swedbank

Net 19 proc. tėvų mano, kad vaikai patys išmoks valdyti finansus ir apie tai su savo atžalomis nekalba, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta 5–23 metų amžiaus vaikų turinčių šalies gyventojų apklausa. Tačiau išmokti teisingai ir tvariai valdyti savo finansus be finansinių žinių – neįmanoma. Tuo metu atsitraukti nuo atsakomybės ir tikėtis, kad visko išmokys mokykloje taip pat nereikėtų. Aptarkime, kodėl.

Susikurti gerą santykį su taupymu – ne taip jau ir paprasta. Dažnai atrodo, kad tikrai yra kur išleisti pinigus dar šiandieną, o ateities finansiniai tikslai – taip sunkiai apčiuopiami, kad rasti motyvacijos jų siekti gali būti sudėtinga. Vis dėlto, kaip rodo „Swedbank“ tyrimai, taupančių gyventojų daugėja. Galėtume sakyti, kad oficialiai taupymo diena kaip simbolis nustos būti reikalingas tuomet, kai nepajudinamą taupymo įgūdį bei santaupų turės visi be išimties gyventojai.

Šių metų žiemą pasitinkame gerokai ramesni nei praėjusią – dujų kaina stabilizavosi, o Europos gyventojams nebegresia šalti namai, ištuštėjus dujų saugykloms. Elektros, kaip ir kitų žaliavų kainos, atsitraukė nuo rekordinių aukštumų, o įtampa tiekimo grandinėse atslūgo. Be to, išsikvėpė ir infliacija – metinis jos rodiklis Lietuvoje jau siekia vos 3 proc. Galiausiai, atsparumą demonstruoja ir pramonė, ir nemaža dalis eksportuotojų, ir vartotojai.

Vienas didžiausių bankų Lietuvoje „Swedbank“ per devynis šių metų mėnesius uždirbo 276 mln. eurų grynojo pelno – 3,4 karto daugiau nei prieš metus. Reikšmingos įtakos banko finansiniams rezultatas turėjo augančios verslo apimtys, didėjantis klientų aktyvumas, augusios palūkanų normos, pranešė bankas. „Swedbank“ už antrąjį ketvirtį sumokėjo 28 mln. eurų solidarumo įnašo, o dar 51 mln. eurų sukaupė už trečiąjį ketvirtį. „Swedbank“ indėlių apimtys per metus išaugo 5 proc.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ iš banko „Swedbank“ ketina skolintis iki 70 mln. eurų. Lėšos bus naudojamos apyvartiniam kapitalui užtikrinant grupės likvidumą. Grupės valdyba antradienį pritarė ketinimui sudaryti 70 mln. eurų dvejų metų trukmės kredito linijos sutartį su „Swedbank“, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė. Sutartis bus pasirašyta artimiausiomis dienomis.

Pirmadienį pradėta platinti nauja vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisija, už kurią bus mokama 3,8 proc. metinių palūkanų. Taupymo lakštų emisija bus platinama spalio 2-16 dienomis, o išperkama 2024 metų spalio 17 dieną, pranešė Finansų ministerija. VTL galima įsigyti per Finansų ministerijos atrinktus platintojus – „Swedbank“ arba SEB bankus. Per rugpjūtį vykusį pirmosios VTL emisijos platinimą  gyventojai įsigijo VTL už 65,7 mln.

Vasaros atostogų metu lietuviai pinigų netaupė. Didieji bankai suskaičiavo, kad atostogoms užsienyje tautiečiai išleido dešimtadaliu daugiau – ir dėl infliacijos, ir dėl to, kad patys negailėjo pinigų ir norėjo atsipalaiduoti. Vis labiau lietuvius domina brangios kryptys, pavyzdžiui, vaizdingoji Islandija, į kurią vien skrydžio bilietai gali kainuoti 700 eurų.

Rugsėjį, po keturių mėnesių pertraukos, Lietuvoje vėl užfiksuota teigiama mėnesinė infliacija, kuomet kainos buvo 0,7 proc. didesnės nei rugpjūtį. Vis dėlto, net ir neigiamos mėnesinės infliacijos periodui, panašu, jau pasibaigus, metinė infliacija Lietuvoje rugsėjį siekė 4,1 proc. ir buvo mažiausia per pastaruosius dvejus metus.

