Du butai sostinėje, namas, sklypas ir penki statiniai Švenčionių rajone bei vienas statinys Vilniuje. Visas šį turtas nevertas nė pusės milijono litų.
Žemės ūkio ministrė, Valstiečių liaudininkų sąjungos lyderė Kazimira Prunskienė savo metinėje turto ir pajamų deklaracijoje minėtą nekilnojamąjį turtą įvertino 464 917 litų.
BNS kalbinti ekspertai ir politikai pripažino, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai kasmet teikiamos, o po to viešai skelbiamos politikų, valstybės tarnautojų, teisėjų, pareigūnų turto ir pajamų deklaracijos neatspindi realios turtinės asmens padėties.
„Sutinku, kad keistai atrodo, kai miesto centre stovintis geras namas įvertintas vos 100 tūkst. litų arba keturių kambarių butas sostinės senamiestyje – 80 tūkst. Litų“, – BNS sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Jonas Lionginas.
Anot jo, tokia padėtis susidaro dėl to, kad deklaruojant turtą ir pinigines lėšas užtenka nurodyti turto įsigijimo kainą, o ne jo rinkos vertę. „Susidaro nelygi padėtis. Jeigu vienas politikas namą pasistatė pernai, jis privalės deklaruoti realią jo vertę. Tuo metu kitas, namą prieš dešimtmetį pasistatęs, gali nurodyti tuometinę jo kainą. Nebūtina kreiptis į Registrų centrą, kad šis iš naujo įvertintų šį turtą“, – sakė J.Lionginas.
Seimo komiteto pirmininkas svarstė, kad padėtį turėtų pakeisti jau galiojantis nekilnojamojo turto, naudojamo komercinėms reikmėms, apmokestinimas. „Manau, žingsnis į priekį būtų ir Socialdemokratų partijos programoje įrašytas siūlymas apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą. Tuomet jį visą reikėtų iš naujo įvertinti, nes mokesčiai būtų skaičiuojami nuo tikrosios turto vertės“, – dėstė J.Lionginas.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininkė Jolanta Petkevičienė BNS sakė, kad esant dabartinei turto ir pajamų deklaravimo tvarkai visuomenei kyla keblumų kontroliuoti politikų, pareigūnų, valstybės tarnautojų pajamų skaidrumą.
Anot jos, jau prieš metus VTEK pasiūlė į Kovos su korupcija priemonių planą įtraukti koncepciją, pagal kurią visuomenė vienoje vietoje galėtų rasti informaciją apie politikų, teisėjų, valstybės tarnautojų, pareigūnų turtą, pajamas, deklaruotus interesus ir pan.
J.Petkevičienės teigimu, vienoje vietoje būtų pateikiama Valstybinės mokesčių inspekcijos, VTEK, Registrų centro ir kitų įstaigų turima informacija.
„Tokie duomenys turi būti prieinami visuomenei. Tuomet visuomenė matys, ar politikas gyvena pagal pajamas, galės stebėti, kaip jos kinta. Tai svarbi antikorupcinė priemonė“, – sakė VTEK pirmininkė.
Ji pabrėžė, kad tokia tvarka sėkmingai veikia Latvijoje.
Minėtą Kovos su korupcijos priemonių planą šiuo metu svarsto Seimo komitetai.
Korupcijos stebėjimu ir tyrinėjimu užsiimančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus pirmininkas Sergejus Murajovas BNS teigė, kad viešumas – labai svarbi priemonė norint užtikrinti politikų ir tarnautojų veiklos skaidrumą.
„Tačiau skaitydami deklaracijas susiduriame su klasikiniu pavyzdžiu, kai teigiamas įstatymas, turėjęs duoti teigiamų rezultatų, nebuvo iki galo apgalvotas, – sakė jis. – Priimant tokius įstatymus svarbu galvoti ne tik apie idėją, bet ir apie jos įvykdymą. Būtina apsvarstyti, ar jis duos norimą rezultatą, ar pasieks tikslą, kuris buvo suplanuotas“.
Anot S.Muravjovo, priimdama antikorupcinį įstatymą valstybė turi pasirūpinti, kad būtų institucijos, turinčios pajėgų užtikrinti jo vykdymą. „Kitaip bus tik gražios deklaracijos“, – sakė jis.
„Transparency International“ atstovas teigė, jog kovojant su korupcija reikšminga priemonė būtų ne tik turto ir pajamų, bet ir išlaidų deklaravimas.
