Korupciją galima apžvelgti pagal tai, kas ją sukelia. Toks samprotavimo būdas leidžia įvardinti ir imtis naikinti korupcijos priežastis.
Mokesčių politikos sukelta korupcija
Prisijungusi prie Europos Sąjungos Lietuva prisiėmė įsipareigojimą padidinti tabako akcizų tarifus iki minimalios nustatytos ribos. Lietuvos gyventojai tai pradėjo jausti jau 2003-iaisiais, o iki 2009 metų pabaigos akcizai cigaretėms turėtų paaugti dar trečdaliu. Didelės cigarečių kainos Lietuvoje signalizuoja apie gerus pelnus kontrabandininkams ir gerus kyšius visiems siekiantiems juos sustabdyti - nuo pasienio pareigūno iki teisėjo. Kiekvienas akcizo kėlimas augina ir korupcijos galimybes, nes potencialus kontrabandininkų pelnas taip pat didėja. Europos Komisija praėjusią savaitę pateikė siūlymą visoje ES dar didinti akcizus siekiant mažinti tabako vartojimą. Siekis suprantamas, tačiau tokios pastangos, ypač Lietuvai, kainuos daugiau lėšų kontrabandos užkardymui ir daugiau pastangų stengiantis išlaikyti pareigūnų etiką. Todėl Lietuva, jei nori mažinti korupcijos potencialą bent šioje srityje, turi siekti akcizų mažinimo.
Nereikalingo ir neadekvataus reguliavimo sukelta korupcija
Paprastai žmonės nori laikytis įstatymų, tai teikia ramybės ir saugumo. Tačiau kartais valdžios sukurtos taisyklės tiesiog provokuoja jų nesilaikyti. Arba taisyklės yra neadekvačios realybei, arba jų tiesiog neįmanoma laikytis. Pavyzdžiui, darbuotojui vienam negalima kelti krovinio, sunkesnio nei 30 kilogramų. Todėl greitosios pagalbos ekipažas, kuriame yra tik du žmonės - gydytojas ir vairuotojas - negali savo jėgomis legaliai išnešti ligonio, sunkesnio nei 61 kg. Ačiū Dievui, realybėje greitosios pagalbos tarnybos darbuotojai padeda žmonėms.
Kitas pavyzdys rodo neadekvačius ir nereikalingus reikalavimus: nauji „Kaimo turizmo paslaugų reikalavimai“ bus pagrindas neišduoti kaimo turizmo paslaugos teikimo pažymėjimo, jei kaime esanti sodyba nebus „suplanuota išlaikant kiemo ir apie jį išdėstytų nedideliais atstumais pastatų vietinę tradiciją bei harmoningą ryšį su aplinka“, jei visų ūkinių pastatų stogai nebus uždengti „vienodomis, tos pačios spalvos medžiagomis“, langai nebus „mediniai, tradicinio sudalinimo (3-6-8 dalys)“, pastatų spalva nebus vienos iš nurodytų spalvų -„tamsiai rudos, žalios, geltonos, pilkos arba natūralios medžio spalvos“.
Sunkiai įgyvendinamai skamba nepilnamečių nuo 14 iki 16 metų įdarbinimo sąlygos - 3 leidimai, tėvų, gydytojų ir mokyklos, kurioje vaikas mokosi, administracijos. Pabandykite tokį leidimą gauti vidurvasarį, kai vaikams labiausiai knieti dirbti. Realybėje tam, kad laikytųsi tokių ir panašių reikalavimų, žmonės ir verslai turi turėti azarto, užsispyrimo, para turėtų būti 27 valandų, o konkurentai turėtų laikytis visų įstatymų reikalavimų. Neaiškūs, neadekvatūs ir neįgyvendinami reguliavimai yra tvirtas pagrindas korupcijai vešėti, todėl blogas taisykles reikia naikinti (tą neseniai pareiškė ir Europos Komisija, kritikuota už dabar veikiančią agurkų ilgumą, storumą ir kreivumą numatančią direktyvą); nepriimti neadekvačių taisyklių.
