Kaskart į bet kokio lygio valdžią susirengę politikai rinkėjams piešia savo nepriekaištingos reputacijos paveikslus, prisiekia dirbti Lietuvos ir jos žmonių labui, tačiau vos užėmę reikalingus postus, nusigręžia nuo duotų pažadų.
Prieš pusantrų metų „Respublika" aprašė graudžią širvintiškio Mykolo Jachimavičiaus istoriją apie nepriklausomoje Lietuvoje dešimtmečius trunkantį žmogaus orumą žeminantį siekį susigrąžinti 1949 metais sovietų atimtą žemę.
Pasirodo, to neįmanoma padaryti net turint į vietos valdžią išrinktus giminaičius.
Trėmė už gražų gyvenimą
Gūdžiame pokaryje į taigą už Baikalo iškeliavo visi Jachimavičiai – trylikametis Mykolas, brolis, tėveliai. Šeima ištremta vien todėl, kad turėjo gražią sodybą ir 17 ha žemės tiesiai priešais dabartinės Širvintų rajono tarybos langus.
Šiandien jau 76–erių sulaukęs M.Jachimavičius į šiuos langus nebenori nė pažvelgti. Žmogaus bandymas be kyšio, taip, kaip numato įstatymai ir krūvos taisyklių, atsiimti tai, kas jam priklauso, trunka dvidešimtus metus.
„Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo kariauju, kad grąžintų žemę, bet ne. Sako, todėl, kad jau turi mano tėvelių sklypo pirkėją„, – „Respublikai“ 2009–ųjų vasarą guodėsi M.Jachimavičius.
Tiesa, prieš beveik dvylika metų širvintiškiui pavyko – iš Vilniaus atvyko specialistai, atmatavo 8 ha iš šeimos turėtų 17 ha.
Žmogui grąžino dalį jo turto. Išskyrus brangiausius sklypus – ant užtvenktos Širvintos kranto.
Dėl šių vaizdingiausių lopinėlių M.Jachimavičius seniai nustojo kovoti, notarinį įgaliojimą įteikė žentui Romualdui Bružui, o pats perėjo prie vaistų, kurių prireikė po karo prieš valdininkų vėjo malūnus.
R.Bružas ėmėsi eiti ilgu keliu per rajono valdininkų kabinetus, pasiekė net teismą ir prokuratūrą, kaip pats juokauja, priėmė Širvintų pilietybę – čia deklaravo savo gyvenamąją vietą.
Į rajono savivaldybės tarybą buvo išrinktos net artimiausios M.Jachimavičiaus moterys – žmona Melanija ir duktė, R.Bružo žmona, Milda Bružienė.
Ji „Respubliką" tikino, kad savo tėvo žemės klausimais domėjosi nesukeldama viešųjų ir privačių interesų konflikto – tiek, kiek leistina ir eiliniam žmogui. Tačiau valdininkų siena pasirodė neįveikiama dviem savivaldybės tarybos narėms. Širvintų žemėtvarkininkai, nenorėdami žmogui grąžinti žemės pačiame miesto centre, ėmėsi vadovautis dar 1977 metų sovietinės rajono valdžios potvarkiu, kad šiuose sklypuose rengiamasi įveisti parką.
Taip viena M.Jachimavičiui priklausančios žemės dalis buvo priskirta želdynams ir būsimam zoologijos sodui bei botanikos parkui.
Suklastoti matavimų rezultatai
Tremtiniui M.Jachimavičiui priklausantis vienas ariamos žemės su keliais krūmokšniais sklypas dokumentuose ir kadastrinio matavimo žemėlapiuose virto parku, kuriame net 1,4 ha plote žaliuoja „saugotini želdiniai". Kita privačios nuosavybės dalis buvo pavadinta Širvintų „švenčių, renginių, automobilių lenktynių vieta ir žolės riedulio komandos treniruočių aikšte“.
Ši prokurorus arba bent Nacionalinę žemės tarnybą turinti sudominti afera veda į Širvintų rajone licencijuotą Gintarės Šturienės personalinę įmonę, rengiančią kadastrinius matavimus.
Ši firma 2007–ųjų rudenį M.Jachimavičiaus sklype nurodė vos 75 kv. m želdynų, o po metų – jau 1,4 ha saugotinų želdinių.
G.Šturienė „Respublikai„ yra prisipažinusi, kad nurodžiusi tikrą želdinių kiekį – 75 kv.m, sulaukė vietos žemėtvarkininkų vado Arvydo Vosyliaus „pastabų“, esą saugotino parko čia turi būti tiek, kad žemės nereikėtų grąžinti šeimininkui.
Giriasi gerais darbais
Kas šioje istorijoje pasikeitė per pusantrų metų nuo tada, kai ją aprašė „Respublika"? M.Jachimavičiaus žentas R.Bružas pasakojo, kad siekdamas įrodyti, jog tremtiniui negrąžinamas turtas ir toliau nenaudojamas visuomenės poreikiams, „saugotini želdiniai“ tebėra plynas laukas, varstė Nacionalinės žemės tarnybos, Aplinkos ministerijos duris. Ir gavo atsakymus, palankius M.Jachimavičiui.
Tačiau Širvintų valdininkai tebėra įsikibę į gardų kąsnį ir garbaus amžiaus žmogaus reikalų nė nesirengia spręsti.
Su vieno didžiausių Lietuvos žemvaldžio, buvusio parlamentaro Ramūno Karbauskio partija į savivaldos rinkimus žygiuoja ir Širvintų savivaldybės administracijos direktorė Elena Davidavičienė. Ji viešai mėgsta pasigirti apie rajono žmonėms su “stipria administracijos komanda" nuveiktus gerus darbus.
R.Bružas pasakojo, kad šiandien E.Davidavičienė yra vienas pagrindinių stabdžių jo uošviui atgauti tėvų turtą.
„Iš Nacionalinės žemės tarnybos gavau raštą, kuriame teigiama, kad viskas, kas Lietuvoje oficialiai dokumentuota, yra teisėta. Net ir klaida, kad M.Jachimavičiaus žemėje ošia parkas, – kalbėjo R.Bružas. – O jau rengiamas Širvintų miesto bendrasis planas, kurio projekte mano uošvio žemė taip ir įforminta. Netikėtai sužinojau, kad Vilniaus institucijų prispausti Širvintų valdininkai jau ketina tyliai taisyti G.Šturienės firmos klaidas ir atlikti naujus kadastrinius matavimus šių metų rajono biudžeto sąskaita.
Kadangi visus dokumentus savivaldybėje tvarko E.Davidavičienė, įtariu, kad administracijos direktorė jau sąmoningai slepia padarytą nusikaltimą, taip pat ir visus mūsų parašytus raštus rajono merui, tarybai. Į mano uošvio raštus E.Davidavičienė apskritai nesiteikia atsakyti ištisus mėnesius".
Nepasirengusi sakyti tiesos
„Respublika" nuvyko į Širvintas atlikti eksperimento – rajono savivaldybės tarybos narės M.Bružienės paprašėme užsirašyti į priėmimą pas E.Davidavičienę ir per tokią akistatą išklausyti abi puses, išgirsti atsakymą, kodėl tremtiniui meluojama, kad šalia jo namų esantis laukas vadinamas saugotinais želdiniais.
Koridoriuje sutikta E.Davidavičienė nustebo išvydusi svečius ir bandė įtikinti, kad M.Bružienės ji tądien nelaukė. Administracijos direktorė sutriko tik išvydusi, kad šis susitikimas jos pačios darbotvarkėje buvo suplanuotas dar prieš savaitę.
