tremtiniai
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „tremtiniai“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „tremtiniai“.
Ariogaloje vyksta Lietuvos politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydis
Pamiršti nuoskaudas, susitelkti bendram darbui politinius kalinius, tremtinius ir laisvės kovų dalyvius ragina Seimo vadovė, pažymėdama, kad nuo vienybės ir susitelkimo priklauso, kokioje Lietuvoje gyvensime.
Lietuvos politiniai kaliniai, tremtiniai ir laisvės kovų dalyviai rinksis į tradicinį sąskrydį
Šeštadienį Ariogaloje, Dubysos slėnyje, vyks tradicinis Lietuvos politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“.
Renginys prasidės Lietuvos kariuomenės pučiamųjų instrumentų orkestro koncertu Ariogalos gatvėse. Vėliau šventinė eisena pasuks į Dubysos slėnį. Vidurdienį šv. Mišias aukos J. E. arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.
Po šv. Mišių vyks iškilmingas šventės atidarymas, per kurį į stadioną bus įneštas ir uždegtas ugnies fakelas.
Ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyviai išvyko į Chakasiją
Penktadienį iš Vilniaus geležinkelio stoties išlydėta šių metų ekspedicijos „Misija Sibiras“ komanda. Septintus metus rengiamos ekspedicijos metu šešiolika jaunuolių tvarkys tremtinių kapus Rusijoje, Rytų Sibiro pietuose esančioje Chakasijoje, susitiks su tose vietose gyvenančiais lietuvių tremtiniais ir jų palikuonimis.
Ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyviai išlydimi į Chakasiją
Penktadienį iš Vilniaus geležinkelio stoties išlydima šių metų ekspedicijos „Misija Sibiras“ komanda.
Septintus metus rengiamos ekspedicijos metu šešiolika jaunuolių tvarkys tremtinių kapus Rusijoje, Rytų Sibiro pietuose esančioje Chakasijoje, susitiks su tose vietose gyvenančiais lietuvių tremtiniais ir jų palikuonimis.
Projektą „Misija Sibiras“ nuo 2006 metų rengia Lietuvos jaunimo organizacijų taryba.
Lietuva visus grįžtančius tremtinius būstais galėtų aprūpinti per 40 metų
Į Lietuvą grįžtančius buvusius tremtinius ir politinius kalinius aprūpinti būstais iki 2012 metų nerealu, todėl ieškoma būdų iš dalies kompensuoti tremtinių šeimoms būstų įsigijimo išlaidas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šiuo metu būsto Lietuvoje laukia 443 tremtinių šeimos, o šiam poreikiui visiškai patenkinti reikia 60 mln. litų. Kasmet skiriant tik po mažiau negu 1,5 mln. litų, tremtiniai gauna po 10 butų per metus. Pusė lėšų skiriama Vilniaus miestui.
Kazachstane įamžintas Lietuvos tremtinių atminimas
Prezidentė Dalia Grybauskaitė lietuvių moterų tremties vietoje – Akmolinsko Tėvynės išdavikų žmonų lageryje atidengė atminimo akmenį.
Po ceremonijos Kazachstane su oficialiu vizitu viešinti Prezidentė susitiko su Kazachstano lietuvių bendruomene.
D. Grybauskaitė pabrėžė, jog istorinė atmintis, tremtyje kentėjusių ir žuvusių žmonių likimai – patriotiškumo, tautos vienybės ir taurumo pamoka, kurią privalome perduoti ateities kartoms.
Prisimintos masinės tremtys
Sukanka 60 metų nuo 1951 metų masinių Lietuvos gyventojų trėmimų. Vilniuje prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti surengtas iškilmingas minėjimas.Pirmieji masiniai trėmimai į Sibirą ir kitas atokiausias Sovietų Sąjungos vietas prasidėjo 1941 metų birželio 14-ąją, praėjus metams nuo sovietų okupacijos. Po karo masinis lietuvių inteligentijos ir turtingesnių ūkininkų išvežimas surengtas 1948-aisiais, 1949-aisiais ir 1951 metų spalį. Pastarasis pavadintas Rudens akcija.
Tremtinių palikuonys Sibire bus kviečiami grįžti į tėvų žemę
Į Sibirą penktadienį išvykstanti Lietuvos delegacija sieks informuoti norinčius į Lietuvą sugrįžti mūsų tautiečius.
Lietuvos institucijų ir tremtinių bendrijų atstovai Sibire susitiks su vietos lietuvių bendruomenėmis, jų nariai bus supažindinti su Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais grįžimą į Lietuvą.
Susitikimų metu lietuvių kilmės jaunąją kartą norima paskatinti domėtis lietuvių kultūra, tradicijomis.
