Kelmės rajono Labūnų kaimo ekologinio ūkio savininkės Onos Urbonienės teigimu, vanduo kasmet užkariauja vis daugiau jos žemės.
„Mano ūkis– vos 4,5 ha. Iš jų 2,5 ha užima braškės, 60 arų skirta bulvėms, 15 arų– kitoms daržovėms. Bet didžiausios bėdos yra braškyne– pernai buvo apsemta apie 40, šiemet– jau per 60 arų“,– guodžiasi ūkininkė.
O.Urbonienė jaučiasi įsprausta į kampą. Pirmiausia, 50– 60 arų netektis jos ūkeliui yra labai didelė. Antra, ji baiminasi dėl tiesioginių išmokų. „Užmirkusio ploto aš net nebedeklaravau kaip braškyno, nes neturėjau vilčių, jog jis pradžius. Jį deklaravau kaip juodą pūdymą. Bet dabar ir tai nebeatitinka tiesos, nes ten tyvuliuoja vanduo ir suarti to ploto nebeįmanoma,– dėstė O.Urbonienė.– Todėl neaišku, kaip tikrintojai jį vertins.“ Be to, užmerkiamuose žemės plotuose ūkininkaujantys ūkininkai praranda teisę dalyvauti Kaimo plėtros programos priemonėse, nes pateikdami prašymą paramai jie įsipareigoja nemažinti ekologiškai dirbamų žemės plotų.O.Urbonienė tikina, kad jos žemės pradėjo skęsti todėl, jog šalimais esančioje valstybinėje žemėje užsikimšo drenažas. Ūkininkė pasakojo, kad dėl savo bėdos kreipėsi į Kelmės savivaldybę, tačiau ji patarė savarankiškai rengti melioravimo darbų projektą, nurodė tai padėsiančių atlikti firmų telefonus. Paaiškėjo, kad projektas kainuoja milžiniškus pinigus. Be to, melioravimo darbus reikėtų derinti su kitais žemės masyvo savininkais, kurie gali ir nesutikti su rengiamu projektu. „Melioratoriai sakė, kad mano žemės plotas prieš 30 ar 40 metų buvo nudrenuotas 7 cm skersmens vamzdeliais, o tokio drenažo jie net netvarko,– tvirtino O.Urbonienė.– Tai padaryti turi patys ūkininkai.“
Tačiau kaip sutvarkyti užsikimšusį drenažą– nelengvas galvosūkis, nes dalis drenažo tęsiasi ir kitų ūkininkų sklypais.
Kelmės rajono žemės ūkio skyriaus vyr. specialistas melioracijai Apolinaras Jasaitis liūdnai palinguoja: „Tokių atvejų kaip Urbonienės kasdien sužinome po 2–3. Viso šio krašto, į kurį įeina ir Urbonienės žemė, gyventojai panašaus likimo neišvengė. Tai sudėtingas reikalas. Mažo skersmens drenažų mes netvarkome, be to, tam labai trūksta lėšų. Blogiausia, kad be tyrimo nė nepasakysi, kurioje vietoje drenažas užsikimšęs. Gali išraulioti visą sklypą ir nerasti bėdos. Todėl ir reikalingas projektas, kuris, deja, kainuoja brangiai. Be to, ten žemė išdalyta trihektarininkams, ką nors darant reikėtų derinti su daugybe savininkų. Kažin ar visi sutiktų kasinėti, net jeigu ir būtų pinigų.“
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos specialistas Povilas Gedminas sako, kad ūkininkai užmirkusių plotų neturėtų deklaruoti, nes už tokius plotus parama neskiriama ir išimtys nedaromos.
