Kaimo reikalų komitetas siūlo jį grąžinti iniciatoriams – Žemės ūkio ministerijai tobulinti, tačiau Seimas gali pavesti kitam komitetui projektą iš naujo svarstyti.
Sausį vykusios akcijos Vilniuje organizatorės Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas yra sakęs, kad nesprendžiant pieno ūkių problemų, ūkininkai gali atnaujinti protestus, nes, jo teigimu, pieno sektoriaus problemos – vienintelės iki šiol neišspręstos ūkininkų per protestą keltos problemos.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas mano, kad pieno sektoriaus problemas turėtų išspręsti pieno įstatymas.
Juo dabar siūloma pieno kainą nustatyti sutartyje, perdirbėjus įpareigoti nustatyti aiškią priedų ir priemokų sistemą. Derybos tarp pirkėjo ir pardavėjo dėl sutarties sąlygų priklausytų nuo atstovavimo pieno gamintojams – jie būtų skatinami burtis ir kartu derėtis su perdirbėjais ir tokiu būdu būtų stiprinama pieno gamintojų derybinė galia, jie būtų daugiau įtraukti į rinkos stebėjimą ir gautų daugiau informacijos apie pokyčius tiek pieno produktų, tiek žaliavų rinkose.
Perdirbėjui būtų draudžiama vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas, mažinti pieno kainą dažniau nei kas du iš eilės einančius pieno tiekimo laikotarpius. Taip pat būtų draudžiama mokėti priemokas ir priedus, kurių bendra suma būtų didesnė nei 20 proc. pieno kainos.
Perkant pieną iš žemės ūkio kooperatyvo ar gamintojo organizacijos, būtų draudžiama mokėti mažesnę negu mokama vidutinė pieno kaina, kai jis perkamas tiesiogiai iš pardavėjo. Be kita ko, būtų draudžiama pirkti pieną iš ūkio, kurio pieno sudėtis ir kokybė nėra įvertinta laboratorijoje.
Šiuo metu penkios didžiausios pieno perdirbimo grupės perdirba apie 90 proc. viso superkamo pieno.
