Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA), administruojanti milijardinę Europos Sąjungos finansinę paramą, patvirtino Elgesio kodeksą, kuris tapo įstaigos veiklą reglamentuojančios teisės dalimi, rašo „Lietuvos žinios“.
Kodėl prireikė tokio žingsnio, LŽ pokalbis su vienu Elgesio kodekso rengimo iniciatorių, LVPA direktoriaus pavaduotoju Kęstučiu Zaborsku.
- Valstybės viešojo administravimo srityje pastebima įvairaus pobūdžio nesklandumų. Be abejo, yra bendrosios valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklės, patvirtintos Vyriausybės nutarimu. Tačiau tai - gana bendras, abstraktus dokumentas, nesusijęs su konkrečios institucijos veikla ir nenumatantis sankcijų už tų taisyklių pažeidimus. Gyvenimo praktika liudija, kad neretai tarnautojai ar pareigūnai turi galimybių tam tikru laipsniu priimti sprendimus, vadovaudamiesi toli gražu ne viešojo intereso motyvais. Jei žmogaus veiksnys yra svarbus ir turi įtakos priimamiems sprendimams, jį reikia pagal kažką vertinti, t. y. būtinas standartas. Tam ir gali pasitarnauti Elgesio kodeksas.
- Kodėl Elgesio kodeksas priimtas dabar, po beveik penkerių įstaigos veiklos metų?
- Įstaiga turėjo Etikos kodeksą. Tai daugiau moralinio pobūdžio įsipareigojimas, nesaistomas pasekmių už jo nesilaikymą. Elgesio kodeksas išryškina ir pabrėžia svarbiausius viešųjų paslaugų teikimo elementus, tokius kaip: teisingumas, nešališkumas, nesavanaudiškumas, skaidrumas ir viešumas, sąžiningumas, nepiktnaudžiavimas pareigomis ir daugelį kitų. Visos šios elgesio normos siejamos su sankcijomis, numatytomis Darbo kodekse. LVPA nėra valstybės tarnybos įstaiga, jai negalioja Valstybės tarnybos įstatymas, tad mes vadovaujamės Darbo kodeksu, kuris numato sankcijas už tarnybinius prasižengimus: pastabą, papeikimą, atleidimą iš darbo.
- Ar tokio kodekso reikmė atsirado iš bendro supratimo, kad to "reikia", ar jį padiktavo gyvenimo praktika, įvertinusi 2004-2006 metų ES lėšų administravimo patirtį?
- Ne paslaptis, kad LVPA tam tikru metu nuskambėjo gana nemaloniais įvykiais, kai keletui darbuotojų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vyko teisminiai procesai. "Transparency International" ir mūsų pačių vėliau atlikti sociologiniai tyrimai taip pat patvirtino tam tikras įstaigos tarnautojų elgesio standartų spragas. Buvo vertinta LVPA paslaugų kokybė ir nustatyta, kad verslas ja nėra visiškai patenkintas. Siekiame, kiek įmanoma, motyvuoti darbuotojus, kurie dirba su verslininkais, viešųjų įstaigų tarnautojais, kad bendravimas ir santykiai būtų maksimaliai dalykiški, paremti tais kriterijais, kurie nustatyti Elgesio kodekse.
- Ar tai naujas žingsnis, ar tokie kodeksai galioja ir kitose įstaigose?
- Tai nėra naujas žingsnis, kelios dešimtys valstybės institucijų elgesio kodeksus jau turi. Iš tokių galėčiau paminėti Valstybinės mokesčių inspekcijos elgesio kodeksą, kuris, mano nuomone, yra vienas geriausiai parengtų. Elgesio kodeksus turi ir kai kurios kitos institucijos, įskaitant ir kai kurias specialiąsias tarnybas.
Kitas klausimas - kaip Elgesio kodeksas įgyvendinamas. Daug kas priklauso ir nuo vadovybės, ir nuo kitų įstaigos grandžių. Kai nesilaikoma atitinkamų standartų aukščiausiu lygiu, ko tada galima tikėtis iš pavaldinių? Todėl reikės dar ne vienų metų darbo, kad elgesio kodeksai taptų gyvenimo norma.
Danutė Stankevičiūtė
„Lietuvos žinios”