Kontrolės institucijų veiklos sukelta korupcija
Pagrindas korupcijai atsiranda iš valdininko sprendimo dėl leidimo išdavimo ar dėl taisyklės taikymo vertinant, ar yra pažeidimas. Kontrolės institucijos tikrina, kaip laikomasi taisyklių, o tokių verslą kontroliuojančių institucijų Lietuvoje yra 152. Neišvengiamai kyla didelė pagunda pagreitinti procesus, paskatinti nepamatyti didesnio ar mažesnio prasižengimo.
Apsilankius Darbo inspekcijai reikia parodyti kiekvieno darbuotojo pažymėjimą, darbo pažymėjimų žurnalą, kiekvieną darbo sutartį, darbo sutarčių registravimo žurnalą, darbo vietos įtakos įvertinimo duomenis, darbuotojų sveikatos vertinimo pažymas, ar gali jie dirbti tokį darbą, kuriam yra pasamdyti, pavyzdžiui, dirbti kompiuteriu. Taip pat reikia sugebėti paaiškinti, ką veikia darbuotojai biure po darbo valandų, pavyzdžiui, 17.20 val., - nes pagal Darbo kodeksą tai nėra lengva išaiškinti - ar tai viršvalandžiai, ar darbas, dirbamas darbuotojo iniciatyva, ar dar kas nors.
Kontroliuojančiai Higienos inspekcijai tatuiruočių ar makiažo salonas turi pateikti kiekvieno vartotojo, kuriam teikiamos tatuiravimo, ilgalaikio (permanentinio) makiažo, papuošalų vėrimo paslaugos, paslaugos teikimo kortelę arba klientų registravimo žurnalą. Pagal Pasaulio banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko tyrimą, verslą kontroliuojančios institucijos Lietuvoje yra linkusios užsukti pas įmones dvigubai dažniau ir tikrinant užtrukti beveik dvigubai ilgiau nei kitose Rytų ir Vidurio Europos valstybėse naujosiose ES narėse. Kiekvienas verslininkas gali paliudyti, jog labai svarbus yra žmogiškasis veiksnys: pradedant kontroliuojančios institucijos vadovu, kuris gali būti, pavyzdžiui, uolus kovotojas prieš visą verslininkų klasę, baigiant konkrečiu atėjusiu patikrinti inspektoriumi. Todėl mažinant korupcijos potencialą reikėtų skaidrinti kontroliuojančių institucijų veiklą, kreipti dėmesį ne žiauriam persekiojimui ar kovai su pažeidėjais, o pažeidimų prevencijai.
Ilgų ir sudėtingų procedūrų sukelta korupcija
Valdžia turi monopolinę teisę priimti kai kuriuos sprendimus. Kiekvieną kartą, kai braižomas koks nors specialusis daugiaaukščių pastatų, prekybos ar sporto centrų planas, nurodantis, kurioje vietoje bus leidžiama, kurioje ne - politikai prašosi būti „paprašyti“ verslininkų leisti vienoje vietoje, o kitoje konkurentams uždrausti. Vieno ar kito sprendimo kaina verslui yra labai didelė, todėl ir ryžtamasi rizikuoti. Statybų verslas tiesiogiai susijęs su valdžios sprendimais dėl teritorijų planavimo ir dėl statybų leidimų ir kontrolės. Detaliojo teritorijų planavimo procedūra šiandien neatitinka savininkų ir naudotojų lūkesčių: jis per ilgai užtrunka (Vilniuje rekordiniai planai rengiami beveik dvejus metus), sunku prognozuoti rezultatus, nes jie priklauso ir nuo tarnautojų, ir nuo savivaldybių politikų požiūrio, o detalusis planavimas tampa brangus ir rizikingas. Detalusis planas sukonkretina bendrajame plane numatytas veiklas, kokias galima vykdyti nurodytoje teritorijoje, atsižvelgiant į kitus galiojančius normatyvinius dokumentus ir kontroliuojančių institucijų interpretacijas.
