tomas venclova

Lietuvių poetas, publicistas, eseistas, vertėjas Tomas Venclova apdovanotas prestižine Lenkijoje teikiama literatūros premija. Zbigniewo Herberto fondas paskelbė, kad T. Venclova yra šių metų Zbigniewo Herberto tarptautinės literatūros premijos laureatas, antradienį pranešė Lietuvos ambasados Varšuvoje kultūros atarė Rasa Rimickaitė. „Tomas Venclova yra (...) paskutinė grandis, jungianti Herbertą, Milošą ir Brodskį.

Vasario 15 d. į Lietuvos kino teatrus grįžta dokumentinis filmas „Dekadentas Nr. 2419“ (scen. aut. Lina Žukauskaitė, rež. Saimir Bajo) apie poetą, vertėją, eseistą, literatūros profesorių ir viešąjį intelektualą Tomą Venclovą, kuriantis vienos svarbiausių Lietuvos kultūros asmenybių ir epochos portretą.  „Dekadentas Nr.

Vilniui švenčiant 700 metų jubiliejų, sostinės garbės piliečiai linki kurti ir puoselėti darnų, atvirą visiems miestą, būti tvirtove jo piliečiams ir atvykėliams. BNS susisiekus su daugeliu gyvų šiuo titulu apdovanotųjų, linkėjimus Vilniaus jubiliejaus proga perdavė šalies vadovai Valdas Adamkus bei Vytautas Landsbergis, architektas Algirdas Kaušpėdas, rašytojai Kristina Sabaliauskaitė ir Tomas Venclova, vienas MO muziejaus steigėjų Viktoras Butkus.

Rašytojas, sovietmečio disidentas Tomas Venclova sako, kad žmogaus teisių centras „Memorial“ daug metų ugdė istorinę atmintį ir teisinę visuomenę, o Rusijos teismo sprendimas organizaciją uždaryti yra „pasaulinis skandalas“. „Memorialas“ pirmiausia palaikydavo Rusijoje atmintį apie aukas, apie nelaimes, apie represijas, bet ir tuo pačiu jis darė, ką galėjo, jog parengtų Rusiją teisinei visuomenei, teisinės visuomenės įsigalėjimui.

Dažnas svečias „Scanoramoje“ – ukrainiečių režisierius Sergejus Loznica – antradienio vakarą festivalyje pristatė naujausią savo dokumentinę juostą „Valstybinės laidotuvės“. Čia režisierius-kosmpopolitas vėl prikelia archyvinę medžiagą naujam gyvenimui, kuri leidžia akistata pažvelgti į 1953 m. vykusias Josifo Stalino laidotuves, rašoma pranešime spaudai.

Šiųmetinės Vilniaus knygų mugės renginiuose dėmesys skiriamas Lietuvos atkūrimo šimtmečiui – šalies pažinimui per skaitymą, taip pat kitų valstybių sukaktims. Vasario 22–25-ąją vyksianti 19-oji knygų mugė skaitytojus pasitinka šūkiu „Skaitau Lietuvą – skaitau pasaulį“ – iš viso mugėje šiemet laukiama per 370 dalyvių, per 560 renginių.

Ketvirtadienį Vilniaus universitete (VU) poetui, publicistui, vertėjui Tomui Venclovai įteiktos seniausio Lietuvos universiteto garbės daktaro insignijos – toga ir kepurė. VU garbės daktaro vardas Jeilio universiteto profesoriui suteiktas už išskirtinius nuopelnus Lietuvos humanistikai ir įvairiapusę mokslinę bei eseistinę veiklą, išsaugant glaudžius mokslinius ryšius su VU, pranešė universitetas.

Esame didelės krizės Europoje ar net jos griūties liudininkai, teigia publicistas, Jeilio universiteto profesorius Tomas Venclova. „Panašu, kad esame Europos griūties ar, bet kuriuo atveju, didelės krizės Europoje, kuri visą antrąją XX-ojo amžiaus pusę siekė vienybės, liudininkai“, – ketvirtadienį Vytauto Didžiojo universitete vykusioje diskusijoje apie Baltijos regiono saugumo perspektyvas kalbėjo jis.

