pienas

Ne paslaptis, kad sveika mityba yra kertinis sveiko gyvenimo akmuo. Nors rekomenduojamų penkių daržovių bei vaisių porcijų nepakeis jokie maisto papildai, bet net ir nedideli mitybos pakeitimai taip pat gali turėti įtakos jūsų sveikatai. Tiesą sakant, nauji tyrimai rodo, kad toks įprastas gėrimas kaip kava gali sumažinti uždegiminius procesus jūsų kūne.

Žinutė apie pieno vartojimo riziką kelia susirūpinimą: pasak Švedijos Upsalos universiteto mokslininkų, per didelis kiekis pieno gali padidinti širdies ligų riziką. Jų tyrimai parodė, kad karvės piene esanti laktozė sukelia uždegimus ir ląstelių pažeidimus, dėl kurių greičiau sensta širdis. Pastebėta, kad  per didelis pieno vartojimas gali padidinti širdies smūgio riziką maždaug pusei gyventojų, ypač moterims. Mokslininkų komanda atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 101 tūkst.

Kiaušinienė – vienas populiariausių ir paprasčiausių patiekalų, kurį lengvai galima pritaikyti įvairiems skoniams, be to, tai puikus patiekalas skubantiems ryte. Nors daugelis turi savo būdus, kaip ją paruošti, Jamie Oliveris atskleidė savo paslaptį, kaip pasigaminti tobulą kiaušinienę. Garsusis virtuvės šefas sako, kad nereikia pilti pieno ar grietinėlės, kad kiaušinienė būtų itin puri – paslaptis slypi kituose triukuose.

Skaičiuojama, kad vienas žmogus Lietuvoje per dieną išgeria vidutiniškai išgeria maždaug pusantro puodelio kavos. Tačiau ar žinote, kiek puodelių kavos galima išgerti per dieną? Ir ar kavą su pienu ar cukrumi gerti nesveika? Laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas atsakė į šį amžiną klausimą ir atsakymas ne vieną nustebins. A. Unikauskas pažymi, kad kavos poveikį organizmui kiekvienas pajaučia skirtingai – vienus ji energizuoja, kitus migdo ar kitaip veikia.

Kėdainių rajone – neeilinė vagystė. Vagis pavogė bidoną su pienu. Pavogto daikto savininkė, praėjus kelioms dienoms po vagystės, viešai feisbuke kreipėsi į vagį ir paprašė išgėrus pieną grąžinti nors tarą. Tačiau moteris sekmadienį patikino, kad vagies sąžinė kol kas neprabilo – nėra nei bidono, nei pieno. Kreipėsi į vagį „Gerbiami vagys, kurie rugsėjo 25 dienos rytą nuo Ažytėnų pieno supirkimo punkto pasiėmėte pieną su bidonėliu, prašau grąžinti tarą.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje šių metų rugpjūtį išaugo 5,4 proc. Tuo metu Europos sviesto ir sūrių biržose toliau brango pieno gaminiai, rodo ES pieno rinkos observatorijos (MMO) duomenys. Anot MMO, pieno supirkimo kaina Lietuvoje po keturių mėnesių mažėjimo šį rugpjūtį pakilo iki 38,9 cento už kilogramą, kai liepą už natūralių rodiklių pieną žemdirbiams vidutiniškai mokėta 36,9 cento. Per metus pieno supirkimo kaina išaugo 15,1 proc.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina šią liepą siekė 37 centus už kilogramą, tai yra buvo 8,4 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tuo metu per mėnesį, palyginti su birželiu, pieno supirkimo kaina sumažėjo 0,7 proc. Kaip skelbia Žemės ūkio duomenų centras, stambiems pieno gamintojams supirkimo įmonės liepos mėnesį mokėjo vidutiniškai 41,2 cento už kilogramą, tai yra  5,8 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Tokie tiekėjai pastarąjį mėnesį pardavė 61 proc.

Pekinas trečiadienį pranešė, kad pradeda tyrimą dėl Europos Sąjungos subsidijų kai kuriems į Kiniją eksportuojamiems pieno produktams. Apie tai pranešta kitą dieną po to, kai blokas nurodė, jog planuoja kiniškiems elektromobiliams penkerius metus taikyti iki 36 proc. dydžio importo muitus.

