Lietuvai tampant vis korumpuotesne šalimi, kovos su šiuo blogiu įrankiai slepiami giliausiuose politikų stalčiuose, rašo „Respublika“.
Korupcijos suvokimo indeksą (KSI) kasmet skaičiuojanti tarptautinė organizacija „Transparency International“ šiemet konstatavo, kad Lietuva vis labiau grimzta į korumpuočiausių valstybių draugiją.
G.Kirkilo problema
Pernai Lietuvos KSI buvo 4,8 balo, o šiemet jis smuktelėjo iki 4,6 balo. Labai korumpuotą valstybę apibūdina nulio balų žyma, o skaidriausią – 10 balų. Mūsų šalis dabar yra 51 vietoje iš 180 pasaulio valstybių, kur skaičiuojamas KSI.
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Rimantas Dagys įsitikinęs, kad KSI mažėjimą sąlygoja tik dabartinės Vyriausybės veiksmai. Tiesa, premjeras Gediminas Kirkilas niekada su tuo nė neketino taikstytis ir KSI nelaikė rimtu rodikliu.
„KSI nustatomas atliekant dideles apklausas, klausimynai yra standartiniai, naudojami visose pasaulio valstybėse, kad būtų galima lyginti rezultatus, – „Respublikai“ sakė parlamentaras R.Dagys. – Visoms pasaulio valstybėms jie tinka ir visur KSI vertinamas rimtai, o mūsų ponui Kirkilui tai atrodo nerimta. Bet tai jau – tik premjero problema“.
Kaltindamas Vyriausybę slopinant karą su korupcija, R.Dagys teigė, kad iki šiol ji nė nepradėjo realizuoti net prieš pusantrų metų numatytų ir visų politinių partijų patvirtintų kovos veiksmų paketo.
„Kovos su korupcija priemonių planas Seime buvo marinamas bent pusę metų, – tvirtino parlamentaras. – Bene ilgiausiai tai vilkinta Teisės ir teisėtvarkos komitete, vis mėginant paskelbti įstatymo projekto nuostatas antikonstitucinėmis. Vėliau tas marinavimas persikėlė į Vyriausybę, kurios vadovas tik kalba apie kovą su korupcija“.
Nauji vilkinimai
Priešnuodžiai korupcijai buvo marinami dėl įvairių priežasčių. R.Dagys akcentavo, kad valdininkams viena nemaloniausių įstatymo pataisų nuostatų galėjo būti ta, kuri jiems neleistų išvengti atsakomybės pasitraukus iš pareigų. Korumpuotus valdžios žmones purto ir siūlymas korupcinius nusikaltimus prilyginti sunkiems baudžiamąja prasme.
„Kaip šiandien elgiasi susitepę valdininkai? Vadovaujamasi tokia logika: jeigu kurio nors nepasodino už grotų, vadinasi, jis yra doras, – sakė R.Dagys. – Mūsų siūlymas pirmiausia nukreiptas į tai, kad valdininkas negalėtų išvengti atsakomybės. Dabar prisidirbęs tarnautojas palieka savo darbovietę ir pasirodo kitoje tarsi visiškai švarus, nuodėmių sąrašo tarsi nebūtų, o biografija – nauja“.
Seime jau parengtos ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pataisos, turinčios priversti valdininkus deklaruoti visus sandorius, kurių suma viršija 20 minimalių gyvenimo lygių (MGL) – 2600 litų, ir net iš artimųjų gautas dovanas, kurių vertė – 50 MGL, t.y. 6500 litų.
R.Dagio teigimu, tokios pataisos irgi gerokai apsunkintų nesąžiningų ir savanaudžių valdininkų gyvenimą, tačiau būtent todėl jų įtraukimas į įstatymą taip pat vilkinamas.
„Nors šios pataisos jau pateiktos, vargu ar jas spės priims šios kadencijos Seimas, – sakė Antikorupcijos komisijos vadovas. – Parlamento pirmininkas Česlovas Juršėnas, regis, jau beveik pasirūpino, kad šis klausimas nepatektų į darbotvarkę“.
Julius Girdvainis