Grupė iškilių intelektualų, tarp jų lietuvis Tomas Venclova ir dvi Nobelio literatūros premijos laureatės, kartu su tūkstančiais kitų žmonių pasirašė peticiją, kurioje Europos lyderiai raginami siekti, kad Rusija paleistų kalėjime bado streiką paskelbusią ukrainietę karo lakūnę Nadiją Savčenko. Maskva kaltina 34 metų N.Savčenko prisidėjusi prie dviejų rusų žurnalistų žūties 2014 metais per kovos veiksmus separatistinio konflikto krečiamuose Ukrainos rytuose.

 Ketvirtadienį Varšuvoje (Lenkija) Jerzy Giedroyc vardu pavadinto Lietuvos ir Lenkijos intelektualų forumas už nuopelnus Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimui apdovanos prezidentą Valdą Adamkų ir poetą, publicistą, vertėją Tomą Venclovą. „Šiandien Lenkijos ir Lietuvos forumas apdovanoja Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimui labiausiai nusipelniusius žmones, šių metų laureatai yra prezidentas V.Adamkus ir T.Venclova“, – BNS sakė forumo valdybos pirmininkas Alvydas Nikžentaitis.

„Šiuo metu bėgti iš Lietuvos nėra būtinybės. Ją jautė jauni žmonės 1997-1998-aisiais metais, kai buvo labai ryškūs kontrastai tarp Lietuvos ir Vakarų valstybių, - Tv3.lt sakė filosofas Leonidas Donskis, nebijantis pripažinti, kad jame gyvena dvi asmenybės – tarybinis vaikas ir tikras vakarietis. „Galiu tai suprasti“, - apie tautiečių migraciją sakė filosofas. - Atsivėrė sienos, Lietuva galėjo naudotis laisvo gyvenimo galimybėmis. Į tai reagavo jauni žmonės.

 Vilniaus Rotušėje Lietuvos Respublikos Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui suteiktas Vilniaus Garbės piliečio vardas po mirties. „Šiandien išskirtinė diena – šiam siūlymui vienbalsiai pritarė visi miesto Tarybos nariai. Mes taip dažnai nemokame pasakyti „ačiū“ tiems, kurie savo gyvenime nuveikė labai daug gerų darbų. Ypač, tai yra politikai. Be abejo, būtų buvę geriau, jei tokią dieną Prezidentas būtų buvęs su mumis. Tačiau, manau, kad tai padaryti niekada nevėlu.

 Palanga pagerbė Nobelio premijos laureatą Josifą Brodskį – poeto vardu pavadintas tiltas per Rąžę, pranešė savivaldybė. Trečiadienio popietę ta proga surengta neįprasta ceremonija – ant tilto buvo padėtos keturios taurės su vandeniu iš poeto gyvenimą lydėjusių upių – Nevos, Tibro, Jordano ir Vilnios. Aidint specialiai renginiui sukurtai kompozicijai „Poetai visuomet pareina į vietas, kurias apdainavo“, keturių upių vanduo išpiltas į Rąžę.

Vilniaus rotušėje vyko Vilniaus garbės piliečio vardo suteikimo iškilmės poetui Tomui Venclovai. Ceremonijoje dalyvavo poeto svečiai: Tomo Venclovos žmona Tatjana Milovidova-Venclova, Amerikos rašytoja Ellen Hensey ir jos vyras Marc Carlson, Rusijos istorikė, žmogaus teisių aktyvistė Liudmila Aleksejeva, lenkų disidentas, istorikas, vienas iš judėjimo „Solidarumas“ įkūrėjų, politinis publicistas Adam Michnik, vokietė lituanistė, lietuvių literatūros vertėja Claudia Sinnig ir kiti.

Pasak istorikų reikėjo 20-ies metų akademinio įdirbio, kad atsirastų tokia išsami Rytų Europos žydų studija. Savo jėgas pirmą kartą tokiam tikslui suvieniję žydų ir lietuvių istorikai sukūrė kolektyvinę monografiją „Lietuvos žydai. Istorinė studija“, kurioje atsakyta į daug tiek lietuviams, tiek žydams aktualių, kartais ir skausmingų klausimų.  „Jau knygos pavadinime yra užkoduota problema.

Praėjusį penktadienį startavus oficialiai rinkimų į Seimą agitacijos kampanijai daugelis Klaipėdos rinkimų apygardose kandidatuojančių politikų suskubo į viešumą. Pietinėje miesto dalyje„Tvarkos ir teisingumo“ partijos narys profesorius Artūras Razbadauskas tiesiog gatvėje siūlė klaipėdiečiams pasimatuoti kraujo spaudimą, centre į koncertą ir savo partijos kandidatų pristatymą kvietė Liberalų ir centro sąjunga, o socialdemokratė Lilija Petraitienė vėl organizavo koncertukus.

