Rengiant naująją Nacionalinę kovos su korupcija programą (NKKP) padaryta pažanga, tačiau atsižvelgta ne į visus ekspertų pasiūlymus, teigia „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Rytis Juozapavičius.
Anot jo, neužtikrinamas pakankamas valdžios atvirumas, nepakankamai ketinama įtraukti piliečius, bendruomenę į sprendimų priėmimą, į pareigūnų etikos vertinimą, tam kad jie būtų atskaitingesni.
„Šita programa yra naudingas instrumentas vertinti Lietuvos valstybės situaciją. Ši programa yra kaip ligonio kortelė, iš kurios mes galim spręsti ne tik apie diagnozę, bet ir apie gydytojų kompetenciją“, - BNS sakė R.Juozapavičius, komentuodamas Vyriausybės trečiadienį patvirtintą NKKP pakeitimo projektą.
Anot jo, apskritai yra gerai, kad tokia programa egzistuoja, tačiau ankstesnės programos vykdymas buvo „popierinis“ ir rengiant atnaujintą NKKP variantą nebuvo atsižvelgta į ankstesniojo uždavinių įgyvendinimo rezultatus.
Pasak TILS vadovo, rengiant programą jo vadovaujama įstaiga pateikė Specialiųjų tyrimų tarnybai savo pasiūlymus ir vienas iš tų pasiūlymų ir gerų programos aspektų yra tas, kad vertinant kovą su korupcija atsižvelgiama, kokia yra gyventojų patirtis, o ne nuomonė korupcijos reiškinių kontekste.
„Gyventojų nuomonę gali formuoti ir žiniasklaida, labai svarbi yra greičiau gyventojų patirtis. Reikia remtis sociologiniais tyrimais, kurie iš esmės atskleidžia gyventojų patirtį. Tai galėtų būti kertinis bet kurios iš antikorupcinių priemonių vertinimas“, - sakė R.Juozapavičius.
Vis dėlto, jo teigimu, į kai kuriuos TI pasiūlymus atsižvelgta nebuvo.
„Mes siūlėme atkreipti dėmesį į būtinybę įteisinti kaštų ir naudos analizę svarbioms iniciatyvoms. Kaip suprantu, šios programos rengėjai mano, kad tai jau egzistuoja. (...) Dar vienas iš šios programos trūkumų yra tas, kad neužtikrinamas pakankamas valdžios atvirumas, nepakankamai ketinama įtraukti piliečius, bendruomenę į sprendimų priėmimą, į pareigūnų etikos vertinimą, tam kad jie būtų atskaitingesni“, - vardijo R.Juozapavičius.
Taip pat, pasak su korupcija kovojančios organizacijos vadovo, silpnai atrodo ta programos dalis, kurioje kalbama apie elektroninės valdžios nuostatų įgyvendinimą. Joje, anot R.Juozapavičiaus, yra per mažai valdžios įsipareigojimų atskleisti informaciją.
„Mano supratimu, visi dokumentai, kurie yra finansuojami už mokesčių mokėtojų pinigus, turi būti pasiekiami visuomenei. Tuo tarpu, žiūrint į viešųjų pirkimų srities pasiūlymus, daug nesugalvota, bet yra gera nuostata, kuria siūloma, kad perkančioji organizacija turėtų skelbti informaciją apie visas sudarytas pirkimų sutartis“, - kalbėjo R.Juozapavičius.
NKKP jis taip pat pasigedo kalbėjimo apie korupcijos pažabojimą privačiame sektoriuje bei pareiškėjų apie korupciją apsaugos užtikrinimo ir atsilyginimo jiems priemonių.
Pasak Vyriausybės pranešimo, naujoje NKKP daugiausiai priemonių yra skirta korupcijos prevencijai, siekiant administracinių ir viešųjų paslaugų gerinimo, elektroninės valdžios, muitų, sveikatos priežiūros, statybų, aplinkos valdymo, Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir viešųjų pirkimų srityse. Programai dar turi pritarti Seimas.
Tarptautinės organizacijos „Transparency International“ pernai rudenį paskelbtais duomenimis, 2007 metais korupcijos suvokimo indeksas Lietuvoje buvo 4,8 - toks pat kaip 2001, 2002, 2005 ir 2006 metais.
Tarp 180 valstybių Lietuva pernai buvo 51-a ir nepateko tarp šalių, kurios sugeba pažaboti korupciją (daugiau nei 5 balai).
2006 metų rudenį darbą pradėjusios Vyriausybės vadovas Gediminas Kirkilas buvo pažadėjęs atsistatydinti, jei korupcijos suvokimo indeksas Lietuvoje per metus nepagerės, tačiau to nepadarė.