Per pirmąjį šių metų pusmetį bendra banko suteiktų vartojimo paskolų suma gyventojams sudarė daugiau nei 69 mln. eurų. Tai 23 proc. didesnė suma nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, atskleidė „Swedbank“ duomenys. Anot „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktoriaus Tomo Puliko, šiemet gyventojai gana aktyviai kreipėsi dėl paskolos saulės elektrinėms ir automobiliams įsigyti.

„Swedbank” atlikta apklausa rodo, kad papildomai uždarbiaujantys lietuviai dažniausiai dirba 5–10 valandų ir užsidirba iki 100 eurų per mėnesį siekiančią sumą, teigia banko Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. Taip pat, pasak jos, 2017–2023 m. periodu smarkiai sumažėjo dirbančių papildomai ir šiais metais 39 proc. lietuvių. „Mūsų apklausa atskleidžia, kad didžioji dauguma gyventojų, kurie dirba papildomai, tam skiria labai nedaug laiko, apie 5–10 val.

Įprastinius reikalus su banku daugelis dažniausiai sutvarko internetu. Tačiau daugiau nei pusė vyresnių lietuvių elektronine bankininkyste nesinaudoja. Bankai toliau uždarinėja savo skyrius. Tad vyresni gyventojai turi arba važinėti dešimtis kilometrų, arba pažeisdami sutartis savo elektroninę bankininkystę patikėti giminėms. Savivaldybių asociacija pripažįsta, kad regionuose veikusių bankų skyrių uždarymas yra problema vietos gyventojams.

Bankas „Swedbank“ suteiks 8 mln. eurų paskolą fondui „Baltcap Infrastructure Fund“ priklausančiai bendrovei „Safe Community“, kuri statys Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinį pastatą ir vėliau jį prižiūrės. Naujasis maždaug 5,2 tūkst. kv. metrų ploto pastatas iškils Purienų gatvėje šalia vieno iš dabartinių policijos komisariato pastatų.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų įspėja klientus nepakliūti į sukčių pinkles. Jie sugalvojo naują būdą vilioti pinigus socialiniame tinkle „Facebook“. Oficialioje paskyroje bankas gyventojus informuoja: „Pastaruoju metu pastebime naują sukčiavimo būdą. Sukčiai įsilaužia į gyventojų „Facebook“ paskyras ir jų vardu per „Messenger“ susirašinėjimo platformą siunčia žinutes visiems nulaužtų paskyrų kontaktams neva laimėję loterijoje ir norintys tariamą laimėjimą pasidalinti.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų nebeteiks taupomojo indėlio paslaugos. Kitaip nei terminuotasis indėlis, taupomasis leido klientams bet kada jį papildyti ir atsiimti dalį lėšų nesuėjus terminui. „Swedbank“ atstovė ryšiams su visuomene Daiva Taučkėlaitė paslaugos atsisakymą paaiškino taip: „Prieš keletą metų savo klientams pasiūlėme labai panašią, tačiau kur kas funkcionalesnę paslaugą – E.taupyklę.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad PVM lengvatos būtiniausiems maisto produktams taikymas būtų subsidija verslui, o ne pagalba nesugebantiems įpirkti maisto. Anot jo, Europos Komisijos (EK) atlikti tyrimai parodė, kad tokia priemonė pasiteisino tik Norvegijoje, kitose Europos valstybėse kainos beveik nepasikeitė.  „Galima pasižiūrėti Europos Komisijos tyrimus ir tie rezultatai nėra labai džiuginantys.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad jau šių metų pabaigoje infliacija Lietuvoje gali siekti apie 2,5 proc. Pasak jo, dar yra daug erdvės prekių pigimui, o taip pat šiais metais toliau sulauksime defliacinių mėnesių. „Tęsis tą pati tendencija, kurią matėme. (...) Metų pabaigoje ji (infliacija – ELTA) bus apie 2,5 proc. ir tam yra visi veiksniai. Matome, kad gamintojų kainų indeksas, Lietuvos parduodamos pramonės produkcijos kainos yra 8,5 proc.