Almanachas „Poezijos pavasaris 2011“ – tikroji poezijos istorija. Šiemet tai – 47–asis rinkinys (sud. Erika Drungytė). Kaip ir kasmet almanachas pristato ne tik poezijos senbuvius (tokius kaip Marcelijus Martinaitis, Tomas Venclova, Leonardas Gutauskas ir kt.), bet ir debiutuojančių jaunųjų poetų eilių, kuriose ryški naujų estetikos bei poetinės raiškos formų paieška.

Kultūros ministro Arūno Gelūno vizito Kinijos Liaudies Respublikoje metu pasirašyta Lietuvos ir Kinijos kultūros ministerijų 2012-2016 metų kultūrinio bendradarbiavimo programa. Tai jau ketvirtasis toks dokumentas, pasirašomas įgyvendinant dar 1993 metais pasirašytą tarpvyriausybinę kultūrinio bendradarbiavimo sutartį.

Tęsiu svarstymus apie T. Venclovos straipsnį „Aš dūstu“. Mano tekstų pavadinimuose debesys minimi todėl, kad T. Venclova argumentų semiasi iš Sokrato ir Strepsiado konflikto, pavaizduoto Aristofano komedijoje „Debesys“. Didžiai mano nuostabai pirmoji mano svarstymų dalis internete buvo atversta virš 13 tūkst. kartų. Tai absoliutus blogo Brazausko rekordas. Pasirodo, kad Tomas Venclova – vis dar neblogi pelėkautai: prekės ženklas „Tomas Venclova“ skatina skaitytojus spaudyti pelę.

Tomo Venclovos tekstas „Aš dūstu“, kaip ir reikėjo tikėtis, sukėlė atsakomųjų tekstų bangą. Autorius – autoritetingas asmuo, tad ir atsako jam ne vien lengvasvoriai. Tinkle aptikau Andriaus Bielskio, Romo Gudaičio, Aurimo Guogos, Vladimiro Laučiaus, Alvydo Medalinsko, Algirdo Patacko, Donato Petrošiaus, Nidos Vasiliauskaitės, Egidijaus Vareikio svarstymus. Man knieti aptarti kiek galima daugiau T. Venclovos paliestų temų.

Birželio 1 d., antradienį, 15 val. VDU Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7) iškilmingo Vytauto Didžiojo universiteto Senato posėdžio metu prof. Tomui Venclovai bus įteiktos Garbės daktaro regalijos už nuopelnus mokslui, kultūrai ir Vytauto Didžiojo universitetui. Šis sprendimas buvo priimtas vasario 24 d. vykusio universiteto Senato posėdžio metu; tame pačiame posėdyje buvo nuspręsta VDU garbės daktaro vardus suteikti ir prof. Birutei Galdikas bei prof.

Poetas, publicistas, vertėjas, Jeilio (JAV) universiteto profesorius Tomas Venclova prisipažįsta neįleidęs šaknų nei JAV, nei Europoje, nei Lietuvoje. Daug keliaujančio rašytojo požiūriu, šiais laikais norint būti lietuviu, nebūtina gyventi Lietuvoje. Šių metų Tolerancijos žmogumi paskelbtas poetas priduria, kad vienas iš didžiausių Lietuvos trūkumų – žmonių nenoras suprasti kito poziciją.

„Sugiharos fondas – Diplomatai už gyvybę“ skelbia, kad šįmet Tolerancijos žmogumi išrinktas poetas, eseistas ir vertėjas Tomas Venclova. „Sugiharos fondas – Diplomatai už gyvybę“ nominacija suteikiama už aktyviai reiškiamą vertybinę ir pilietinę poziciją prieš ksenofobijos bei antisemitizmo, smurto, prievartos ir radikalizmo apraiškas visuomeniniame Lietuvos gyvenime. Fondo valdybos vicepirmininko Lino Venclausko teigimu, nominacija Tomui Venclovai suteikta už viso gyvenimo kūrybą.

Josephas Everattas (g. 1961) jau 14 metų rašo užsieniečiams apie Lietuvą, ypač apie jos kultūrą ir istoriją. Anksčiau redagavo įvairius leidinius apie Lietuvą (Lithuania in the World, The Vilnius Review, Archaeoligia Baltica, Lithuanian Culture Express), yra redagavęs keletą knygų ir jų santraukų apie mūsų šalį įvairioms Lietuvos leidykloms.

