transparency international

Veiklą Lietuvoje baigia beveik dešimtmetį nevyriausybinių organizacijų sektoriui paramą teikusi Baltijos ir Amerikos partnerystės programa (BAPP). Jos tradicijas šalyje žada tęsti lietuviškas Pilietinės atsakomybės fondas. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nuo 1998-ųjų veikusi BAPP iš viso trijų šalių nevyriausybiniams projektams skyrė 15 mln. JAV dolerių (daugiau kaip 40 mln. litų) paramos - kiekvienai šaliai po 5 mln. JAV dolerių (per 13,4 mln.

Gruzija pagaliau sulauks finansinės pagalbos. Vakar Briuselyje susirinkę 70 valstybių ir tarptautinių organizacijų atstovai sutarė skirti Gruzijai apie 3 mlrd. eurų (10,2 mlrd. litų), tačiau toks donorų sprendimas sukėlė ir neigiamų emocijų, rašo „Respublika“. Kaip ir buvo galima tikėtis, pirmuoju smuiku konferencijoje griežė šiuo metu Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujanti Prancūzija.

Artėjant Seimo rinkimams ekspertai ir visuomenininkai siūlo rinkėjams vis naujų galimybių. Padėti atsakingai ir rimtai pasirinkti turėtų ir nauja intenetinė svetainė. „Sužinok, ką renkiesi“, - kviečia skaitytojus nauja Seimo rinkimams skirta nepriklausoma interneto svetainė www.manoseimas.lt. Joje – duomenys apie dabartinius Seimo narius, jų balsavimus valstybei svarbiais klausimais, jų biografijos bei vieši pasisakymai.

Seimo rinkimams skirtoje interneto svetainėje www.manoseimas.lt siūloma daugiau sužinoti apie dabartinius Seimo narius ir kandidatus į naująjį parlamentą. Interneto portale pateikiami duomenys apie dabartinius Seimo narius, jų balsavimus įvairiais klausimais, jų biografijos bei vieši pasisakymai. Svetainėje taip pat skelbiamos kandidatų į naująjį parlamentą biografijos, publikacijos spaudoje, pateikiami duomenys apie rinkimų kampanijos finansavimo šaltinius.

Kai kurie Seimo nariai drąsiai deda parašus po tam tikroms įmonėms palankiais įstatymų projektų tekstais. Jie taip pat prisiima autorystę teisės aktų, kuriuos rengia privačių bendrovių darbuotojai. Lietuvoje šiuo metu veikia 19 oficialių lobistų. Tačiau lobizmu dažnai užsiima nieko bendra su šia teisėta veikla neturinčios bendrovės, kurios vienaip ar kitaip suinteresuotos tam tikrais įstatymais.

Du butai sostinėje, namas, sklypas ir penki statiniai Švenčionių rajone bei vienas statinys Vilniuje. Visas šį turtas nevertas nė pusės milijono litų. Žemės ūkio ministrė, Valstiečių liaudininkų sąjungos lyderė Kazimira Prunskienė savo metinėje turto ir pajamų deklaracijoje minėtą nekilnojamąjį turtą įvertino 464 917 litų.

Vilniaus apygardos teismas žurnalo „Ekstra“ žurnalistą Valdą Kvedarą pripažino kaltu dėl verslininko Igorio Udovickio šmeižimo. V. Kvedaro straipsnyje I. Udovickis buvo įtariamas dėl neskaidraus verslo. Verslininko skundas anksčiau buvo nagrinėjamas žemesnės instancijos teismo, kuris paskelbė išteisinamąjį nuosprendį žurnalistui. Bylą iš naujo nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį V. Kvedarui skyrė 3750 Lt (30 MGL) baudą, kurią jis turės sumokėti valstybei.

Pilietinių antikorupcinių iniciatyvų skatinimo organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriui vadovavęs Rytis Juozapavičius dirbs viešųjų ryšių agentūroje „Baltic Communication Partners“ (BCP). R.Juozapavičius tampa agentūros partneriu ir eis strateginio konsultanto pareigas, pranešė BCP.

Ir pasitaikyk tu man taip! Prieš pat rinkimus, kai visos politinės jėgos, o ypatingai valdančiosios, nori pasirodyti rinkėjams kuo geriau, kaip perkūnas iš giedro dangaus trenkė tarptautinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus paskelbta žinia. Lietuva grimzta korupcijos liūne – štai ta naujiena, supurčiusi valdžios piramidę iki pačių pamatų. Tiesą pasakius, nėra čia ko labai purtytis. Seniai visi žinom, kad korupcija gramzdina Lietuvą.