Detaliojo plano rengimo procedūra „prikimšta“ formalių žingsnių, kurie leidžia įsigalėti glaudžiai planų rengėjų priklausomybei nuo valdininko sprendimo. Dažnai net nenorima, kad valdininkas pažeistų įstatymą, tiesiog norima veiksmus pagreitinti - „patepti, kad geriau slystų“. Neteisėto atlygio davimas procedūrų pagreitinimui atsidūrė sąrašo viršūnėje, kai „Transparency International“ Lietuvos skyriaus 2008 metų Statybų sektoriaus korupcijos tyrime verslo atstovai buvo paklausti, ar girdėjo, jog jų srities įmonės būtų davusios neteisėtą atlygį - trečdalis jų tai patvirtino. Taigi kyšiai duodami galimų problemų ir delsimo prevencijai. Tai dar vienas faktas, patvirtinantis, jog nei vidinė administracinė kontrolė, nei galimybė skųsti terminų nesilaikymą administracine tvarka neužtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų numatytos tvarkos.
Ilgas ir sudėtingas procedūras būtina trumpinti atsisakant nebūtinų žingsnių, pavyzdžiui, atsisakyti formalios planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo procedūros, panaikinti reikalavimą savininko ir detaliojo plano rengėjo sutartį ir savininko pateikiamą užduotį derinti su savivaldybės vyriausiuoju architektu. Taip pat neprognozuojamumą sumažintų, jeigu suderintam detaliajam planui nebereikėtų savivaldybės tarybos patvirtinimo.
Į kur nereikėtų įsivelti?
Pirmiausia neprarasti taikinio. Tampa madinga kalbėti apie korupciją privačiame sektoriuje. Madinga, tačiau nepagrįsta, nes korupcija atsiranda tik tuomet, kai bent viena iš šalių turi galią priimti valdžios sprendimus. Valdingoji šalis turi teisę leisti arba uždrausti ne savo vardu, galia ar rizika, o valstybės. Tik tada piktnaudžiaujama mokesčių mokėtojų pinigais, tik tada kita santykio šalis neturi pasirinkimo, nes valdžios galią turintis asmuo turi monopolinę teisę leisti, pavyzdžiui, išduoti leidimą statybai.
Įsivėlimas į privačios korupcijos gaudymą neatneštų naudos visuomenei, bet būtų labai naudingas ir patiems kovotojams su korupcija, ir korumpuotiems valdininkams. Nes pirmiesiems atsirastų daugiau kovos plotų, o antrieji džiaugtųsi, nes dvigubai sumažėtų medžiotojo dėmesys. Privačios korupcijos sąvokos sėkmė jau dabar patvirtina teiginį, jog puolimas yra neprasta valstybinės korupcijos gynybos strategija.
Nesiginčijama dėl baudžiamosios veiklos kovojant su korupcija svarbos, tačiau svarbiausia naikinti sistemines korupcijos priežastis ir neprikurti naujų židinių. Valdininkai ir pareigūnai dažniausiai nėra tie, ant ko reikėtų karti šunis, apeliuojant tik į jų valios tvirtybę ir padorumą. Priešakyje jų yra taisyklė, įtvirtinta įstatyme ar nutarime, kurią norima palenkti. Todėl reikėtų sustabdyti akcizų ir kontrabandos augimą, neaiškius, neadekvačius ir neįgyvendinamus reguliavimus reikia naikinti ir susilaikyti nuo jų priėmimo; mažinant korupcijos potencialą reikėtų skaidrinti kontroliuojančių institucijų veiklą, kreipti dėmesį ne žiauriam persekiojimui ar kovai su pažeidėjais, o pažeidimų prevencijai.
* Šis komentaras - bendro Lietuvos laisvosios rinkos instituto ir naujienų agentūros ELTA socialinio-pilietinio projekto „Seimo rinkimai 2008: Ką turėtų padaryti naujoji valdžia“ dalis. Komentarą remia K. Adenauerio fondas.
Giedrius Kadziauskas, LLRI vyresnysis ekspertas