Pieno ūkiai Lietuvoje sparčiai nyksta. Ūkininkai skundžiasi, kad pragyventi iš pieno nebeįmanoma, o valdžia jiems ne padeda, o tik žlugdo. Karves išparduoda ir smulkūs, ir stambūs ūkininkai. Dažniausiai jos iškeliauja į Lenkiją. Į žemės ūkio ministro kėdę sėdęs Kazys Starkevičius žada pokyčius, tik vargu ar daug jų pavyks įgyvendinti per kelis mėnesius. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Latvijoje per septynis šių metų mėnesius supirkta 491,6 tūkst. tonų žaliavinio pieno – 2,5 proc. daugiau nei prieš metus, rodo Latvijos žemės ūkio duomenų centro paskelbti duomenys. Praėjusį mėnesį supirkimo apimtys buvo 1,3 proc. solidesnės nei ankstesnį mėnesį, bet 1 proc. kuklesnės nei tą patį praėjusių metų mėnesį – 74,9 tūkst. tonų. Melžiamų karvių šalyje per metus iki praėjusio mėnesio pabaigos sumažėjo 6,9 proc. iki 117,2 tūkst., iš jų pieno gamybai naudotinų – 7,1 proc.

Estijoje pieno supirkimo kainos praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 1,1 proc. didesnės nei prieš metus. Kainų metinis prieaugis užfiksuotas po 13 mėnesių trukusio smukimo laikotarpio. Pieno statytojams praėjusį mėnesį buvo 414,2 euro už toną, ketvirtadienį skelbia Estijos statistikos departamentas. Tuo tarpu per mėnesį (birželį, palyginti su geguže) kainos sumažėjo vidutiniškai 1,4 procento. Supirkimo apimtys per mėnesį menko 2,6 proc., per metus augo 9,5 proc. iki 78,2 tūkst. tonų.

Seimo Ekonomikos komiteto patobulintą pieno įstatymo projektą sukritikavo žemės ūkio ir perdirbimo įmonių atstovai. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) vertinimu, įstatymo projektas nesprendžia įsisenėjusių problemų pieno sektoriuje, o esminė spraga – į projektą nėra įtraukta prekybos grandis.  Asociacija tokią poziciją savo rašte pateikė Ekonomikos komitetui, kuriam siūlo taisyti įstatymo projektą.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina šių metų balandį siekė 40,2 cento už kilogramą ir buvo 6 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Visgi lyginant su kovu, supirkimo kaina mažėjo 5 procentais. Pasak Žemės ūkio duomenų centro, pieno supirkimo kaina balandį išliko trečdaliu didesnė nei ilgametis kainų vidurkis. 2017–2021 metų laikotarpiu pieno kainos vidurkis buvo 29,9 cento už kilogramą.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Alytaus apygardos priežiūros skyrius, praėjusią savaitę vykdė rotacinį patikrinimą Urmo prekybos miestelyje, Kaune. Nustatyta, kad 3 pieno prekiautojai prekiavo pačių sufasuotais, neženklintais, klaidingais galiojimo terminais, pieno produktais.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Latvijoje vasarį buvo 15,8 proc. mažesnė nei tą patį praėjusių metų mėnesį – 39,37 euro už 100 kilogramų, rodo Latvijos žemės ūkio duomenų centro informacija.  Per mėnėsį (vasarį, palyginti su sausiu) kainos pakilo vidutiniškai 0,1 procento. Vidutinė pieno supirkimo kaina Europos Sąjungoje šių metų mėnesį vasarį buvo 46,74 euro už 100 kilogramų – 0,3 proc. didesnė nei prieš mėnesį, bet 16,2 proc. mažesnė nei prieš metus.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Estijoje praėjusį mėnesį buvo 10,2 proc. mažesnė nei pernai kovą – 428,7 euro už toną, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Per mėnesį (kovą, palyginti su vasariu) kainos pakilo 0,5 procento. Supirkimo apimtys per mėnesį išaugo 8 proc., per metus – 5,2 proc. iki 78,8 tūkst. tonų. Vien tik aukščiausios rūšies pieno supirkta 66,2 tūkst. tonų – 7,8 proc. daugiau nei pernai kovą. Praėjusį mėnesį supirkto pieno vidutinis riebumas buvo 3,9 proc.

