tomas venclova

Lietuvos radijo laidos „Kultūros savaitė“ pašnekovas – Austrijos literatūros kritikas ir eseistas, lietuvių literatūros vertėjas į vokiečių kalbą Cornelijus Hellis. Dar 1986 metais C. Hellis dėstė vokiečių kalbą ir austrų literatūrą Vilniaus universitete. Taip ėmė mokytis lietuvių kalbos. 1991 metais Austrijoje buvo išleista pirmoji lietuvių apsakymų rinktinė.

Balandžio 4 dieną sukanka 75 metai, kai gimė iškilus lietuvių politinis mąstytojas Aleksandras Štromas (1931-1999). Teisininko, kriminologo, politinio analitiko ir politinės kaitos teoretiko Aleksandro Štromo kūrybinis ir idėjinis palikimas šiandien išryškėja kaip iškilus Lietuvos, Baltijos regiono ir visos Rytų bei Vidurio Europos idėjų istorijos reiškinys.

Emigracija moderniajame pasaulyje yra normalus reiškinys. Kaip yra pasakęs Tomas Venclova, nenormalūs gali būti tik jos tempai ir mastai. Emigravimo iš Lietuvos tempai ir mastai jau nebeatrodo normalūs, todėl vertėtų rimtai susimąstyti apie tas išvykimo iš Lietuvos priežastis, kurios rečiau minimos mūsų spaudoje.

Nieko tokio, kas galėtų atsiliepti dvišaliams santykiams, neįvyko, - toks dažniausiai buvo girdimas balsas Lietuvoje, po Seimo ir prezidento rinkimų Lenkijoje. Iš tikro dešiniųjų pergalė buvo laukta, spėlionių kėlė tik ar kaimynės valdžia atiteks liberalams, ar konservatoriams. Laimėjo pastarieji, su dvyniais broliais Kaczynskiais priešaky. Bet ir tai Lietuvoje nesukėlė jokio didesnio nerimo.

Kaip kadaise sakė Tomas Venclova - visa, kas kada nors pasakyta apie Ameriką, yra tiesa. Įskaitant „Pravdos“ apžvalgininkų pamfletus. Visa, kas pasakyta apie Kauną, yra tiesa. O pasakyta nemažai. Sakot, Kauno gatvėse vakarais pilna piktavalių chuliganų. Kita vertus, nemažai piktavalių rasit ir paskaitę internetinius komentarus.

Rusijos naujienų vartai „Regnum.ru“ paskelbė Viktoro Olžyčiaus analitinį straipsnį apie Rusijos ir Lietuvos santykius. „Regnum.ru“ leidus, skelbiame šio komentaro vertimą „Omni laike“. Kaip ir reikėjo tikėtis, kategoriškas atsisakymas sutikti su Pabaltijo reikalavimais, kuriuos jis kelia Rusijai, paskatino realizmo augimą keleto Pabaltijo politikų ir politinę mąstyseną formuojančių politologų protuose.

Vis netyla ginčai, ar teisingai pasielgė Lietuvos prezidentas, atsisakęs vykti į Maskvą švęsti gegužės 9-osios iškilmių. Radijo komentare Tomas Venclova pakartojo savo poziciją, kad tai buvo klaida ir kad išmintingiausiai iš visų trijų Baltijos šalių prezidentų pasielgė Latvijos prezidentė, nuvykusi į Maskvą.

Praeitą savaitę Tomas Venclova per Lietuvos radiją išdėstė daug gerbtinų argumentų už tai, kad Lietuvos prezidentas vyktų į Maskvą, kur gegužės 9-ąją bus minima pergalė prieš nacistinę Vokietiją (http://www.omni.lt/?i$9359_70693$z_246378). Geriausi patarimai yra tie, kurių galima neklausyti, nepaisant jų svorio. Juolab kad vizito aplinkybės tampa vis įdomesnės. Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga priėmė Rusijos kvietimą.

