trėmimai

Seimas Lietuvos komunistų partiją pripažino atsakingą už trėmimus, pabrėžė sąsajas su šiuo metu Rusijos vykdomais genocido nusikaltimais Ukrainoje. Parlamentas ketvirtadienį 97 balsais „už“, vienam Seimo nariui buvus „prieš“ ir tris parlamentarams susilaikius priėmė tokią rezoliuciją, kurią inicijavo grupė parlamentarų iš konservatorių, „valstiečių“ ir Liberalų sąjūdžio frakcijų.

Internetiniame archyve paskelbtos sovietmečiu numatytų ištremti žmonių pavardės, trečiadienį pranešė Lietuvos ypatingasis archyvas. Interneto svetainėje „Elektroninis pavardžių archyvas“ paskelbtos pavardės žmonių, kurie į numatytų ištremti asmenų sąrašus buvo įrašyti 1941 ir 1945–1953 metais.  Archyve saugomi sąrašai yra išlikę nepilnai, o kai kuriuose sąrašuose yra nedaug informacijos.

Lietuva mini 81-erius metus nuo pirmųjų masinių sovietinių trėmimų. Išgyvenusieji tremtį su širdgėla prisimena prarastus artimuosius, vaikus, tačiau tikina, kad svarbiausia už padarytus nusikaltimus nesiimti keršto. Lietuvos vadovai tikina – tai, kas vyko prieš aštuoniasdešimt metų, tebevyksta dabar Ukrainoje ir Vakarai tai turi įvertinti. Emilija Irena liepos 6-ąją minės 90 metų jubiliejų, o šiandien ji Seime. Dalyvauja Gedulo ir vilties dienos minėjime.

Į Lietuvą grįžo, ko gero, paskutinė nemišrios tremtinių lietuvių šeimos palikuonė iš Sibiro. Iš Tauragės apskrities kilusią Vandą sovietai gyvuliniu vagonu ištrėmė vos sulaukusią pilnametystės. Tad moteris Tėvynę išvydo pirmą kartą po 74-erių metų.  94-erių Vanda beveik negirdi, sunkiai mato bei kalba. Tačiau galva šviesi ir moteris šiuo metu yra labai laiminga.

Šimtai tūkstančių okupacijos metais mirusių, nužudytų, įkalintų  tautiečių. Minint Gedulo ir vilties dieną, visą parą skaitomi tremtinių vardai ir jų likimai, o norinčių prisidėti – eilės. Tiesa, šįkart ir virtualios. Prie akcijos jungiasi ir po pasaulį išsibarstę lietuviai. Rimtis, susikaupimas ir malda Vilniaus arkikatedroje. Sekmadienio rytą aukojamos mišios, žuvusiems tremtyje nuo okupantų rankos, kovojant už tėvynę.

Kuriozas ketvirtokų gamtos pažinimo pratybose – konservatoriai aptiko, kad keturiasdešimt pirmaisiais birželio keturioliktąją į Sibirą žmones galėjo tremti ne tik sovietai, bet ir jie patys. Partijos vadovas šokiruotas Tėvynės sąjungos pavadinimą radęs „Šviesos“ išleistoje ugdomojoje medžiagoje.

Vieno iš pagrindinių Estijos internetinių leidinių „Postimees“ redakcija gavo laišką iš vietos rusakalbės mamos, kuri pasipiktino mokykloje jos antrokui sūnui dėstoma istorija. Motinai nepatiko, ji pergyveno, kad „sūnus yra statomas į nepatogią padėtį“: literatūros pamokoje skaitomoje knygoje negatyviai atsiliepiama apie rusus, primenamas pokario metais vykdytas trėmimas.

Masiniai trėmimai Lietuvai paliko amžiną kančios ženklą, žaizdą, kurią skauda iki šiol, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė, šeštadienį dalyvavusi Rumšiškių liaudies buities muziejuje surengtame Didžiųjų netekčių minėjimo renginyje – tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ susitikime, skirtame 75-osioms Lietuvos gyventojų masinių trėmimų metinėms paminėti. „Lietuvai masiniai trėmimai įspaudė amžiną kančios ženklą. Tai – negyjanti žaizda, kurią tebeskauda.

Vilniaus apygardos prokuratūra siekia, kad buvęs sovietų milicijos pareigūnas 85 metų Ukmergės gyventojas Vaclovas Lučinskas būtų pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimų. V.Lučinskas kaltinamas, kad 1949 metais, vykdymas įsakymą dėl buožių iškeldinimo, atvyko į civilio 67 metų Antono Bogdanovičiaus šeimos namus.