„Aš myliu Lietuvą“ projekto laimėtoja Liepa: jau žinau, ką darysiu su prizu
Projekto „Aš myliu Lietuvą“ dalyviams reikėjo kantrybės įveikti visas užduotis ir misijas. Televizijos žiūrovai nusprendė ir laimėtoją išrinko atlikėją Liepą Mondeikaitę. Mergina džiaugiasi laimėjimu ir akimirkomis, kurias patyrė projekto metu.
„Matydama, su kokiais sunkumais susiduria daugiavaikės šeimos, kuriose piktnaudžiaujama alkoholiu ar vyrauja smurtas, supratau, kad mano problemos yra juokingos. Išmokau daug dalykų vertinti kitaip, tai yra svarbiausias laimėjimas“, - portalui Balsas.
D. Grybauskaitė: tremtinių išgyvenimai – žmogiškumo, vilties ir tikėjimo pamoka
Gyvu nesunaikinamo žmogiškumo ir drąsos liudijimu Prezidentė Dalia Grybauskaitė pavadino šeštadienį Ariogaloje į sąskrydį „Su Lietuva širdy“ susirinkusius Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovos dalyvius.
„Jūs esate tie, kurių dėka savo širdyje nešiojamės vis dar gyvą mūsų tautos istoriją. Jūs esate lietuvybės ir mūsų tautos vienybės simbolis“, – sakė Prezidentė D. Grybauskaitė.
REKLAMA
REKLAMA
Į sąskrydį Ariogaloje rinksis buvę tremtiniai, politiniai kaliniai, laisvės kovų dalyviai
Dubysos slėnyje Ariogaloje šeštadienį buvę tremtiniai, politiniai kaliniai, laisvės kovų dalyviai, jų šeimos rinksis į tradicinį sąskrydį „Su Lietuva širdy“.
Kiekvieną rugpjūtį gražią šventę rengia Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS). Joje dalyvaus ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri šį susitikimą pavadino puikia proga pagerbti tremtinius, už Lietuvos laisvę kentėjusius ir kovojusius žmones, kurie net nežmoniškiausiomis sąlygomis sugebėjo išsaugoti moralines ir ...
Prezidentė dalyvaus buvusių politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje
Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį dalyvaus Ariogaloje vyksiančiame Lietuvos buvusių politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje „Su Lietuva širdy“.
„Šis susitikimas – puiki proga pagerbti tremtinius, už Lietuvos laisvę kentėjusius ir kovojusius žmones, kurie net nežmoniškiausiomis sąlygomis sugebėjo išsaugoti moralines ir tautines vertybes. Tai svarbi mūsų istorijos dalis.
Tremtinių kapams gresia užliejimas
Rusijos Krasnojarsko krašto Kežmos rajone statoma hidroelektrinė grasina Lietuvos tremtinių kapams. Rusija įsipareigoja iškelti palaikus iš užliejamos teritorijos, tačiau tik jei į juos kreipsis tremtinių artimieji, praneša LTV „Šiandien“.
Netrukus Kežmos rajone pradės veikti Bogučiansko hidroelektrinė. Po vandeniu atsidurs vietovės, į kurias 1948-aisiais buvo ištremta per tūkstantis lietuvių.
V. Urboną nustebino šaltas Baikalo vanduo
Giliausią pasaulyje Baikalo ežerą perplaukęs ultratriatlonininkas Vidmantas Urbonas teigia, kad didžiausia kliūtis buvo šaltas ežero vanduo.
Po pirmųjų keturių ežere praleistų valandų sportininko kūno temperatūra nukrito žemiau 32 laipsnių.
V. Urbonas 64 kilometrus įveikė per 17 valandų, o pats žygis truko dvi dienas. Dėl žemos temperatūros galėjo plaukti daugiausiai po 4 valandas, per kurias įveikdavo po 12–13 kilometrų.
Į Rumšiškes rinksis buvę Rusijos „Dalstroj“ lagerių politiniai kaliniai
Į Rumšiškes šeštadienį rinksis buvę politiniai kaliniai, kalėję Rusijos „Dalstroj“ sistemos lageriuose. Čia įvyks Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metų renginys – XXIII šių politinių kalinių suvažiavimas.
Lietuvos politinių kalinių bendrija „Kolyma“ vienija buvusius politinius kalinius, kuriems teko dalia kalėti toliausiai nuo Tėvynės – Rusijos „Dalstroj“ sistemos lageriuose Kolymoje, Čiukotkoje ir Rytų Jakutijoje, taip pat jų šeimos narius ir artimuosius.