Kalbama, kad asmens duomenys yra jautri informacija, kurios negalima niekam atskleisti. Juolab negalima atskleisti kito žmogaus asmens duomenų. Tačiau atrodo, kad bankui asmens duomenų apsauga kartais negalioja. Jis gali pareikalauti, kad atsiųstumėte kito asmens dokumento nuotrauką. To nepadarius, bus įšaldyti jūsų pinigai. Su tokia situacija susidūręs vilnietis Nerijus (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Jis savo patirtimi pasidalijo viename socialiniame tinkle.

Komunikacijos bei ryšių su visuomene specialistė Daiva Taučkėlaitė jungiasi prie „Swedbank“ komunikacijos komandos – ji tapo „Swedbank“ Lietuvoje atstove ryšiams su visuomene.  D. Taučkėlaitė pakeitė gegužę pasitraukusį daugiau nei 12 metų banke dirbusį Saulių Abraškevičių.  „Per pastaruosius kelerius metus finansų industrijoje vyko nemažai svarbių pokyčių. Tikiuosi, kad mano sukaupta patirtis bus vertinga siekiant banko užsibrėžtų tikslų“, – pranešime sakė D. Taučkėlaitė.

Bankai „Luminor“ ir „Swedbank“ paskolino 150 mln. eurų grūdų prekybos ir eksporto bendrovei „Agrokoncerno grūdai“.  Finansavimą sudaro pratęsta 100 mln. eurų kredito linija ir 50 mln. eurų overdrafto limitas. Abu bankai finansavimą užtikrino lygiomis dalimis, pranešė bankas. Pasak „Agrokoncerno grūdų“ direktoriaus Karolio Šimo, tai padės išlaikyti augimo tempus, įmonė galės sklandžiai ir laiku  atsiskaityti su ūkininkais.

Lietuvoj finansiškai labiausiai pažeidžiami 18–29 metų žmonės, rodo naujausias tyrimas. Anot jo, tarp visų amžiaus grupių jie pasižymi tiek prasčiausiais finansiniais gebėjimais, tiek ir silpniausiomis žiniomis apie finansus.

„Swedbank“ žemės ūkio bendrovei „Krekenava“ paskolino apie 1 mln. eurų naujos kartos savaeigiams purkštuvams įsigyti. Finansavimas suteiktas palankesnėmis sąlygomis, bendrovei gavus tvaraus ūkininkavimo sertifikatą, pranešė bankas.  „Krekenava“ planuoja įsigyti Vokietijoje pagamintus savaeigius purkštuvus „Horsch Leeb 8.300 PT“, kurie leidžia efektyviau panaudoti augalų apsaugai skirtus preparatus ir taip sumažina poveikį aplinkai.

Lietuvoje veikiantis „Swedbank“ bankas jau netrukus nebevykdys pervedimų į dešimtis šalių. Tuo metu kiti bankų atstovai užsimena, ar artimiausiu metu numatoma praplėsti valstybių, į kurias gyventojai negalėtų vykdyti mokėjimų, sąrašą.

Bankas „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozės – kaip ir balandį, manoma, kad šiemet šalies ekonomika smuks 0,3 proc. Tuo metu kitais metais šalies ekonomika turėtų augti 1,5 proc. – 0,3 proc. punkto mažiau nei prognozuota sausį ir balandį, teigiama trečiadienį išplatintame „Swedbank“ pranešime.

Prieš kelias dienas JAV kosmoso agentūra NASA konstatavo, kad ši liepa tapo karčiausiu mėnesiu nuo 1880-ųjų. Liepą taip pat net 3 kartus pagerinti visų laikų karščiausios dienos rekordai. Klimatą tyrinėjantys mokslininkai sako, kad jau artimiausioje ateityje sulauksime naujų rekordų, rašoma pranešime spaudai. Kylant pasaulinei temperatūrai, tokios gamtos stichijos kaip karščio bangos, sausros, potvyniai ar uraganai taps vis dažnesnės.