Lietuvos politikų, savivaldos atstovų ir viešojo sektoriaus specialistų delegacija pirmadienį išvyksta į Kišiniovą, kur surengs mokymus Moldovos partijų lyderiams. Lietuvos rengiamuose seminaruose dalyvaus Moldovos politinių partijų vadovai.

Praėjusią savaitę „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) paskelbė korupcijos suvokimo indekso tyrimus. Lietuvai skiriamas įvertinimas per metus pablogėjo 0,2 balo ir siekia 4,6. Jis rodo, kad Lietuva išlieka korumpuota šalimi. Šiemet, kaip ir pernai, mūsų valstybės ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas pasipiktino tokiais tyrimų rezultatais ir dar kartą apkaltino TILS vadovą priešiškumu jo vadovaujamai Vyriausybei. Ar pagrįstai piktinasi Lietuvos premjeras? Bernardinai.

Lietuvai tampant vis korumpuotesne šalimi, kovos su šiuo blogiu įrankiai slepiami giliausiuose politikų stalčiuose, rašo „Respublika“. Korupcijos suvokimo indeksą (KSI) kasmet skaičiuojanti tarptautinė organizacija „Transparency International“ šiemet konstatavo, kad Lietuva vis labiau grimzta į korumpuočiausių valstybių draugiją. G.Kirkilo problema Pernai Lietuvos KSI buvo 4,8 balo, o šiemet jis smuktelėjo iki 4,6 balo.

Naujoji sąjunga išplatino pranešimą, kuriame patikslino socialliberalo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko poziciją dėl neteisėtai įgyto turto. „Turime surasti kelią, kaip neleisti legalizuoti ir surasti būdų, kaip atimti neteisėtai įgytą turtą“, – cituojamas parlamentaras patikslintoje Naujosios sąjungos pranešimo versijoje.

Bulgarai ir rumunai vertina savo šalis kaip labiausiai korumpuotas tarp visų Europos Sąjungos valstybių, praneša euobserver.com. Italija, Prancūzija bei D. Britanija taip pat patiria ženklų visuomenės paramos sumažėjimą kovoje su korupcija. Tokias išvadas pateikia antradienį paskelbti „Transparency International“ duomenys. Bulgarija ir Rumunija dalijasi 3,6 ir 3,8 balus iš 10 balų sistemos, pagal kurią 0 žymi labai didelę korupciją, o 10 – mažiausią korupciją.

 Premjeras Gediminas Kirkilas teigia, jog antradienį „Transparency International“ paskelbtas 2008 metų Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas patvirtina kovos su korupcija tęstinumo poreikį. Kita vertus, Vyriausybės vadovas teigia, jog „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) esą „visuomet buvo priešiškas“ G.Kirkilo vadovaujamai Vyriausybei.

„Transparency International“ (TI) Korupcijos suvokimo indekso (KSI) 2008 metų tyrime Lietuvai skyrė 4,6 balus ir 58 vietą 180 šalių lentelėje. Praėjusiais metais Lietuvos KSI siekė 4,8 balus, t.y. buvo arčiau skaidrumo ribos - 10 balų. Anot „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atstovų, 2008 metų tyrimo duomenys rodo, kad Lietuva vėl grįžo į 2004 metų padėtį ir 58-ąja vieta dalijasi su kaimynine Lenkija bei Turkija.

Antradienį vyksiančioje spaudos konferencijoje „Transparency International“ (TI), skatinanti ir organizuojanti pilietines antikorupcines iniciatyvas, pristatys šiųmetį Korupcijos suvokimo indeksą - KSI 2008. Šios nepolitinės organizacijos atstovų teigimu, korupcijos suvokimo indeksą padedantys nustatyti šaltiniai tiria ne vienerių, bet dvejų metų laikotarpį - šių metų indeksas apima 2007 ir 2008 metų tyrimus apie korupciją.

Su korupcija kovojančios ir stebėseną vykdančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Rytis Juozapavičius portalui „Balsas.

Rengiant naująją Nacionalinę kovos su korupcija programą (NKKP) padaryta pažanga, tačiau atsižvelgta ne į visus ekspertų pasiūlymus, teigia „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Rytis Juozapavičius. Anot jo, neužtikrinamas pakankamas valdžios atvirumas, nepakankamai ketinama įtraukti piliečius, bendruomenę į sprendimų priėmimą, į pareigūnų etikos vertinimą, tam kad jie būtų atskaitingesni.