Vilniaus apygardos teismas antradienį kalėti penkerius metus civilių trėmimo byloje nuteisė buvusį sovietų milicininką Lionginą Kononovą. 87 metų Ukmergės gyventojui teismas paskyrė bausmę atlikti pataisos namuose. Nuteistasis į nuosprendžio paskelbimą neatvyko. Teismas garbaus amžiaus vyrui nėra skyręs kardomosios priemonės.

Šeštadienį Lietuvoje minima Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido diena. Daugiausia renginių numatyta Vilniuje. Iškilmingas minėjimas šeštadienio rytą vyks Seimo Kovo 11-osios Akto salėje. Jame dalyvaus tremtį patyrę Seimo nariai, aukščiausi šalies vadovai, taip pat Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo, ekspedicijų į tremties vietas atstovai ir kiti svečiai. Vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje bus iškelta Valstybės vėliava, tylos minute bus pagerbtos okupacijos aukos.

2014 m. birželio 14–15 d., minint Lietuvos okupaciją ir tragiškus 1941 m. birželio mėn. trėmimus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejus ir Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas kviečia į atvirų durų dienas. Šeštadienį nuo 10 iki 18 val., o sekmadienį nuo 10 iki 17 val. bus galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas ir veikiančias parodas.

Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prieš 65-erius metus Baltijos šalys išgyveno didžiausią Sovietų Sąjungos vykdytą trėmimų operaciją. Iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos į tremtį Sibire išvežta per 90 tūkst. žmonių, dalis jų ten ir mirė arba buvo nužudyti. 1949-ųjų kovo pabaiga. Tūkstančiai žmonių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos laipinami į gyvulinius vagonus. ešelonai, kuriuose daugiausiai moterys ir vaikai, pajuda į Irkutsko sritį bei Krasnojarsko kraštą.

Misijos „Sibiras“ dalyviai išvyko tvarkyti tremtinių kapų. Kelmės rajone, Pluskių kaime gyvenančios tremtinės Birutės Pabrėžienės misija Sibire tęsėsi 17 metų. Ištremta devynerių Lietuvon grįžo ištekėjusi moteris su trimis vaikais. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Birutė atliko dar vieną misiją – tėvynėn parvežė Sibire mirusios močiutės palaikus. Išvežė vaikus ir aštuoniasdešimtmetę močiutę Birutės Pabrėžienės šeimą ištrėmė 1949 – aisiais.

Dalia KARPAVIČIENĖ Kelmėje, kapinėse, prie paminklo „Tautos kančiai atminti“, praėjusį penktadienį susikaupimo valanda paminėta Gedulo ir vilties diena. 1941 metų birželio 14 dieną per masinius trėmimus iš Lietuvos išvežta daugiau kaip 18 tūkstančių žmonių. Iš viso 1941-1952 metais buvo ištremta apie 135 500 gyventojų. Birželio 14-osios, Gedulo ir vilties dienos pavakarę Kelmėje prapliupo lietus. Įkyriai merkė visą susikaupimo valandą prie paminklo „Tautos kančiai atminti“ Kelmės kapinėse.

Prieš 72 metus, 1941 m. birželio 22 d. Lietuvoje įsiplieskė ginkluotas sukilimas, kurio tikslas buvo išsivaduoti iš sovietų okupacijos ir atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Šiandien istorikai neabejoja, jog daugelis tuomet išgyveno gėdą dėl beginklės Lietuvos kapituliacijos 1940-aisiais ir kartu – jautė pareigą tą gėdą nuplauti.

Lietuvoje vyksta Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimo renginiai, skirti tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti. Penktadienį po vidurdienio masinio Lietuvos gyventojų trėmimo ir sovietinio genocido aukų atminimas buvo pagerbtas prie paminklo politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje, greta buvusios KGB būstinės priešais Lukiškių aikštę.

Gedulo ir vilties dieną Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pagerbė masinių trėmimų aukas iškilmingame minėjime Seime. Šalies vadovė pabrėžia, jog privalome išsaugoti tiesą apie masinius trėmimus ir neleisti sumenkinti ar iškraipyti mūsų istorijos. Lietuvos vadovės teigimu, Birželio 14-oji mus atveda į akistatą su skaudžia praeitimi, kuri niekada neišsitrins, nes ji - ir žmonių, ir valstybės atmintyje. „Istorija palieka faktus, liudijimus, galimybes interpretuoti.

