Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) vis aktyviau kviečia kovoje su kyšininkavimu dalyvauti visuomenės atstovus, tačiau realiai korupcijos rūdims pašalinti trūksta ir politinių, ir teisinių instrumentų.
Vakar Kretingoje surengtoje konferencijoje įvairių sričių pranešėjai pasakojo, kaip sumažinti politinę korupciją, kokios yra korupcijos prevencijos galimybės savivaldybėse bei su kokiomis kliūtimis susiduriama.
Kova - popieriuje
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) direktorius Rytis Juozapavičius teigė, kad pagal naujausius Lietuvos korupcijos žemėlapio rezultatus, situacija nesikeičia.
„Tie, kurie nori įžvelgti teigiamų dalykų, ras du. Šiek tiek mažiau žmonių mano, kad korupcija auga, bei kai kuriose institucijose žmonės pajuto, kad mažiau prievartaujama duoti kyšį. Tai 2007 metų rezultatai ir, palyginti su 2005-aisiais, matome, kad duomenys - beveik tokie patys“, - sakė jis.
STT atstovė Nendrė Černiauskienė informavo, kad Lietuvos savivaldybėse dėmesys korupcijos prevencijai yra labai nedidelis.
„Pagal įstatymų reikalavimus, savivaldybės turi kiekvienais metais trečią ketvirtį pateikti korupcijos pasireiškimo tikimybės išvadas. Kol tokio tyrimo nėra, STT rankos surištos, negalima pateikti analizės. 2007-aisiais minėtas išvadas iš 60 savivaldybių pateikė vos 14. O nuo 2003-iųjų, kai įsigaliojo reikalavimas, iki pernai nebuvo pateikusi nė viena savivaldybė“, - „Vakarų ekspresui“ sakė ji.
STT atstovė tikino, kad kai kurios savivaldybės apskritai pirmą kartą išgirsta, kad teisės aktus reikia vertinti antikorupciniu atžvilgiu.
„Prevenciškai savivaldybės pernai paprašė STT patikrinti tik 52 asmenis, kurie pretendavo į vadovų postus, o STT patikrino per 600 žmonių. Tad savivaldybių poreikis vykdyti antikorupcinę programą matyti iš šių skaičių. Apskritai net ir tose savivaldybėse, kurios turi antikorupcinių priemonių vykdymo programas, jos surašytos labai abstrakčiai, deklaratyviai“, - teigė N. Černiauskienė.
Savo antikorupcinę programą turi ir Klaipėdos miesto savivaldybė, tačiau ką nuveikė tos programos vykdytojai - iki šiol neaišku.
Tikrina save
Konferencijoje pranešimą skaičiusi Neringos savivaldybės administracijos vyriausioji auditorė Vida Baltokienė pažymėjo, kad dėl netobulos įstatymų bazės auditoriai tikrina savo pačių veiksmus.
„Dabar korupcijos prevencijos funkciją atlieka arba auditoriai, arba juristai. Taip pažeidžiamas Vidaus audito ir vidaus kontrolės įstatymas, nes nebelieka nepriklausomumo. Auditoriai gali būti tik stebėtojai. Šiuo atveju situacija tokia: aš pati turiu vertinti antikorupcinę programą, kurios kūrime pati ir dalyvavau. Būtina koreguoti Korupcijos prevencijos įstatymą“, - mūsų dienraščiui teigė ji.
Auditorės manymu, turi būti konkrečiai įvardyta, kas vykdo antikorupcinę programą savivaldybėse, nes politikai tai paveda daryti kam tik nori.
„Juristas pasirašo teisės aktą užtikrindamas, kad viskas skaidru, o vėliau, vykdydamas antikorupcinę programą, pats save ir tikrina. Ne valstybė, o pačios savivaldybės pirmiausiai turi rūpintis, kad būtų vykdoma korupcijos prevencija. Dabar ledai kiek pajudėjo, STT labiau įtraukia į kovą visuomenę, todėl reikia susirūpinti ir švietimu mokyklose“, - siūlė Neringos savivaldybės atstovė.
Tyrimas
Į klausimą, „Kas kaltas dėl esamo korupcijos lygio“, 2007-aisiais 1 000 apklaustų atsitiktinių respondentų atsakė taip (šaltinis - TILS):
• * 80 proc. - politikai
• * 70 proc. - valstybės tarnautojai arba pareigūnai
• * 50 proc. - verslininkai
• * 25 proc. - gyventojai
• * 10 proc. - aš pats
• * 9 proc. - mano aplinka
„Kova - tik deklaratyvi“
Valetinas JUNOKAS, Mykolo Romerio universiteto lektorius, buvęs STT vadas, teigė jog politinės korupcijos mažinimas nacionaliniu lygiu yra aktualus klausimas visame pasaulyje.
Pasak jo, Lietuvoje norint pažaboti kyšininkavimą pirmiausiai reikia pakeisti pačių politikų mentalitetą. Seimo nariai turi suvokti, kad jie privalo tarnauti rinkėjams, o ne gerinti savo materialinę padėtį. Sukauptas kapitalas turi būti politinis, o ne materialinis. Dabar net tie mėginimai sumažinti korupciją yra tik deklaratyvūs.
Parengtas įstatymas, pagal kurį valstybės tarnautojai privalėtų viešai pagrįsti savo sukaupto turto kilmę. Tačiau siekiant įteisinti tokią tvarką, nieko nedaroma. Arba Politinių kampanijų ir partijų finansavimo įstatymas, kuris uždraustų naudoti juridinių ir fizinių asmenų lėšas paramai. Dar 2006 metais parlamentinės partijos pasirašė susitarimą įgyvendinti antikorupcinius tikslus, tačiau matome, kad šis Seimas nieko nebepadarys.
Būtinas ir skaidrumas, viešumas, bendruomenių įtraukimas į klausimų svarstymus. Tokios priemonės galėtų sumažinti korupcijos lygį, ir dauguma Europos Sąjungos valstybių yra patvirtinusios atitinkamus teisės aktus, tik ne Lietuva. Jei vadovausimės sovietiniu principu, kad bet kokį įstatymą galima apeiti vardan įstatymo vykdymo, situacija nesikeis. Įvairūs korupcijos tyrėjai tiek Rusijoje, tiek Vakarų valstybėse nustatė, kad posovietinėse šalyse, kurios neseniai tapo demokratinėmis, nomenklatūrinės valdžios įpročiai dar gajūs.
Denisas NIKITENKA