Elito klausimas yra vienas labiausiai intriguojančių diskusijos objektų. Elito aptarimas įaudrina. Sunku pasakyti kodėl: ar dėl to, jog tai gera terpė prisidangstant elito ketinimais kurti įvairias sąmokslo teorijas, ar todėl, kad varvinant seilę kalbėti apie blizgančią elito kasdienybę tėra vienintelis būdas prisiliesti prie įsivaizduojamos tikrovės. Tačiau, apie elitą galima kalbėti ir kitaip.

Lenkijoje išleista beveik 5 kilogramus sverianti 600 puslapių knyga apie Didžiąją Lietuvos Kunigaikštystę. Didžioji Lietuvos Kunigaikštystė XIII-XV amžiais užėmė milžinišką teritoriją nuo Baltijos iki Juodosios jūros - dabartinę Lietuvą, Baltarusiją, šiaurės rytų Lenkiją, didesnę dalį Ukrainos ir vakarines Rusijos žemes. Todėl apie ją parašyti knygą ir nutarė Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos istorikai, o išleido Paribio tautų, meno, kultūros centras Seinuose.

Po sėkmingo knygų apie Vilnių pristatymo Lietuvos ambasadoje Londone Tomas Venclova tęsia poezijos skaitymų turą Jungtinėje Karalystėje, susijusį su viena solidžiausių lietuvių poezijos publikacijų Jungtinėje Karalystėje – 2008 metų pabaigoje Bloodaxe Books išleista rinktine „The Junction: Selected Poems“ (Sankirta). Balandžio 21 d. Tomas Venclova skaitys savo eiles poezijos vakarų serijoje “Poetry in Grasmere”, Cumbria, kur ilgus metus gyveno anglų Romantizmo poetas Williamas Wordsworthas.

Į Londoną grįžta poetas ir vertėjas, eseistas, įdomus ir tiesus pašnekovas Tomas Venclova. Kovo 23 d. Britų bibliotekoje poetas ir jo vertėja Ellen Hinsey skaitys eiles iš naujausio Tomo Venclovos rinkinio "The Junction: Selected Poems" (2008), poetą kalbins "The Poetry Review" žurnalo redaktorė Fiona Sampson.

24-osios Tarptautinės Jeruzalės knygų mugės, kuri prasidės vasario 15 dieną dėmesys bus nukreiptas į Lietuvą. Šiame nuo 1963 m. vykstančiame kasmetiniame renginyje, kuris sukviečia daugiau nei 1200 leidėjų iš 40 įvairių šalių, Lietuvos leidėjai dalyvauja trečią kartą. Šiais metais Lietuva pakviesta nacionaliniame stende ne tik pristatyti knygų kolekciją, bet ir supažindinti mugės lankytojus ir Izraelio publiką su Lietuvos kultūros kontekstu.

Artėja bene laukiamiausias žiemos renginys – Vilniaus knygų mugė. Vasario 12 – 15 dienomis „Litexpo“ parodų centras pasipildys knygų mėgėjais, intelektualiomis diskusijomis ir rašytojais. „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“, vasario 14 d., 17.00 val.

Praeities vaidmenys J. Budraičiui atveria daug kelių „Laba diena, taip. Būtinai užsakysime salę, gal kiek vėliau. Prisimenu, už penkių minučių jums perskambinsiu. Laukiu laiško“. Ir tai – netušti pažadai.

Leidykla Bloodaxe pristato lietuvių poeto Tomo Venclovos poezijos rinkinį „The Junction: Selected Poems“, kuris pasirodo šių metų rudenį ir yra pirmoji išsami Tomo Venclovos rinktinė leidžiama Britanijoje. Spalio 27 d. South Bank Centre Londone, Literatūros ir skaitymų serijoje Tomas Venclova skaitys eiles iš naujojo poezijos rinkinio, renginyje taip pat dalyvauja poetai Leontia Flynn, Glyn Maxwell ir Medbh McGuckian.

Lietuvos visuomenininkai nepraranda vilčių, kad Nobelio premija vieną dieną atiteks ir lietuviui. Taikos Nobelis prognozuojamas Valdui Adamkui ir Vytautui Landsbergiui, perspektyvos sulaukti įvertinimo ekonomikos, medicinos, chemijos ir fizikos srityse vertinamos gana skeptiškai, o literatūros Nobelio premiją verčiausiais gauti vadinami Justinas Marcinkevičius ir Tomas Venclova.