Korupciją galima apžvelgti pagal tai, kas ją sukelia. Toks samprotavimo būdas leidžia įvardinti ir imtis naikinti korupcijos priežastis. Mokesčių politikos sukelta korupcija Prisijungusi prie Europos Sąjungos Lietuva prisiėmė įsipareigojimą padidinti tabako akcizų tarifus iki minimalios nustatytos ribos. Lietuvos gyventojai tai pradėjo jausti jau 2003-iaisiais, o iki 2009 metų pabaigos akcizai cigaretėms turėtų paaugti dar trečdaliu.

Šiandien visuomenei pristatomas naujas interneto portalas Kyšiai.lt, kurio tikslas – prisidėti prie kovos su korupcija Lietuvoje. Vykdant projektą bendradarbiaujama su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir prieš korupciją kovojančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriumi. Projekto organizatoriai tikisi ne tik supažindinti visuomenę su opia korupcijos problema Lietuvoje, bet ir ragina visus nelikti abejingais ir pranešti apie žinomus korupcijos atvejus.

Alternatyvi kultūros paveldo komisija nelinkusi pasiduoti kovoje dėl Neringos. Seimo Aplinkos apsaugos ir Audito komitetams svarstant Kuršių nerijos aplinkosaugininkių veiklą, komisija kvestionuoja valdžios atstovų sugebėjimą priimti objektyvius sprendimus dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko.

Vykstant tarptautiniams darbo rinkos liberalizavimo procesams, Lietuva susiduria ne tik su emigracijos, bet ir su ypač aktualia „protų nutekėjimo“ problema. „Protų nutekėjimas“ ir „protų cirkuliacijos“ nebuvimas stabdo šalies mokslo ir ūkio plėtrą, kyla grėsmė pilietinei visuomenei ir intelektualiniam tautos potencialui. Tačiau Lietuvoje iki šiol nėra bendros strategijos, kaip reikėtų spręsti šią problemą.

Siūloma keisti azartinius lošimus prižiūrinčios Valstybinė lošimų priežiūros komisijos (VLPK) sudarymą taip, kad neliktų spragų politinei įtakai. „Lietuvos žinios“ antradienį rašo, kad jau liepą Valstybinė lošimų priežiūros komisija (VLPK) gali atsidurti Socialdemokratų partijos įtakos srityje. Kairieji kontroliuos sritį, kuri, specialistų teigimu, leidžia plisti politinei korupcijai.

Jau liepą Valstybinė lošimų priežiūros komisija gali atsidurti Socialdemokratų partijos įtakos sferoje. Kairieji kontroliuos sritį, kuri, specialistų teigimu, leidžia plisti politinei korupcijai. Liepos viduryje turi pasikeisti 3 iš 6 VLPK narių, tarp jų - ir septynerius metus komisijos pirmininku dirbęs Česlovas Kazimieras Blažys.

Premjeras Gediminas Kirkilas teigia blogai vertinantis Danijos ambasadorius Lietuvoje pareiškimą apie tai, kad Lietuva turėtų labai rimtai susirūpinti korupcijos problemomis.

Danijos ambasadorius Lietuvoje Lauridsas Mikaelsenas trečiadienį pareiškė, kad Lietuva turėtų labai rimtai susirūpinti įstatymo viršenybės ir korupcijos problemomis. „Įstatymo viršenybės problema Lietuvoje egzistuoja, ir politikai turėtų rimtai ja susirūpinti, jei nori, kad Lietuva būtų konkurencinga.

Pastaraisiais metais Lietuvos televizijų programų turinys nuolat prastėja, informacines programas keičia pramoginės laidos ir filmai. Tokios išvados skelbiamos naujausioje apžvalgoje „Televizija Europoje: tęstinės atskaitos 2008“, parengtoje pagal Atviros visuomenės instituto ES stebėsenos ir palaikymo bei Atviros visuomenės fondo Tinklo žiniasklaidos programas. „Televizijų programų turinys per pastaruosius dvejus metus gerokai suprastėjo.

Seimo komitetas nusprendė, kad du kartus teikti politinių kampanijų finansavimo ataskaitas – beprasmiškas darbas ir nereikalingas formalumas, tačiau visuomenininkai tokį sprendimą vertina kaip būdą manipuliuoti rinkėjais ir kaip galimybę partijoms nuslėpti gaunamus pinigus. Deja, taip ir lieka neaišku, kas bus daroma, po rinkimų paaiškėjus, jog kampanijos metu būta pažeidimų.

Įstojusios į klubą naujosios Europos Sąjungos narės nevykdo duotų pažadų kovoti su korupcija Korumpuoti Vidurio ir Rytų Europos valdininkai jau seniai taip gerai negyveno. Narystė Europos Sąjungoje jiems atnešė gundančiai didelius pinigų maišus. O kovos su korupcija institucijos regione atrodo neveiksnios, nepajėgios ar tiesiog kamuojamos sunkumų.