Kiaušinienė gali būti vienas iš paprasčiausių pusryčių meniu produktų, kuriuos galima pasigaminti namuose, tačiau, kaip lengva ją pasigaminti, taip pat lengva ją ir sugadinti. Viena dažniausių klaidų, kurią žmonės daro gamindami kiaušinienę, yra pieno arba grietinėlės įpylimas. Galbūt nuo pat vaikystės kiaušinius plakėte su pienu, bet mes jums tai sakome dabar: Laikas liautis.

43-ų metų vilnietė Kristina Razminienė prieš 8-erius metus kovojo su pilvo, sąnarių skausmais, sunkiu kvėpavimu, nuovargiu ir kitomis sveikatos problemomis. Prieš pusantrų metų vilnietė nusprendė atsisakyti pieno, cukraus ir stipriai perdirbtų produktų. Dabar ji gali pasigirti gera savijauta ir dingusiomis žarnyno problemomis.

Seimas antradienį spręs, kaip elgtis su pieno supirkimo kainų reguliavimą bei kainodaros viešinimą numatančio vadinamojo Pieno įstatymo projektu.  Kaimo reikalų komitetas siūlo jį grąžinti iniciatoriams – Žemės ūkio ministerijai tobulinti, tačiau Seimas gali pavesti kitam komitetui projektą iš naujo svarstyti.

Ne vienam lietuviui kasdienės mitybos neįsivaizduojančiam be pieno ir mėsos produktų, bulvinių patiekalų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkas Tomas Vaičiūnas turi pasiūlymą. Jei ne visiškai eliminuoti tam tikrų produktų vartojimą, tai bent sumažinti jų kiekį mitybą papildant geraisiais junginiais.

Vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi group“ antrinės įmonės Latvijoje „Baltic Dairy Board“ įstatinis kapitalas padidintas 10 mln. eurų iki 10,85 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė. Pasak jos, kapitalo didinimas susijęs su 50 mln. eurų „Vilvi group“ investicija į naujus sūrių gamybos pajėgumus Latvijoje, Bauskėje, grupės įmonės „Baltic Dairy Board“ teritorijoje. Projektas finansuojamas nuosavomis ir „Citadele“ banko skolintomis lėšomis.

Lietuvos ūkininkai grasina sekti protestavusių lenkų ūkininkų pavyzdžiu. Jie vyriausybei priekaištauja, kad ši daugiau kaip metus vilkina žemų pieno supirkimo kainų klausimą. Žemės ūkio ministerijoje ūkininkai dar kartą buvo susitikę su ministru Navicku, tačiau išsiskirstė niūrios nuotaikos. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Ginkūnų agrofirmos ūkyje Šiaulių rajone yra apie 600 melžiamų karvių.

Brazilijos mokslininkų dėka, atsirado karvė, kurios piene gaminamas žmogaus insulinas. Telyčia įėjo į istoriją kaip pirmoji pasaulyje transgeninė karvė, galinti atlikti tokį veiksmą.

Žemdirbių atstovams pareiškus, kad susitikimas su Vyriausybės atstovais nedavė aiškių rezultatų dėl pieno ūkininkų problemų sprendimo, Pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis neatmeta naujo  protesto galimybės.  „Tikriausiai, kad teks išvažiuoti su traktoriais.

Seimo Kaimo reikalų komitetas artėjančioje pavasario sesijoje ketina atnaujinti vadinamojo pieno įstatymo svarstymą – anksčiau jo svarstyme buvo padaryta pertrauka. „Artimiausiu metu pateiksime Seimui apsispręsti dėl šio įstatymo projekto“, – trečiadienį komiteto posėdyje sakė konservatorius Jonas Gudauskas.