Lietuvos ambasados Didžiojoje Britanijoje tinklapyje paskelbti Lietuvos kultūros renginių, vyksiančių šalyje spalio mėnesį, sąrašas. Rudens viduryje įspūdingų renginių netruks, o ypač intriguojančiai skamba Jono Meko, Tomo Venclovos, Mūzos Rubackytės ir A. Bumšteino laptopų kvarteto pasirodymų anonsai. Spalio 4 d. "Iffley Church Hall" vyks pianistės Evelinos Puzaitės rečitalis. Programoje Schumanno, Kodaly, Debussy, de Falla kūriniai.

Vadinamieji lietuvių ir žydų santykiai, apie kuriuos yra prasmingai rašę ir Tomas Venclova, ir Antanas Terleckas, vis įkrenta į kokią nors duobę, dažniausiai tarptautinę. Rodos, jau Sovietų Sąjunga negailestingai nuteisė visus nacių talkininkus, kuriuos rankom pasiekė, bet pasiekė ne visus, nes kai kurie sugebėjo pasislėpti Jungtinėse Valstijose, kurių niekas negalėtų apkaltinti nacizmo ir nacių globojimu.

Kas gi yra toji dviejų genocidų teorija? Tai prietaras, vadintinas teorija tik ta prasme, kokia teorija yra vadinama sąmokslo teorija. Kada sumanoma dviem trumpais drūtais sakiniais, tiesiai šviesiai ir be jokių varginančių niuansų paaiškinti pasaulio būklę arba žmogaus egzistencijos prasmę, tokiam prietarui arba geriausiu atveju niekuo nepagrįstai ir niekaip neįpareigojančiai spėlionei (pažinimo teorijoje vartojamas angliškas terminas „conjecture“, paprastą spėjimą skiriant nuo argumentuoto...

Lietuvos ambasados Maskvoje Jurgio Baltrušaičio namuose vienas žymiausių Lietuvos poetų Tomas Venclova liepos 29 dieną pristato dvikalbį (lietuvių ir rusų k.) eilių rinkinį „Negatyvų baltumas“. Viešnagės Maskvoje  metu poetas T. Venclova susitiks ne tik su jo kūrybos gerbėjais, bet ir su žiniasklaidos atstovais.

Gegužės 22 dieną Liublianoje (Slovėnija) įvykusioje prestižinio tarptautinio literatūros festivalio „Vilenica“ spaudos konferencijoje Lietuvos vardas skambėjo ne kartą: rugsėjo 3-9 d. vyksiančiame festivalyje šiuolaikinei lietuvių literatūrai bus skirtas ypatingas dėmesys. Prieš porą metų festivalis atkreipė dėmesį į mažai žinomas literatūras ir jau sėkmingai pristatė festivalyje baskų ir airių literatūrą.

Jau senokai mėginau pats sau atsakyti į klausimą: kodėl iki šiol vis dar esama daugelio klausimų, kuriuos nejauku svarstyti Lietuvoje? Jei pasirinkai polemiko ir viešo moralinių bei politinių pozicijų gynėjo kelią, anaiptol neturi stengtis įtikti visų skoniui. Greičiau priešingai. Jei nori ginti tai, kas tau svarbu ir brangu, geriau save pastatyti kvailių pajuokai, nei norėti tapti visuotiniu numylėtiniu.

Atėjo laikas mums mesti visas savo jėgas į ateities lemtingosios mažumos suformavimą. Trejus metus rašiau komentarus savo gimtojo miesto dienraščiui „Klaipėda“. Tai buvo gražūs metai. Šiandien grįžtu į terpę, kurioje susiformavau kaip politikos ir kultūros komentatorius. 2003 metais pradėjau rašyti „Omni.lt“. Dabar jis yra „Balsas.lt“. Savo sugrįžimą pradedu tekstu, kurį su džiaugsmu publikuoju šiandien, vasario 16 dienos išvakarėse.

Dar anksčiau skaitydamas liudijimus apie Sokratą esu pastebėjęs, jog šis atėnietis, šlovingas senovės vyras, tokios disciplinos kaip etika pradininkas dorovės teorijos plėtotėje dažniausiai operuodavo drąsos ir teisingumo pavyzdžiais, taigi jam, yra pagrindas taip manyti, visų pirma rūpėjo atskleisti šias dorybes nurodančių sąvokų turinį.

