Įstojusios į klubą naujosios Europos Sąjungos narės nevykdo duotų pažadų kovoti su korupcija
Korumpuoti Vidurio ir Rytų Europos valdininkai jau seniai taip gerai negyveno. Narystė Europos Sąjungoje jiems atnešė gundančiai didelius pinigų maišus. O kovos su korupcija institucijos regione atrodo neveiksnios, nepajėgios ar tiesiog kamuojamos sunkumų.
Sunkiausia padėtis naujausiose ES narėse – Rumunijoje ir Bulgarijoje, kurios dėl savo nepajėgumo (arba nenoro) kovoti su aukštų pareigūnų korupcija sulaukia vis nuožmesnių Briuselio grasinimų. Bet kitoms šalims irgi nesiseka. „Prieš stojimą vyriausybės buvo griežtai prižiūrimos. O dabar kova su korupcija nebėra prioritetas,“ – komentuoja Drago Kos, Europos Tarybos (žmogaus teisių organizacijos) kovos su korupcija institucijos GRECO [angl.: Group of States against Corruption] prezidentas. „Politinių elitų europeizacija didžiąja dalimi laikyta savaime suprantama,“ – sako Alina Mungiu-Pippidi, Berlyne dirbanti Rumunijos akademikė.
Net anksčiau gero valdymo pavyzdžiu laikytoje Slovėnijoje įstatymų leidėjai siekia uždaryti D. Kos vadovaujamą korupcijos prevencijos komisiją, motyvuodami tuo, kad ji esą brangiai kainuoja ir yra nereikalinga. Tikrosios priežastys gali būti panieka visiems valstybės kontrolės institucijoms (kurių darbuotojų atlyginimai buvo sumažinti trečdaliu) ir tai, kad komisija dažnai kritikuodavo vyriausybės sugebėjimus kovoti su korupcija. Svarstant uždarymo klausimą, sulaukta protestų iš išorės – taip pat ir iš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. OECD), Paryžiuje įsikūrusio turtingųjų šalių klubo.
Latvijoje kovos su korupcija institucijos, tyrusios anksčiau valdžioje buvusios partijos finansavimą, vadovas vos atrėmė bandymą ji atleisti. Slovakijoje teisingumo ministras „fašistine institucija“ pavadino specialų korupcinių bylų teismą, kuriame dirba gerai apmokami ir saugumo patikrinti teisėjai. Jo partija – mažesnioji valdančiosios koalicijos partnerė – siekia jį paskelbti nekonstituciniu. Kitas ministras nori, kad užsieniečių papirkinėjimas būtų įteisintas kaip valstybės išlaidos.
Bet vis tik įspūdingiausių atvejų pasitaiko Balkanuose. Praėjus vos trims mėnesiams po įstojimo į ES 2007-aisiais Rumunijos vyriausybė atleido Monica Macovei, drąsią teisingumo ministrę, kuri kovodama su korupcija griebė jautį už ragų. Jos įpėdinis bandė atleisti korupcijos bylų prokurorą už prieš jo politinius rėmėjus pradėtą tyrimą. Dabar šias pareigas eina buvęs Rusijos „Gasprom“ teisininkas. Dėl procedūrinių kliūčių sustabdytos visos stambaus masto korupcijos bylos. Tyrimui dėl buvusių ministrų pradėti dabar reikia parlamento pritarimo, o tai reiškia, kad kiekvieną bylą vėl tenka pradėti nuo pradžių. Nors Rumunija tarp ES narių užima žemiausią vietą lobistų grupės „Transparency International“ sudarytame reitinge, vyriausybė atrodo veikiau nusiteikusi kovoti su savo kritikais, o ne su korupcija.
Panašiai elgiasi ir Bulgarija, kuri mieliau kalba nei imasi veiksmų. Naujos kovos su korupcija tarnybos, kurių yra daug, silpnai koordinuoja veiklą arba išvis jos nepradėję vykdyti. Nė vienoje aukšto lygio pareigūnų kyšininkavimo byloje niekas nebuvo nuteistas, kaip neišaiškinta ir nė viena iš daugiau kaip 120 nuo 2001 m. gangsterių įvykdytų žmogžudysčių. ES pareigūnai (ir dauguma bulgarų) mano, kad organizuotas nusikalstamumas pasiekęs aukščiausias valdžios viršūnes. Priverstinis vidaus reikalų ministro Rumen Petkov atsistatydinimas balandžio mėn. mažai ką davė. Briuselis svarsto, ar nereikėtų atšaukti milijardų eurų paramos ir Bulgarijos teismų priimtų sprendimų pripažinimo.
Išpūstos specialiosios tarnybos negali atsverti teisingumo sistemos, kurioje pilna negarbingų, baikščių ar neturinčių patirties teisėjų ir prokurorų. Tiesą sakant, blogai valdomoje šalyje daug galios turinti kovos su korupcija institucija gali dar pabloginti padėtį: ypatinguosius įgaliojimus ir privilegijas galima panaudoti savanaudiškiems tikslams arba politinėms sąskaitoms suvedinėti. Taip atsitiko Lenkijoje, kur uolūs Teisės ir teisingumo partijos kyšininkautojų medžiotojai iššvaistė savo 2005 m. rinkimų pergalę. Nors atrodo, jog dauguma lenkų mano, kad turtą galima susikrauti tik pažeidinėjant įstatymus, jiems dar labiau nepatiko diktatoriškas, selektyvus ir nuolat viešumo siekiantis naujosios kovos su korupcija tarnybos veiklos būdas. Naujoji vyriausybė apkarpė jos įgaliojimus ir geriau jau siekia mažinti biurokratiją.
Galbūt tai tinkamesnis kelias. Griežtos priemonės kovojant su korupcija veikia tik tuomet, kai viešasis administravimas yra tiek supaprastintas, kad imti kyšius tampa arba nebereikalinga, arba pernelyg pastebima. Tokia Estijos, turbūt švariausios šiuo atžvilgiu regiono šalies, sėkmės paslaptis. Bet dauguma Rytų Europos šalių dar turi reformuoti savo biurokratiją, kuri dabar sudaro daug galimybių pasipelnyti iš ieškančiųjų lengvesnių kelių.
Smunkant jos ekonominiam konkurencingumui Rytų Europa negali sau leisti blogo valdymo. Rinkėjai iš esmės nusivylę pokomunistine politika. Bet nuo Baltijos iki Balkanų net ir patys baisiausi kaltinimai korupcija politikams netrukdo sėkmingai dalyvauti rinkimuose. Panašiai kaip ir Italijoje.
Parengta pagal The Economist