Bankas „Swedbank“ skelbia nuo rugsėjo nebevykdysiantis pervedimų į 61 aukštos rizikos šalį. Taip, anot banko, siekiama sumažinti pervedimų į užsienio šalis riziką. Tarp valstybių, į kurias mokėjimai nebus atliekami – Afganistanas, Aruba, Bisau Gvinėja, Brunėjus, Burkina Fasas, Centrinės Afrikos Respublika, Mergelių salos, Džibutis, Eritrėja, Fidžis, Gambija, Gvinėja, Haitis, Irakas, Iranas.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų praneša, kad šią naktį gali laikinai neveikti kai kurios paslaugos. „Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (rugpjūčio 10 d.) „Swedbank“ planuoja vykdyti reguliarų IT sistemų atnaujinimą. Dėl atnaujinimo darbų gali trumpam sutrikti kai kurios banko teikiamos paslaugos“, – rašoma banko paskyroje socialiniame tinkle.

Pasaulio ekonomikos prognozė šiems metams gerėja, bet tai nebūtinai yra geros žinios investuotojams. Akcijų rinkos pirmąjį metų pusmetį nemaža dalimi gyveno lūkesčiais, kad centriniai bankai užbaigs bazinių palūkanų didinimo ciklą antroje metų pusėje. Jei paaiškės, kad palūkanų didėjimas numatomas ir kitąmet, gali tekti pervertinti dabartinius akcijų kainų rodiklius. Infliacinį spaudimą vėl gali padidinti atsigavusi naftos paklausa ir pradėjusi kilti jos kaina.

Trys didžiausi komerciniai bankai Lietuvoje užima liūto dalį visos mažmeninės bankininkystės rinkos. Šiemet jie uždirba rekordinius pelnus, o jų dalis atitenka tiems patiems akcininkams. Jau daug metų pripažįstama, kad konkurencija Lietuvos finansų sektoriuje yra per maža, o koncentracija – per didelė. Galbūt dėl to už kai kurias jų paslaugas lietuviai moka kone didžiausią kainą visoje euro zonoje.

Lietuvos bankai raško išaugusių palūkanų vaisius – fiksuoja milžiniškus pelnus. Pasak Lietuvos banko specialistų, sumos rekordinės: per pirmąjį šių metų pusmetį du didieji Lietuvos komerciniai bankai „Swedbank“ ir SEB sugebėjo uždirbti beveik 240-čia milijonų eurų daugiau grynojo pelno nei pernai per tą patį laikotarpį.  „Kaip sakytų tūlas, mūsų tautietis – visus bankus reikia smaugti, reikia juos žudyti, šaudyti. Juokauju.

Bankas „Swedbank“ paskolino 4,8 mln. eurų „Eften Capital“ valdomos nekilnojamojo turto bendrovės išvystytam butų nuomos projektui Kaune.   „Eften“ daugiabučių statybos Žeimenos gatvėje baigtos pavasarį. Juose nuomai pasiūlyti 96 būstai, pranešė bankas. „Nuo balandžio esame išnuomoję du trečdalius būstų ir matome, kad rudens pradžioje būsime pilnai užsipildę nuomininkais.

Latvijos „Swedbank“ pranešė per pusmetį uždirbęs 131 mln. eurų pelno – 84 mln. eurų daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Palūkanų pajamos patrigubėjo iki 163,9 mln. eurų, išlaidos sumenko 16 proc. iki 12 mln. eurų, komisinių – padidėjo atitinkamai 9 proc. iki 55,4 mln. eurų ir 8 proc. iki 10,7 mln. eurų. Galimiems nuostoliams dėl kreditavimo padengti per šešis šių metų mėnesius atidėta 2 mln. eurų. Bankų įmonių grupės turtas per pusmetį didėjo 3,1 proc. iki 8,777 mlrd. eurų.

Vienas didžiausių Lietuvos komercinių bankų „Swedbank“ pirmąjį pusmetį uždirbo 195 mln. eurų grynojo pelno – 4,3 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu (45 mln. eurų).  Bendrosios banko Lietuvoje pajamos per šešis mėnesius siekė 353 mln. eurų – 2,8 karto daugiau nei 2022-ųjų pirmą pusmetį, kai gauta 127 mln. eurų pajamų, pranešė „Swedbank“. Grynosios komisinių pajamos siekė 61 mln. eurų, o grynosios palūkanų pajamos sudarė 277 mln. eurų.