Pastaruoju metu “Omni laike” pasirodė publikacijų, kurių autoriai išpažino savo meilę Rusijai (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_226174) ir Baltarusijai (http://www.omni.lt/index.php?base/z_226531). Manęs šie meilės prisipažinimai nešokiruoja. Prisipažinsiu, aš tiesiog nemoku nekęsti tautų ir jų kultūrų.

Patinka mums tai ar ne, bet Lietuvos su(si)skaldymas į “dvi Lietuvas” - įvykęs faktas, kurio nepripažinti būtų taip pat beprasmiška, kaip ir pūsti prieš vėją. Nes kaip po dienos ateina naktis, taip ir po tikros ar tariamos visuomenės vienybės, ištinkančios lemtingomis tautai ir valstybei akimirkomis, ateina ir neišvengiama diferenciacija į dvi, tris ar daugiau grupes (sluoksnius), kurios dominuoja porevoliucinėje kasdienybėje.

Lietuvos visuomenei nestinga provincialumo ir politinio naivumo, kuriuos liudija Darbo partijos pergalė per Europos Parlamento rinkimus ir visuomenės nuotaikos, lemiančios antrojo Prezidento rinkimų turo baigties neaiškumą.

Jau ketvirtas mėnuo Lietuvą vargina Prezidentūros skandalas. Seimas pradėjo prezidento apkaltą, Apkaltos komisija randa kaskart vis daugiau skandalingos, prezidentui nepalankios informacijos - Konstitucinis Teismas nusprendė, kad prezidentas savanaudiškais sumetimais suteikė Lietuvos pilietybę didžiausiam savo rinkimų kampanijos finansuotojui.

Viename populiariausių Lietuvos dienraščių išplatinti antisemitinio pobūdžio tekstai sukėlė griežto pasipiktinimo bangą tiek Lietuvoje, tiek tarp užsienio valstybių. Žinomas holokausto istorikas, Lietuvos ambasadorius Izraelyje Alfonsas Eidintas pirmadienį buvo iškviestas į Izraelio užsienio reikalų ministeriją pasiaiškinti dėl Lietuvos dienraštyje išspausdintų antisemitinio turinio tekstų.

Tautinių bendrijų taryba reikalauja, būtų teisiškai įvertintas antrojo pagal populiarumą šalies dienraščio straipsnis, kurį tautinės mažumos supranta kaip netiesioginį raginimą pradėti pogromus.

Prisipažinsiu, ilgą laiką vengdavau skaityti komentarus mūsų internetinėje žiniasklaidoje. Jau iš pirmo žvilgsnio gali pajusti, kad ten apstu deformuotų dalykų, besiribojančių su socialine patologija - zoologinio antisemitizmo ir apskritai klaikios ksenofobijos, bukos agresijos, kovingo analfabetizmo, pasišovusio “sutriuškinti” bet kokio lygio autorių (nė neminint vargšų politologų, kurie žaibiškai susilaukia visiško “diskvalifikavimo”). Nesvarbu, kad daugelis anoniminių mąstytojų daro po kele...

Grupė visuomeninių organizacijų ir piliečių kreipėsi į Seimą ir generalinį prokurorą prašydami įvertinti antrojo pagal populiarumą šalies dienraščio straipsnius, kuriuose, pareiškėjų teigimu, į nacių propagandą panašiu stiliumi niekinami žydai ir gėjai.

Ketvirtadienį (03.20) prasidėjusioje kasmetinėje Leipcigo knygų mugėje pristatomos šįmet Vokietijoje išleistos dvi jaunosios kartos lietuvių poetų knygos vokiečių kalba. Viešoji įstaiga "Lietuviškos knygos" ir Vokietijos leidykla "Editon Erata" pristato klaipėdiečio poeto Gintaro Grajausko eilėraščių knygą "Kaulinė dūdelė" ("Knochenfloete") ir vilniečio Lauryno Katkaus knygą "Nardymo pamokos" ("Tauchstunden"). Leipcige svečiuosis ir JAV gyvenantis lietuvių poetas, eseistas Tomas Venclova.