Ramygaloje iškils gyvūnėlių kraiko gamykla ir galbūt pieno perdirbimo įmonė.
Siekia, kad persigalvotų
Pirmąjį investuotoją – austrų kapitalo įmonę „ASP-BEDD productions“ Ramygalos laisvojoje ekonominėje zonoje suradusi Panevėžio rajono savivaldybė stengiasi pritraukti antrąjį – pieno gamintojų kooperatyvą „Pienas Lt“.
Maždaug 100 milijonų litų kainuosiančią pieno perdirbimo gamyklą ketinantis statyti kooperatyvas jai vietą jau kaip ir buvo nusižiūrėjęs Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, tačiau galutinai apsispręs balandžio mėnesį.
Daugybės savivaldybių pasiūlymus investuoti gavę pienininkai iš esmės renkasi iš trijų: Kauno, Kėdainių ir Panevėžio rajono.
Pastarosios savivaldybės puoselėja viltį pakeisti į Kauną riedančio investicijų traukinio kryptį, tačiau kauniečiai irgi nesnaudžia. Pirmadienį Žemės ūkio rūmuose kooperatyvo „Pienas Lt“ valdybai šių savivaldybių atstovai išsamiai išdėstė pasiūlymus investuoti.
„Mūsų šansas – vienas iš trijų“, – paklaustas, kaip sekėsi vilioti pienininkus, santūriai atsakė Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.
Meras tikino potencialiems investuotojams argumentuotai išdėstęs Ramygalos plynojo lauko privalumus: už kauniečių mažesnę nuomos kainą, gerą geografinę padėtį. Rajono vadovas neslėpė, kad pritraukti tokius investuotojus būtų didelis laimėjimas.
„Mums labiau rūpi pasiimti ne pinigus už nuomą, o kad rajone atsirastų darbo vietų“, – kalbėjo jis.
Problema – valymo įrengimai
Savivaldybių pasiūlymus pienininkai vertina pagal nuomos kainą, esamą infrastruktūrą, geografinę padėtį, kad įmonė būtų šalies centre, taip pat atsižvelgiama, kokios gamyklos veikia šalia, kad nebūtų pažeistos sanitarinės normos ir kt.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas, „Pienas Lt“ valdybos narys Bronius Markauskas sakė, kad Panevėžio rajonas turi šansų. Esminis privalumas – švari Ramygalos plynojo lauko aplinka. Mat gaminama produkcija, be kita ko, bus naudojama farmacijoje ir vaikų maistui.
Logistikos atžvilgiu Ramygala irgi tinkama. Nuomos kaina – už vieną hektarą 13 tūkstančių 300 litų – yra mažesnė už kauniečių. Tiesa, Kėdainių savivaldybės siūloma žemės sklypo nuomos kaina, pasak pirmininko, yra simbolinė.
Tačiau, palyginti su Kauno laisvąja ekonomine zona, Ramygaloje problemiškiau būtų prisijungti prie vandens valymo įrengimų. Pieno perdirbimo gamyklai nuotekų klausimas yra labai aktualus. Juolab kad būsimos įmonės perdirbimo pajėgumus – nuo 650 tonų per parą veiklos pradžioje – ateityje numatyta padvigubinti.
Kita vertus, ši problema nelaikoma dideliu Ramygalos minusu. Pasak B.Markausko, bendrovė „Aukštaitijos vandenys“ yra pažadėjusi padėti išspręsti nuotekų valymo klausimą.
Be to, pienininkai svarsto alternatyvą patiems pasistatyti vandens valymo įrengimus.
„Pienas Lt“ valdybos narys patikino, kad galutinis sprendimas dėl vietos, kur statyti gamyklą, bus priimtas kooperatyvo narių susirinkime balandžio 12 dieną. „Pienas Lt“ vienija 170 ūkininkų.
Teks sumažinti sklypus
Šešiolika milijonų litų kainavęs Ramygalos plynasis laukas užima 12,4 hektaro. Čia yra suformuoti keturi sklypai: du truputį per 5 hektarus, 1,83 hektaro ir 44 arų. Iš keturių sklypų kol kas išnuomotas tik vienas – 1,83 hektaro kraiko gamintojams.
Norinčiųjų išsinuomoti kitų sklypų nėra. Rajono Savivaldybės skelbti aukcionai patyrė fiasko, nes neatsirado nė vieno dalyvio.
Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėja Aldona Čiegytė sakė, kad veikiausiai teks daryti detaliuosius planus ir didžiuosius sklypus sumažinti.
Beje, kooperatyvas „Pienas Lt“ skelbia, kad jų gamyklai užteks maždaug 2 hektarų sklypo.
Investicijų ir užsienio ryšių skyriaus vedėja Raminta Butėnaitė, paklausta, kokiais būdais ir kaip aktyviai ieškoma potencialių investuotojų, tikino, kad dirbama daug.
Pasak jos, Ramygalos plynasis laukas reklamuojamas internete, per Lietuvos ambasadas užsienyje, užsienio verslo spaudoje. Savivaldybė esą savo ruožtu taip pat ieškanti kontaktų su potencialiais investuotojais.
„Tačiau sunkmečiu surasti investuotojus nėra lengva. Be to, didelė konkurencija. Lietuvoje yra 10 laisvųjų ekonominių zonų“, – kalbėjo ji.
Dar neturi garantijų
Jeigu „Pienas Lt“ pasirinktų Ramygalą, tvirtų garantijų, kad bus pastatyta gamykla, kol kas nėra.
Pieno perdirbimo rinkos senbuvių priešiškai sutiktas „Pienas Lt“ sumanymas statyti įmonę priklauso nuo to, ar projektas laimės Europos Sąjungos paramą.
Ūkininkų entuziazmą palaiko tai, jog praėjusių metų pabaigoje Europos Komisija patvirtino, kad pagal kaimo plėtros 2007– 2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ prioritetą „Pieno sektoriaus restruktūrizacija steigiant naujas pieno perdirbimo įmones“ bus paskirstyta daugiau nei 50 milijonų litų.
Lėšos bus skirstomos konkurso būdu. „Pienas Lt“ taip pat dalyvaus konkurse, o kol kas jis neturi garantijų, kad būsimai įmonei statyti bus skirtas finansavimas.
Jeigu kooperatyvas negautų ES paramos, ūkininkai savo lėšomis neįstengtų pastatyti gamyklos. „Pienas Lt“ teigia, kad tada ieškotų kitų finansavimo šaltinių.
Inga Smalskienė