11 tūkstančių – tiek ūkininkai pardavė karvių per praėjusius metus. Pasitraukė iš ūkininkavimo per 3000 pieno gamintojų. Karves mėsai ir kaimyninių šalių ūkiams parduodantys Lietuvos pieno gamintojai sako tiesiog nebegalintys išsilaikyti. Esą pieno supirkimo kainos Lietuvoje žemiausios, išmokos – mažiausios. O dėl to ūkininkai kaltina šalies valdžią. Ir jei situacija nesikeis, ūkininkai prognozuoja visišką šalies pieno sektoriaus krachą.

Viena didžiausių pieno perdirbimo įmonių šalyje „Pieno žvaigždės“ praėjusiais metais uždirbo 13,3 mln. eurų grynojo pelno, kai 2022 metais patyrė 5,3 mln. eurų nuostolių. Įmonės pelnas iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos (EBITDA) siekė 23 mln. eurų ir buvo 46 kartus didesnis nei 2022 metais (0,5 mln. eurų), neaudituotus praėjusių metų rezultatus per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė ketvirtadienį bendrovė. Pernai įmonė gavo 201,1 mln. eurų pardavimo pajamų – 1,7 proc.

Žemės ūkio ministerija pripažintų kooperatyvų nariams numatė skirti papildomą 30 eurų siekiantį priedą už pieninę karvę. Ministerijos teigimu, toks priedas šiemet numatomas pripažintos žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nariui, kuris nepertraukiamai nuo praėjusių metų gegužės 1 d. iki einamųjų metų balandžio 30 d. buvo nariu ir šiam kooperatyvui pardavė pieną. Parama skiriama už ne daugiau kaip 150 pieninių karvių vienam valdytojui.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina gruodį Lietuvoje didėjo ketvirtą mėnesį iš eilės – ji siekė 436,6 euro už toną ir buvo 4 proc. didesnė nei lapkritį, tačiau išliko 14,3 proc. mažesnė nei prieš metus. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį padidėjo 4,6 proc. iki 329,8 euro, skelbia Žemės ūkio duomenų centras.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje gruodžio mėnesį augo ketvirtą mėnesį iš eilės ir siekė 436,62 eurus už toną – 4 proc. daugiau, palyginti su lapkričiu, skelbia Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC). Nuo pernai rugpjūčio, kuomet pradėjo augti žaliavinio pieno kaina Lietuvoje, ji padidėjo 29 proc. Remiantis ŽŪDC duomenimis, pienas Lietuvoje brango kur kas sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis, o Lietuvos stambiesiems tiekėjams mokama kaina susilygino ir viršijo europinį vidurkį.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Estijoje praėjusį mėnesį buvo 21 proc. mažesnė nei pernai lapkritį – 420,6 euro už toną, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Supirkimo apimtys augo 6,7 proc. iki 68,2 tūkst. tonų, iš jų 57,7 tūkst. tonų sudarė aukščiausios rūšies pienas, kurio gamyba ūgtelėjo dešimtadaliu. Per mėnesį (lapkritį, palyginti su spaliu) supirkimo kainos pakilo vidutiniškai 2,2 proc., bendroms supirkimo apimtims sumažėjus 2,4 procento.

Gruodžio 15-ąją pasaulyje minima Tarptautinė arbatos diena, bet Jungtinėje Karalystėje iš esmės kiekviena diena yra tokia. Kartu su karališkąja šeima ir Big Beno laikrodžiu arbata yra tapusi neatsiejamu anglų simboliu, kurį lydi šimtametės tradicijos ir net ginčai. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, ir lietuvių meilė šiam gėrimui vis stiprėja.