Kiekvienais metais mes linkę įvertinti tai kas buvo. Šį kartą ne apie politiką, o kai ką daugiau. Gyvą atmintį. Ir Lietuvoje ta gyva istorinė atmintis reikalauja išskirtinio dėmesio. Net jeigu galvojame, kad reikia žvelgti tik į ateitį, praeitis niekus nedingsta. Kai kuriuos ji pasiveja su nuslėptais biografijos puslapiais ir griebia už skvernų. Kiti patys ieško.

  Lietuvos gyventojų trėmimu į Sibirą pokario metais kaltinamas buvęs milicijos tardytojas Levas Leščičinas trečiadienį Vilniaus apygardos teisme tikino nedalyvavęs tremiant civilius ir nežinojęs apie trėmimus. „Į trėmimus nebuvau įtrauktas, tik pildžiau daug visokių popierių (...) Apie trėmimo procesą nežinojau“, – sakė dabar Trakuose gyvenantis 86 metų vyras.

Vilniaus apygardos prokuratūra baigė ir Klaipėdos apygardos teismui perdavė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje buvęs aukštas Lietuvos KGB pareigūnas H. V. kaltinamas galimu dalyvavimu ištremiant iš Lietuvos civilius gyventojus (Baudžiamojo kodekso 102 str.). „Nusikaltimus žmoniškumui visada sunku tirti tiek teisine, tiek žmogiškąja prasme. Dalis liudininkų ar įtariamųjų jau būna mirę, sudėtinga rasti archyvinius dokumentus.

Įveikti daugiau kaip 5 tūkst. kilometrų, dukart viršyti pradiniai lūkesčiai, atrasta ir aplankyta 11 lietuvių tremtinių kapinaičių, sutikti likimo smūgių nublokšti tautiečiai ir patirti išgyvenimai, 16 jaunų žmonių pakeitę gyvenimus – ekspedicija „Misija Sibiras'12" prisistato visuomenei.

Ketvirtadienį Lietuvoje minimos 71-osios masinių tremimų metinės. Tai viena tragiškiausių Lietuvos istorijos datų. Per visą tremčių laikotarpį iš mūsų šalies išvežta ir gulaguose įkalinta apie 300 tūks. žmonių. Nuo tragiškiausių įvykių praėjo 71 metai. Tačiau buvę tremtiniai sako ir šiandien prisimenantys mažiausias tų dienų smulkmenas ir net maldas, kurias tada kartojo.

Š. m. birželio 11 d. žiniasklaidoje buvo skelbtas akademikais įvardytų grupės asmenų viešas laiškas, kuriame kaip didelė moralinė klaida įvertintas Lietuvos valdžios mėginimas deramai pagerbti Laikinosios Vyriausybės vadovo Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio atminimą.

Kaip ir kasmet birželio 14-ąją, Europos Parlamente Strasbūre, prie atminimo lentos, Baltijos tautų didžiųjų trėmimų aukų pagerbti susirinko europarlamentarai iš visos Europos.

Trėmimai. Apie nacių, o ypač sovietų, valdžios vykdytus trėmimus esame girdėję kiekvienas. Parašyta ne viena istorinė knyga, vadovėlis, pasakojantis apie nacių vykdytą Holokaustą, Sovietų Sąjungos organizuotus masinius gyventojų (taip pat ir lietuvių) trėmimus į lagerius ir koncentracijos stovyklas. Tačiau  ne visa istorinė realybė yra išsamiai ištyrinėta ir aprašyta, ne apie visas vykdytas represijas žinome. Viena iš nutylimų temų – tai liuteronų tremtis.

Sukanka 60 metų nuo 1951 metų masinių Lietuvos gyventojų trėmimų. Vilniuje prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti surengtas iškilmingas minėjimas.Pirmieji masiniai trėmimai į Sibirą ir kitas atokiausias Sovietų Sąjungos vietas prasidėjo 1941 metų birželio 14-ąją, praėjus metams nuo sovietų okupacijos. Po karo masinis lietuvių inteligentijos ir turtingesnių ūkininkų išvežimas surengtas 1948-aisiais, 1949-aisiais ir 1951 metų spalį. Pastarasis pavadintas Rudens akcija.

