominės valdos dydis turi būti ne mažesnis nei 4. Dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į auginamus gyvulius, pasėlius, sklypo dydį ir t. t.
"Nuskausmins" ir gimines
Beje, bedarbių pašalpos neteks ir žemės ūkio valdos šeimininko giminaičiai, jei registruodamas valdą savininkas pažymose paminėjo jų pavardes.
"Artimieji gali netekti bedarbio statuso ir tada, jei yra sklypo, sudarančio žemės ūkio valdą, bendrasavininkiai", - dar vienu absurdu stebėjosi R.Stelmokienė.
Nekaltos aukos
Ji sakė turinti ir konkrečių pavyzdžių, kai naujovių aukomis tapo niekuo dėti žmonės.
"Štai neseniai buvo tokia situacija. Moteris vienoje bendrovėje dirbo buhaltere. Ta bendrovė savo vardu registravo žemės valdą ir į ją įtraukė visus darbuotojus. Dabar ta moteris, nors ir nebedirba, negauna pašalpos, nes negali būti registruota bedarbe. Sistema rodo ją kaip samdomą darbuotoją žemės valdoje", - naująja sistema baisėjosi R.Stelmokienė.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas taip pat mano, kad naujovės - absurdiškos.
"Iš 2 ar 3 žemės valdos dydžių nepragyvensi. Todėl pašalpas reikia diferencijuoti: kuo daugiau valdos dydžių, tuo pašalpos mažesnės, o kai dydžių daugiau nei 4, pašalpų reikia visai nemokėti", - patarė J.Talmantas.
Statistika žogui nepadės
Rima BAŠKIENĖ - Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė:
Skaidrumo reikia, kad pašalpos nebūtų mokamos žmonėms, kurie gali, bet nenori dirbti, tačiau su naująja tvarka perlenkiama lazda. Mane stebina, kad bedarbio pašalpos nebegaus net tie žmonės, kurie iki darbo netekimo draudėsi nuo būsimo nedarbo ir mokėjo įmokas, o bedarbiais nebebus registruojami tik dėl vieno ar dviejų hektarų. Iš mažų ūkelių pajamos labai mažos, visos jos išleidžiamos technikai samdyti, o žiemą iš viso jokių pajamų iš žemės nėra. Čia jau geresnės nedarbo statistikos vaikymasis, o ne pagalba žmogui. Ne tokiu būdu reikia gerinti statistiką ir mažinti žmonių, kuriems reikia mokėti pašalpas, skaičių.
Valda nesusijusi su pajamomis
Edmundas PUPINIS - Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas:
Tai kad kalbėta, jog dėl bedarbių registravimo tvarkos kaimo žmonėms niekas nesikeis. Viskas priklausydavo nuo ekonominės valdos dydžio. Jei jis didelis, pašalpa nebūdavo mokama. Taip turi būti ir dabar.
Negali būti, kad dabar visi, deklaravę žemės ūkio valdą arba pasėlius, nebūtų registruojami bedarbiais. Juk valda visiškai nesusijusi su pajamomis arba susijusi su mažomis pajamomis.
Būtinai reikės pasižiūrėti, kaip yra, aiškintis su ministerija, nes taip negali būti. Gal kas nors ne taip paaiškino arba savaip interpretuoja teisės aktus.
Danas Nagelė