Pirmiesiems trėmimams iš okupuotos Lietuvos ir Biržų – 70
Birželio 14 dieną Lietuvos istorijoje liūdnas jubiliejus - prieš 70 metų pradėti pirmieji masiniai trėmimai iš Lietuvos.
1940 m. okupavusi Lietuvą, raudonoji valdžia suėmė nemažai buvusių valdininkų, politikų, eilinių Lietuvos gyventojų. Vien iki metų pabaigos tyrinėtojai priskaičiuoja iki 3000 suimtųjų.
Pirmosios masinės tremtys šeštadienį bus paminėtos ir Rumšiškėse
Pirmosios masinės tremtys šeštadienį bus paminėtos Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Čia prie tremtinių žeminukės-jurtos vyks Laptevų jūros tremtinių brolijos "Lapteviečiai" susitikimas.
Tai vienas renginių, skirtų Gedulo ir vilties, okupacijos ir genocido atmintinoms dienoms paminėti, tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti. Jame bus pristatyta "Lapteviečių" brolijos veikla bei knygos apie tremtį, pasidalinta prisiminimais.
Tremtinių vaikaičiai aplankys Lietuvą
„Išmetė mus visus ant ledinio kranto. Iš vienos pusės Laptevų jūra, iš kitos – Lena, visur – tundra. Iškasė duobę, vaikus ten sumetė. Rytą pusė vaikų buvo nebegyvi. Prieš mirtį mama prasitarė meldusi Dievo, kad jis mane pasiimtų“, – sako Regina Burbaitė–Trofimenko, gimusi tremtyje ir dabar Jakutijoje gyvenanti lietuvė.
Svaras ir Marijonas kviečia vertybių ieškoti Sibire
Projektas „Misija Sibiras“ kasmet, nuo 2006-ųjų, suburia saujelę patriotiškų jaunų žmonių, porai vasaros savaičių išvykstančių į tolimąjį Sibirą tvarkyti paliktus ir apleistus tautiečių kapus. Čia jie susitinka su vis dar ten gyvenančiais lietuviais, pasidalina savo patirtimis, istorijomis, išgyvenimais.
Susigrąžinti savo turtą vis dar sudėtinga
Kaskart į bet kokio lygio valdžią susirengę politikai rinkėjams piešia savo nepriekaištingos reputacijos paveikslus, prisiekia dirbti Lietuvos ir jos žmonių labui, tačiau vos užėmę reikalingus postus, nusigręžia nuo duotų pažadų.
Prieš pusantrų metų „Respublika" aprašė graudžią širvintiškio Mykolo Jachimavičiaus istoriją apie nepriklausomoje Lietuvoje dešimtmečius trunkantį žmogaus orumą žeminantį siekį susigrąžinti 1949 metais sovietų atimtą žemę.
Jaučiu, kad Lietuva – mano Tėvynė
Sibire tremtinių šeimoje gimusiam verslininkui Viktorui ir jo žmonai Olgai Dzindzeletoms atvykti į Lietuvą buvo didžiulis iššūkis. Tačiau čia išgyvenusi dešimtmetį šeima taip ir negrįžo į Rusiją. “Šiandien mes neketiname iš Lietuvos kelti sparnų, nes mums čia viskas gerai, čia yra mano Tėvynė. Aš tą jaučiu", – užtikrintai kalba Viktoras. Jo sesuo, įgijusi gydytojos išsilavinimą, šiuo metu gyvena Kaune, o brolis išvažiavo dirbti į Afriką.
Gikonių dvaras – į tremtį išvežtos gimnazistės prisiminimuose
Biržietės Joanos Balčiūnaitės-Vydžienės rankose – 1931 metais pasirašyto notarinio dokumento originalas. Tas aplankstytas, apdriskęs popierius yra daug daugiau nei dokumentas. Tai vienintelis išlikęs svetimųjų išdalintus, išparceliuotus ir sudegintus jos vaikystės namus menantis daiktas. Ir savotiškas paminklas sunkiai dirbusiam, kad tuos namus įsigytų, tačiau jų netekusiam ir amžino įšalo žemėje likusiam tėveliui bei daug kančių patyrusiai šeimai.
Paipiktinta dėl J. Pilsudskio įamžinimo Druskininkuose
Druskininkų mero ketinimai iš pagrindų atnaujinamo centrinio parko teritorijoje statyti paminklą tarpukario Lenkijos politiniam veikėjui maršalui Juzefui Pilsudskiui (Jozef Pilsudski) ypač papiktinoLietuvos politinių kalninių ir tremtinių sąjungą (LPKTS).
"Nematome nieko blogo vienaip ar kitaip pažymėti čia buvusį, gyvenusį ir kažką Druskininkams davusį Pilsudskį.