Adolfas Vaičaitis, dailininkas, abstraktaus meno kūrėjas, save vadina laisvu paukščiu. Pusę metų jis gyvena Australijoje, pusę – Šiauliuose, pas giminaičius, kur jau keliolika metų iš eilės leidžia australiškas žiemas, arba lietuviškas vasaras. Jau pasibaigusios abstrakčiojo meno eros atstovas, 96-erių menininkas į Lietuvą, Šiaulius, lietuvius, politiką, kalbą ir moteris žiūri konkrečiai ir blaiviai – be rožinių emigranto akinių.

Garsus nacionalizmo ir Rytų Europos istorijos tyrėjas Timothy Snyderis, komentuodamas Austrijos paleisto V. Golovatovo istoriją, teigia, kad Lietuva perdėm vienpusiškai žiūri į savo istoriją. Anot jo, kai Lietuvos valdžia vis pabrėžia sovietų nusikaltimus, kartais net nepaisydama akivaizdžių progų pažymėti holokausto mastą Lietuvoje, sunku iš Vakarų sulaukti supratimo dėl sovietinių represijų. Lrt.lt pateikia prof.

Giliausią pasaulyje Baikalo ežerą perplaukęs ultratriatlonininkas Vidmantas Urbonas teigia, kad didžiausia kliūtis buvo šaltas ežero vanduo. Po pirmųjų keturių ežere praleistų valandų sportininko kūno temperatūra nukrito žemiau 32 laipsnių. V. Urbonas 64 kilometrus įveikė per 17 valandų, o pats žygis truko dvi dienas. Dėl žemos temperatūros galėjo plaukti daugiausiai po 4 valandas, per kurias įveikdavo po 12–13 kilometrų.

Lietuvą jau paliko apie pusę milijono jos gyventojų. Nesuprantu, kodėl tiek mažai? Iš kitos pusės – esame tarp šalių lyderių, kurių gyventojai po nepriklausomybės atgavimo suprato, kad valdžia viską padarė, jog jiems čia nebeliktų vietos. Naujas trėmimo etapas Prieš 70 metų masinius lietuvių trėmimus pradėjo mus okupavusi Rusija. Po tiek metų trėmimus tęsia jau mūsų valdžia. Nekiša į vagonus, bet tremia šiuolaikiškai: neduodama darbo, didindama mokesčius ir mažindama paramą.

Anot istoriko Antano Tylos, kiekvienas masinis trėmimas prilygo naujam Sovietų Sąjungos karo prieš Lietuvą paskelbimui. Pasak istoriko, 1941 metų birželio 14 dieną Sovietų Sąjungos pradėti masiniai trėmimai buvo tik šios formos genocido pradžia. „Sovietinę okupaciją ir aneksiją lydėjo daugiau kaip dešimtmetį besitęsę masiniai šeimų trėmimai.

Pirmosios masinės tremtys šeštadienį bus paminėtos Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Čia prie tremtinių žeminukės-jurtos vyks Laptevų jūros tremtinių brolijos "Lapteviečiai" susitikimas. Tai vienas renginių, skirtų Gedulo ir vilties, okupacijos ir genocido atmintinoms dienoms paminėti, tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti. Jame bus pristatyta "Lapteviečių" brolijos veikla bei knygos apie tremtį, pasidalinta prisiminimais.

Rusijos Vladimiro mieste pagerbtas dvasininko, filosofo bei Lietuvos valstybės veikėjo Mečislovo Reinio atminimas. Lietuvos ambasadorius Antanas Vinkus kartu su Vladimiro srities gubernatoriumi Nikolajumi Vinogradovu šeštadienį atidengė buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro, profesoriaus ir arkivyskupo M. Reinio atminimą įamžinančią lentą.

Kaišiadorių rajono prokuratūra Kauno apygardos teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje dėl mūsų šalies civilių gyventojų trėmimo iš sovietų okupuotos Lietuvos į buvusią SSRS kaltinamas Elektrėnų gyventojas V. Š. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta užtektinai duomenų, kad kaltinamasis, būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnu, 1949 m. pavasarį kartu su kitais šios struktūros pareigūnais trėmė civilius Lietuvos gyventojus.

Kauno apygardos teismui perduota baudžiamoji byla dėl 1951 m. spalį gyventojų trėmimo iš Lietuvos į SSRS. Surinkus reikiamus įrodymus, išanalizavus ir nustačius faktines aplinkybes, baudžiamojon atsakomybėn patrauktas Lietuvos SSRS Kauno srities valdybos Kazlų Rūdos rajono milicijos skyriaus apylinkės įgaliotinis – 82 m. sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnas T. P. – rašoma Kauno apygardos prokuratūros pranešime spaudai.