Nieko tokio, kas galėtų atsiliepti dvišaliams santykiams, neįvyko, - toks dažniausiai buvo girdimas balsas Lietuvoje, po Seimo ir prezidento rinkimų Lenkijoje. Iš tikro dešiniųjų pergalė buvo laukta, spėlionių kėlė tik ar kaimynės valdžia atiteks liberalams, ar konservatoriams.
Laimėjo pastarieji, su dvyniais broliais Kaczynskiais priešaky. Bet ir tai Lietuvoje nesukėlė jokio didesnio nerimo. Liberalesniems lenkams šalies viduje šie politikai ir gali sukelti galvos sopulį, o pas mus svarbiausia, „kad strateginė partnerystė išliktų“.
Tačiau dešiniųjų pergales, pirmiausia Vokietijoje, paskui – Lenkijoje, kai kurie politikai Lietuvoje sutiko džiugiau nei kiti. Kairieji pasitelkė diplomatinę kalbą, o konservatorių lyderis Andrius Kubilius pasakė: „Malonu pasveikinti ir visą Teisingumo ir teisės partiją, su kuria šių metų gegužę pasirašėme bendradarbiavimo sutartį, su istorine pergale – Seimo ir prezidento rinkimų laimėjimais. Tokios permainos Lenkijoje ir mums yra stiprus įkvėpimas siekti tokių pat permainų Lietuvoje“.
Tad kokios tos permainos, kurios taip maloniai nuteikė A. Kubilių? Korupcijos ir skandalų liūne paskendusius socialdemokratus pakeis konservatoriai, vedami Lecho Kaczynskio. „Tipiškas populistas, nevengiąs demagogijos, paženklintas provincialumo. (...) Kaczynskio šūkiai – patriotizmas, religija ir tradicinės vertybės, o tai, deja, gali reikšti šovinizmą, obskurantizmą ir atsilikimą. (...) Kaczynskio partija „Teisė ir teisingumas“ pasisako už mirties bausmę, reiškia nepasitikėjimą rinka ir europinėmis struktūromis. (...) Jis reikalauja tvarkos, „moralinės sveikatos“, neslepia savo priešiškumo seksualinėms mažumoms“. Taip naująjį Lenkijos prezidentą apibūdino Tomas Venclova (http://www.lrt.lt/news.php?strid=5065&id=1071651&sid).
Užuominų, kad tai nebuvo tik rinkimų retorika, bet gali tapti konkrečiais naujosios vyriausybės darbais – apstu. Paskutinė žinia puikiai tai iliustruoja – naujoje Lenkijos vyriausybėje neliks ministro, atsakingo už lygias moterų ir vyrų galimybes. Spręsti, kiek ir kokių ministerijų reikia Lenkijai, tikrai jų vidaus klausimas, bet pasirinkta pirmoji auka – daugiau nei simptomiška. Naujienų agentūros paaiškino, jog kadenciją baigianti lygių teisių ministrė Magdalena Sroda praeityje ne kartą susilaukė nacionalkonservatyvių judėjimų ir dabartinės valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos lyderių kritikos, nes siekė liberalizuoti abortus ir pasisakė prieš gėjų bei lesbiečių diskriminaciją.
O ką daro mūsų konservatoriai? Jie ne tik toliau kabinasi į premjero šeimos reikalų viešinimą, bet ir atidžiai stebi, kaip rinkėjai priima dešiniuosius Lenkijoje, kur gyventojai, tiesą sakant, labai panašūs į mus. Tad kodėl tai, kas padėjo ateiti į valdžią Lenkijoje, negali pasitarnauti Lietuvoje?
Nesinorėtų tikėti, kad Lietuvos konservatoriai ketina radikalizuoti puoselėtas šeimos ir bendruomenės vertybes, bet pirmieji būtent ta linkme pakitusios retorikos šūviai jau iššauti. Tėvynės sąjungos parlamentarė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, reaguodama į ketinimus 2007 m. Vilniuje surengti Europos gėjų ir lesbiečių suvažiavimą, tiesmukai skėlė: „Būtų visiškai nepateisinama, jei kurio nors Lietuvos miesto savivaldybė duotų sutikimą rengti viešą gėjų paradą. Tokį žingsnį vertinčiau kaip neatsakingą, žeminantį lietuvių tautą bei daugumos jos piliečių išpažįstamas vertybes. Dirbtinis asmens lytinės orientacijos išviešinimas, įžūlus demonstravimas ir politizavimas ne tik neugdo visuomenėje tolerancijos, bet priešingai – ją skaldo ir kiršina“. Po tokių teiginių pastabos apie „mažumų teisių pagarbą ir pripažinimą“ ir raginimą „įvertinti platesnį socialinį kontekstą“ skamba kaip anekdotas.
Manote, šie teiginiai neras savo auditorijos Lietuvoje? Ras, ir dar kaip. Jeigu rinkėjams pritraukti reikia pamiršti teisės tų, kurie ir taip pakliūva į labiausiai diskriminuojamų grupių sąrašą, kodėl gi? Rinkėjų daugumą sudaro ne jie.
Gal vėliau bus galima užsiminti apie mirties bausmės grąžinimą, abortų uždraudimą ir t.t.
Tad Lenkijos vidaus problemas tegu sprendžia patys lenkai, rinkę ir pasirinkę valdžią patys, bet mums, iš pradžių džiūgavusiems dėl strateginės partnerystės stabilumo, dabar jau reiktų sunerimti, nes kai kurios politinės partijos Lietuvoje labai atidžiai stebi, kaip radikalūs konservatyvūs pasisakymai sutinkami Lenkijoje, ir svarsto, kaip tokia pačia retorika pakartoti laimėjimą čia, Lietuvoje. Juk vis dėlto bendradarbiavimo sutartis tarp Tėvynės sąjungos ir Teisės ir Teisingumo partijos pasirašyta ne veltui...