Kaip išvengti panegirikos arba paskvilio žanro rašant apie Vytautą Landsbergį? Juk šios dvi rašymo apie jį taktikos-sesės lydi Landsbergį jau aštuoniolika metų. Turbūt vienintelis būdas išvengti šių rašymą ir kalbėjimą deformuojančių kraštutinumų yra mažiau minėti Landsbergio oponentus, sovietinės Lietuvos šeimininkus ir „modernizuotojus“, besąlygiška meilė kuriems ilgai skatino daugelio aklą neapykantą Landsbergiui ir kitiems „kolūkių griovėjams“ bei sovietinio rojaus ardytojams.

Lenkijoje viešintis prezidentas Valdas Adamkus pabrėžė šios šalies ir Lietuvos bendradarbiavimo reikšmę Vidurio ir Vakarų Europai. "Ši partnerystė paskutiniais metais išsiskleidė itin intensyviais prezidentų, vyriausybių vadovų, kitų institucijų ir eilinių žmonių ryšiais, tvirtu bendradarbiavimu tarptautinėje arenoje, glaudžiais ekonominiais ir verslo santykiais bei vis intensyvėjančiu kultūros ir mokslo bendradarbiavimu.

Pirmadienį, spalio 1 dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus su vienos dienos darbo vizitu vyks į Lenkiją, Torūnę. Torūnės universitete Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui bus suteiktas Mikalojaus Koperniko universiteto Garbės daktaro vardas.Vilniaus Stepono Batoro universiteto tradicijas tęsiantis Torūnės universitetas yra išugdęs daug garsių mokslininkų.

Politologas V. Laučius žurnale „Veidas“ liūdnai svarsto, ar pirmasis Konstitucijos straipsnis pergyvens XXI a. pirmąją pusę. Stebuklas, kad Lietuva vis dar išlaiko savo valstybingumą, kai šitiek požymių leidžia manyti jį tapus veikiau našta nei pasididžiavimu didelei tautos daliai. Matyt, čia kaltas ne tiek mūsų noras ir pastangos jį išlaikyti, kiek kaimynų nenoras ir nepasirengimas į jį kėsintis.

Liepos 14 - 21 dienomis Nidoje vyksiantis vienuoliktasis tarptautinis Thomo Manno festivalis sulauks iškirtinio kaimyninės valstybės dėmesio. Viešnagės po Baltijos šalis metu festivalio atidaryme apsilankys Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris. Šių metų festivalio tema – „Kultūros kraštovaizdžiai. Trys Baltijos sostinės: Vilnius, Ryga, Talinas“. „Pono Steinmeierio apsilankymas festivalyje – svarbus renginio įvertinimas.

Sistemos sukurtas ir ją sugriovęs žmogus Pirmojo nepriklausomos Rusijos prezidento Boriso Jelcino mirtis yra giliai simboliška. Šis žmogus simbolizuoja Rusijos istorijos laikotarpį, kuris su jo mirtimi ir baigėsi – tai laikotarpis, kuris pagimdė demokratinės ir vakarietiškos Rusijos viltį. Šiai vilčiai, kaip matome, artimiausiu metu nelemta tapti realybe. B. Jelcino būta savojo laikmečio žmogaus su visomis jo aukštosiomis akimirkomis ir nuopuoliais.

Lenkijoje viešintis lietuvių rašytojas Tomas Venclova skaitytojams pristato savo knygą "Aprašyti Vilnių".Kaip pranešė Kultūros ministerija, iki kovo 24 dienos T. Venclovos kūrybiniai vakarai, paskaitos bei knygos pristatymai vyks Krokuvoje, Liubline, Vroclave, Gdanske, Varšuvoje.Knygą "Aprašyti Vilnių" į lenkų kalbą išvertė Alina Kuzborska, išleido Lenkijos fondas.

Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas antradienį sveikino žmogaus teisių organizacijos Lietuvos Helsinkio grupės (LHG) 30-ies metų veiklos sukakčiai skirtos konferencijos dalyvius, akcentuodamas, jog šios sovietmečiu veiklą pradėjusios grupės tikslai aktualūs ir šiai dienai. "Žmogaus teisių apsauga - vienas svarbiausių Helsinkio grupės tikslų - ir dabartinėje Lietuvoje turėtų būti nenutrūkstamas, nuolat vykstantis procesas.