Praėjusią savaitę buvo pranešta apie tai, kad stringa „Swedbank“ ir kitų didžiųjų bankų veikla. Tačiau problemos, panašu, kai kam tęsiasi ir pirmadienį. „Šiuo metu galimi trikdžiai jungiantis prie interneto banko. Aiškinamės priežastis ir dedame pastangas kuo greičiau pašalinti nesklandumus.

Ketvirtadienį prasidėjusios komercinių bankų problemos nesibaigia. Didžiausi šalies bankai praneša, kad klientai patyrė, patiria ar dar artimiausiu metu patirs keblumų dėl jų. Apie vienokius ar kitokius trikdžius praneša „Swedbank“, SEB, „Luminor“ bankai. Dar ketvirtadienį vakare apie problemas pranešė „Swedbank“ Lietuvoje. „Šiuo metu galimi laikini sutrikimai jungiantis prie interneto banko. Problemą žinome ir ją sprendžiame. Atsiprašome dėl galimų nepatogumų.

Tyrimai atskleidžia, kad už panašius produktus ar paslaugas moterys moka vidutiniškai 7 proc. daugiau nei vyrai. Šis reiškinys vadinamas „rožiniu mokesčiu“. Dažniausi to pavyzdžiai – asmeninės higienos prekės, drabužiai ir aksesuarai. Tačiau ar mes patys pastebime to apraiškas ir kaip galime „rožinio mokesčio“ vengti?  Apie tai – Justinos Bagdanavičiūtės, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė, komentaras.

Bankas „Swedbank“ suteikė 35,5 mln. eurų finansavimą bendrovei „Ogmios centras“, valdančiai prekybos, laisvalaikio ir pramogų erdvę Vilniuje „Ogmios miestas“. Didžioji dalis – 33,5 mln. eurų – bus panaudota kitų bankų paskoloms refinansuoti, o dar 2 mln. eurų – tolesnei plėtrai, pranešė bankas. Bendrovės įsipareigojimai bankams ir lizingo įmonėms 2022 metų pabaigoje siekė 42,9 mln. eurų, per metus ji bankams už paskolas sumokėjo 1,4 mln.

„Swedbank“ 10,5 mln. eurų papildomai didina finansavimą Švedijos kapitalo investicijų bendrovei „Eastnine Lithuania“, valdančiai „3 burės“ biurų kompleksą Vilniaus centriniame verslo rajone. Trijų metų laikotarpiui pratęstas finansavimas padidintas iki 67 mln. eurų, pirmadienį pranešė bankas.  „Swedbank“ Lietuvoje valdybos narys, Verslo klientų tarnybos vadovas Ignas Mačeika sako, kad padidintas finansavimas skirtas „Eastnine“ plėtros planams įgyvendinti.

Europa ir toliau nesugeba sutarti dėl naujų fiskalinių taisyklių. Ir vėl keletas šiaurės šalių bando likusiai Europai primesti griežtus taupymo tikslus, o pietūs priešinasi. Kol Europa skaičiuoja centus, JAV ir Kinija atmeta senus laisvos prekybos modelius ir masyviomis subsidijomis vykdo industrinę politiką, nuo pokario nematytu mastu. Visa ES politikos situacija primena menko biudžeto Švilpiko dienos perdirbinį, kuriame ES vis kartoja tas pačias ekonominės politikos klaidas.

Neretai pasitaiko, kad per klaidą pinigus gyventojai perveda visiškai nepažįstamam žmogui, o galbūt nurodo neteisingą gavėjo vardą ir pavardę. Bankų atstovai vardija, ką tokiu atveju turėtų daryti ne tik klaidą padaręs banko klientas, bet ir svetimus pinigus gavęs asmuo.  Be to, paskirtyje nurodžius įtartinus raktažodžius, jūsų mokėjimas gali būti netgi sustabdomas, o apie tai sužinotų ir teisėsaugos institucijos.