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos „žalieji“, antradienį Vilniuje diskutavę apie branduolinę energetiką, norėtų susitikti ir su naujos nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ vadovais bei paskatinti diskusijas visuomenėje. Vilnuje susitiko „Atgajos“, Latvijos ir Estijos žaliųjų judėjimų bei suomių „Green Peace“ atstovai, pranešė naujienų portalas lrt.lt. „Su jais kalbamės, kokios problemos kyla šaliai pasirinkus branduolinės energetikos kelią.

Korupcijos ir kovos su šiuo reiškiniu stebėseną vykdančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos padalinio vadovas Rytis Juozapavičius teigia matąs aiškiai padidėjusį Specialiųjų tyrimų tarnybos aktyvumą. Operacijos Trakų savivaldybėje, Kauno miesto savivaldybės ir apskrities administracijoje ir paskutiniai įvykiai Vilniaus miesto savivaldybėje, anot R. Juozapavičiaus, yra nebūdingas Lietuvos specialiosioms tarnyboms reiškinys. Portalui „Balsas.

Atsižvelgdamas į pastaraisiais metais Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimuose išryškėjusias problemas, pasigesdamas rinkimų finansavimo skaidrumo ir efektyvios kontrolės prezidentas Valdas Adamkus ketvirtadienį pateikė Seimui Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) vis aktyviau kviečia kovoje su kyšininkavimu dalyvauti visuomenės atstovus, tačiau realiai korupcijos rūdims pašalinti trūksta ir politinių, ir teisinių instrumentų. Vakar Kretingoje surengtoje konferencijoje įvairių sričių pranešėjai pasakojo, kaip sumažinti politinę korupciją, kokios yra korupcijos prevencijos galimybės savivaldybėse bei su kokiomis kliūtimis susiduriama.

Mąžta viltys užbaigti nacionalinio investuotojo „Leo LT“ steigimo dokumentų patvirtinimo procedūras per dvi savaites. Šią savaitę daugiausia iš Vyriausybės narių, septynių ministrų ir kanclerio, sudarytas ir premjero vadovaujamas Priežiūros komitetas dokumentų projektų nesvarstys, nors komiteto posėdžio buvo tikimasi šiandien, o pačios Vyriausybės palaiminimo - kitą savaitę.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus atliktas Lietuvos statybų sektoriaus skaidrumo tyrimas papildė žinias apie korupciją teritorijų planavimo sistemoje. Teorinės įžvalgos, kad išimtinės monopolinės galios suteiktos savivaldos tarnautojams rengiant teritorijų planavimo dokumentus, didelė tokių sprendimų reikšmė tų sklypų savininkams, sukuria prielaidas korumpuotiems sprendimams planuojant teritorijas, buvo papildytos duomenimis, kuriuos pateikė patys savininkai.

Tėvynės Sąjungos frakcijos narys Kęstutis Čilinskas teigia, jog „Leo LT“ steigimas turi būti atšauktas, nors kitas frakcijos narys, konservatorių lyderis Andrius Kubilius, jau anksčiau ragino sutelkti jėgas „Leo LT“ priežiūrai, o ne projekto stabdymui.

Iniciatyvinė grupė pirmadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteikė prašymą leisti rinkti piliečių parašus, kad būtų atšauktas nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ kūrimą įteisinęs Atominės elektrinės įstatymas.

Visuomeninė organizacija Piliečių Santalka kartu su kitomis visuomeninėmis organizacijomis buria stebėtojų grupę, kuri stebės ir analizuos „Leo LT“ veiksmus.Pasak Santalkos atstovų, veiksmai bus stebimi kiekviename naujosios branduolinės jėgainės statybos etape – perkant betoną, reaktorius, sudarant sandorius ir t.t. Stebėsenoje dalyvaus ir „Transparency International“ Lietuvos skyrius. Apie tai buvo pranešta šiandien spaudos konferencijoje.

Kremliaus dažnai skleidžiama propaganda, kuria patikėjo ir dalis Vakarų valstybių politikų bei piliečių, skelbia, kad prezidento Vladimiro Putino išpuolis prieš demokratijos daigus šalyje buvo neišvengiamas blogis, atnešęs Rusijai stabilumą bei ekonominį klestėjimą. Tiesa, žurnale „Foreign Affairs“ Michaelas McFaulas bei Kathryn Stoner-Weiss argumentuoja, kad situacija yra priešinga nei kad ją bando pavaizduoti Kremliaus klika.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Tarptautinė organizacija „Freedom House“ neseniai Lietuvą pagal korupciją įvertino kaip vieną iš prasčiausių valstybių ES. Valdžios pastangos įgyvendinti antikorupcines inciatyvas ir priimti reikiamus įstatymus dūla politikų stalčiuose. Visuomenė taip pat nereikalauja iš valdžios radikalių sprendimų.