Norint gyventi sveikai, svarbu sveikai maitintis, tačiau ne visada pavyksta laikytis tinkamos mitybos. Žmonės renkasi skirtingų tekstūrų ir skonių maisto derinius, tačiau tam tikrų maisto derinių nereikėtų vartoti, nes jie gali sukelti virškinimo problemų – štai, kokie jie. Nedaugelis žmonių supranta, kokių produktų negalima derinti tarpusavyje, o tik valgant tinkamus maisto derinius palaikysite sklandžią organizmo funkciją ir būsite sveiki, rašo strongherapp.com.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina spalį buvo 389,3 euro už toną – 10,7 proc. didesnė nei rugsėjį, bet 29,6 proc. mažesnė nei pernai spalį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį padidėjo 4,1 proc. iki 295,9 euro už toną. Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, supirkimo įmonės mokėjo vidutiniškai 434,5 euro už toną – 8,8 proc. daugiau nei rugsėjį.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Estijoje praėjusį mėnesį buvo 20,7 proc. mažesnė nei pernai spalį – 411,4 euro už toną, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Supirkimo apimtys augo 8,7 proc. iki 68,9 tūkst. tonų, iš jų 56,2 tūkst. tonų sudarė aukščiausios rūšies pienas, kurio gamyba ūgtelėjo 8,1 procento. Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) supirkimo kainos pakilo vidutiniškai 2 proc., bendroms supirkimo apimtims sumažėjus 2,1 procento.

Žaliavinio pieno gamyba Europos Sąjungoje 2022-aisiais, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 0,3 mln. tonų, arba 0,2 proc., iki 160 mln. tonų, pranešė Eurostatas. Gamybos nuosmukis užfiksuotas po daugiau nei dešimtmetį trukusio, 2010-aisiais prasidėjusio, augimo laikotarpio. Didžiąją dalį žaliavinio pieno gamybos dalį pernai sudarė pieno gamintojų kooperatyvų produkcija – 149,9 mln. tonų, o likusią – pavienių ūkių produkcija. ES pieno perdirbėjai praėjusiais metais pagamino 22,5 mln.

Dėl smukusių pieno supirkimo kainų bankrutuojantys ūkininkai valdančiųjų reikalauja 100 milijonų eurų paramos ir reguliuoti pieno supirkimo kainas. Jiems pritaria į Vilnių važiavę ūkininkai iš kitų ES valstybių. Tačiau išgirdę tokius reikalavimus, valdantieji nesileidžia net į kalbas. Ragina ūkininkus kapstytis patiems, kooperuotis, mat smulkiems ūkiams perspektyvų išsilaikyti nemato. Smulkiųjų pieno gamintojų bankrotai Lietuvoje tęsiasi.

Latvijoje per 10 šių metų mėnesius supirkta 698,7 tūkst. tonų žaliavinio pieno – 1,9 proc. daugiau nei prieš metus, rodo Latvijos žemės ūkio duomenų centro paskelbti duomenys. Vien tik per praėjusį mėnesį jo supirkta 69,8 tūkst. tonų – 4,6 proc. daugiau nei pernai spalį. Ekologiškas sudarė 5,3 proc. sausį-spalį supirkto pieno, jo gamyba per metus sumenko 17,6 procento. Melžiamų karvių šalyje per metus iki praėjusio mėnesio pabaigos sumažėjo 5,2 proc. iki 123 tūkst.

Latvija per tris šių metų ketvirčius pagamino 44,86 tūkst. tonų sūrių – 18,4 proc. daugiau nei prieš metus, skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Geriamo pieno gamyba augo 37,9 proc. iki 27,69 tūkst. tonų, grietinėlės – 12,1 proc. iki 20,26 tūkst., sviesto – 47,8 proc. iki 2,72 tūkst. tonų. Savo ruožtu Latvijos gamintojų organizacijos „Sūrio klubas“ duomenimis, sūrių ir varškės eksportas per pirmus aštuonis šių metų mėnesius kiekybine išraiška didėjo 15,7 proc. iki 23,4 tūkst.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje rugsėji padidėjo. Ji siekė 351,6 euro už toną – 3,8 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 0,5 proc. daugiau nei prieš metus. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį padidėjo 0,5 proc. ir buvo 284,2 euro už toną, skelbia Žemės ūkio duomenų centras. Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės mokėjo vidutiniškai 399,6 euro už toną – 3,1 proc. daugiau nei rugpjūtį.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Latvijoje per metus (rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu) nukrito 27,7 proc. iki 35,07 euro už 100 kilogramų, rodo Latvijos žemės ūkio duomenų centro informacija.  Per mėnesį (rugpjūtį, palyginti su liepa) kainos išaugo vidutiniškai 6,4 procento. Tarnyba taip pat nurodo, kad rugpjūtį šalyje buvo supirkta 76,1 tūkst. tonų šviežio pieno – 0,2 proc. daugiau nei prieš metus.

2022-aisiais Estijoje pagaminta beveik 850 tūkst. tonų pieno – daugiausiai per metus per  pastaruosius tris dešimtmečius, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Ji pažymi, jog Estijai atgavus nepriklausomybę, pieno gamyba šalyje buvo kritusi beveik perpus, palyginti su 1,2 mln. tonų 1991 metais. Pastaraisiais metais jo kasmet pagaminama per 800 tūkst.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje rugpjūtį toliau mažėjo. Ji siekė 338,7 euro už toną – 0,7 proc. mažiau nei liepą ir 33,8 proc. mažiau nei pernai rugpjūtį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina rugpjūčio mėnesį, palyginti liepa, sumažėjo 0,7 proc. iki 282,8 euro, skelbia Žemės ūkio duomenų centras.

Mitingais ir protestais drebinę Seimo ir vyriausybės langus, smulkieji ūkininkai toliau nerimsta. Smulkieji ūkiai vienas po kito bankrutuoja ir pienines karves pardavinėja mėsai. Ūkininkai dar bando reikalauti vyriausybės juos gelbėti ir skirti paramą. Vis tik žemės ūkio ministras neperkalbamas, sako, kad kaime vyksta natūrali transformacija ir jog išsilaikytų, ūkiai turi stambėti.

Visa 10,66 mln. eurų Europos Sąjungos parama bus ištmokėta pieno ūkiams, kurie už litrą pieno šių metų balandį-birželį gavo ne daugiau nei 40 centų – tai numato žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pirmadienį pasirašytas įsakymas. Ekologiniams ūkiams ir kooperatyvų nariams ši riba bus 45 centai. Vienam ūkiui galėtų būti išmokama iki 20 tūkst.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Estijoje praėjusį mėnesį buvo 13,5 proc. mažesnė nei pernai liepą – 404,3 euro už toną, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Supirkimo apimtys augo 8,5 proc. iki 74,1 tūkst. tonų, iš jų 61,1 tūkst. tonų sudarė aukščiausios rūšies pienas. Per mėnesį (liepą, palyginti su birželiu) supirkimo kainos sumenko vidutiniškai 1,3 proc., bendroms supirkimo apimtims didėjus 3,8 procento. Praėjusį mėnesį supirkto pieno vidutinis riebumas buvo 3,7 proc.

Vėžys yra klastinga ir sudėtinga liga. Nors yra daugybė skirtingų onkologinių susirgimų, vis tik žinoma viena, kad mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, padedantis sustabdyti arba atvirkščiai, padidinti ligos plitimą.  Mityba yra vienas veiksnių, kurį žmogus gali kontroliuoti, o tai yra labai svarbu sergant vėžiu, mat tyrimai rodo kad 80–90 procentų piktybinių navikų yra susiję su išoriniais veiksniais. Pasirodo, yra net keli produktai, kurie skatina vėžio plitimą.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo visą – 10,66 mln. eurų – Europos Sąjungos paramą skirti pieno ūkiams, kurie už litrą pieno balandį-birželį gavo ne daugiau nei 40 centų už litrą pieno.  Anksčiau ministerija siūlė skirti 8,86 mln. eurų ir tik tiems ūkiams, kurie gavo mažiau nei 35 centus.  Numatoma, kad ekologinio ūkio statusą turintiems ūkiams ir kooperatyvų nariams riba būtų 45 centai už litrą. Vienam ūkiui galėtų būti išmokama iki 20 tūkst. eurų, pranešė ministerija.

Didžiosios pieno perdirbimo įmonės palaiko ūkininkų raginimą Vyriausybei didinti nacionalinę paramą visiems pieno gamintojams ir dėl to kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, pranešė pieno perdirbėjų asociacija Pieno centras.  „Siekiant užtikrinti pieno sektoriaus tvarumą, nacionalinės paramos lėšos turi pasiekti ne tik smulkius, bet ir vidutinius bei stambius ūkius, turinčius potencialo didinti pieno kiekį“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame Pieno centro pranešime.