Neskaidriausiu pasaulyje vadinamas statybų verslas ir Lietuvoje atsidūrė korupcijos piramidės viršūnėje, rašo dienraštis „Klaipėda“.Bauginantys skaičiai„Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei 40 proc. šalies gyventojų, tvarkiusių statybai reikalingus dokumentus, buvo spaudžiami už paslaugas „atsidėkoti“ pinigais. Net 34 proc. respondentų teigė davę kyšį institucijų klerkams.

Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA), administruojanti milijardinę Europos Sąjungos finansinę paramą, patvirtino Elgesio kodeksą, kuris tapo įstaigos veiklą reglamentuojančios teisės dalimi, rašo „Lietuvos žinios“.Kodėl prireikė tokio žingsnio, LŽ pokalbis su vienu Elgesio kodekso rengimo iniciatorių, LVPA direktoriaus pavaduotoju Kęstučiu Zaborsku.- Valstybės viešojo administravimo srityje pastebima įvairaus pobūdžio nesklandumų.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Prieš pat šventes Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pateikė 2007 m. Lietuvos korupcijos žemėlapį. „Kyšininkavimas Lietuvoje mažėja“, „Naujas korupcijos žemėlapis rodo gerėjančias tendencijas“ – tokios antraštės paskelbus tyrimo rezultatus pasirodė šalies žiniasklaidoje.

Per pastaruosius metus daugiau nei kas dešimtas pasaulio gyventojas davė kyšį, atskleidė su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ tyrimas. Jis taip pat rodo, kad daugiausiai kyšininkaujama skurdžiausiose šalyse. Lietuva patenka į antrą labiausiai kyšininkaujančių šalių grupę – kyšius duoda 29 proc. gyventojų.Lietuviai – kartu su Ukraina ir BolivijaLabiausiai kyšininkaujama Kamerūne, Kambodžoje, Albanijoje, Makedonijoje, Pakistane – kyšius duoda daugiau kaip 33 proc.

Bedarbiai vyrai moka 500 JAV dolerių kyšį, kad galėtų įsidarbinti policijoje, šeimos nelegaliai statosi namus valstybės nuosavybėje esančioje žemėje, automobilių plovyklų savininkai vagia vandenį iš viešųjų kranų ir kone viskas, ką vyriausybė perka ar parduoda, dabar Irake gali būti rasta juodojoje rinkoje, skelbia „International Herald Tribune“.Nuskausminamieji, skirti vėžiu sergantiems žmonėms, pavogti iš Sveikatos apsaugos ministerijos kainuoja 80 dolerių už kelias kapsules, iš Energijos mini...

„Asmens kodas" - apie nematomas kovas su religinėmis nuostatomis ir įsitikinimais Lietuvoje.„Rodo kažkokius paklaikusius nuogus žmones, sako, kad aš esu sektantė“, - piktinasi Ošo pasekėja Lietuvoje Ingrida Ivanciūtė. Jos vadovaujama stomatologijos klinika ne kartą patyrė nepelnytų teisėtvarkos institucijų patikrinimų. Ne mažesnį poveikį daro ir žiniasklaidos kurstoma kampanija. Ar tai kenkia Ingridos interesams? Medikė atsako, neslėpdama kokio gniuždymo sulaukia kiti lietuviškojo ošo nariai.

Laidoje „Be pykčio“ Leonidas Donskis kalbino „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovą Rytį Juozapavičių. Šį pokalbį skaitytojams pateikė „Akiračiai".Iškart noriu paklausti: Ryti, ar visas šitas darbo fonas, kada Jūs tampate ir žiniasklaidos, ir aršios kritikos taikiniu, galbūt ir atakų objektu, – ar to ir tikėjotės, kai tapote „Transparency International“ žmogumi? Ar šitie dalykai Jums trukdo, ar padeda? Koks visas psichologinis fonas dirbant šitokį darbą?Taip, iš tikrųjų – labai įd...

2003 m., kai Lietuva dar nebuvo ES narė, pasienio su Latvija Saločių punktas jau buvo sutvarkytas gana europietiškai, bet kituose, pvz., Zarasų, automobilio vairuotojas dar buvo vaikomas nuo būdelės prie būdelės su kažkokiais popierėliais.