Padalinius visose trijose Baltijos valstybėse turintis Švedijos „Swedbank“ pranešė pasiekęs galutinį susitarimą su JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės tarnyba (OFAC) dėl banko veiklos ankstesniais laikotarpiais trūkumų. OFAC padarė išvadą, kad sandoriai, apie kuriuos bankas atskleidė institucijai 2020-ųjų kovą, pažeidė galiojusias taisykles. Savo ruožtu „Swedbank“ sutiko sumokėti 37 mln. Švedijos kronų (3,45 mln.

Daugelis gyventojų planuoja atostogauti užsienyje. Beveik visose šalyse galima atsiskaityti banko kortelėmis, tačiau bankai įspėja saugotis sukčių. Anot jų, pastebėjus įtartinus klientų atsiskaitymus užsienyje, kortelės užblokuojamos. Ir kol žmogus nesusisiekia su banku, tol savo pinigais naudotis negali. Taip pat bankai įspėja, kad ne visose šalyse pavyks atsiskaityti bankų kortelėmis.

Atrodytų, iš ko gauname pinigus ir kam juos naudojame, yra tik mūsų pačių reikalas. Galbūt taip yra su grynaisiais, bet, jeigu turite reikalų su banku, tai galite ir negauti laukiamų pinigų į sąskaitą, o galiausiai netekti ir jos pačios. Ypač, jeigu painiojatės ir nesakote visos tiesos apie gaunamų pinigų kilmę. Tuo galėjo įsitikinti viena „Swedbank“ klientė. Atsidariusi sąskaitą kurį laiką ji naudojosi banko paslaugomis, tačiau vėliau patyrė nemažai keblumų.

Gyventojai į pensiją norėtų išeiti vidutiniškai papildomai sukaupę apie 136 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa.  „Apklausos respondentų įvardytas reikšmingas lėšų dydis rodo, kad gyventojai senatvėje norėtų gauti didesnes pajamas nei tos, kurias šiuo metu užtikrina valstybė. Lietuvoje vadinamoji pajamų pakeitimo norma senatvėje sudaro 43 proc.

Daugiau nei 12 metų banko „Swedbank“ atstovu spaudai dirbęs Saulius Abraškevičius traukiasi iš pareigų.  „12 metų, didelis laikotarpis, daug padaryta, daug revizuota projektų, jaučiuosi užaugęs kaip profesionalas, metas judėti toliau“, – BNS sakė S. Abraškevičius. Paskutinė jo darbo diena – gegužės 26-oji. Laikinai, kol bus paskirtas naujas atstovas spaudai, šiose pareigose jį pakeis banko išorinės komunikacijos projektų vadovas Gytis Vercinskas.

Pavasarį dešimtokų ir dvyliktokų įtampos lygis šauna į aukštumas – vieniems tenka rinktis dalykus, kuriuos mokysis iki 12 klasės, kitiems studijų kryptis. Atrodo, kad sprendimas toks atsakingas – taip baisu suklysti ir pakloti netinkamus pamatus visam likusiam gyvenimui. O galbūt yra atvirkščiai, ir vienintelė klaida, kurią jie gali padaryti, tai galvoti, jog šis sprendimas iš tiesų toks daug lemiantis, rašoma komentare.

Vos dešimtadalis (11 proc.) lietuvių teigia, kad jų finansinė situacija užtikrina visišką saugumo jausmą, o 20 proc. teigia esantys finansiškai nesaugūs, rodo gyventojų finansinės sveikatos indeksas, sudarytas remiantis „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa.  „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sako, jog pastarųjų metų iššūkiai paveikė ne tik dalies gyventojų finansinio saugumo jausmą, bet ir realią finansinę situaciją.

Viena iš didžiausių finansų įstaigų visose Baltijos šalyse teikia iš esmės tokias pačias mažmeninės bankininkystės paslaugas. Vis dėlto šiame banke būsto paskolos lietuviams yra daug brangesnės nei latviams ir estams. „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius portalui tv3.lt patvirtino, kad šiuo metu Latvijoje ir Estijoje naujoms būsto paskoloms laikinai netaikoma banko marža.

„Swedbank“ banko atstovai antradienį surengtoje konferencijoje įvertinto viduriniosios klasės Lietuvoje finansinę situaciją. Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad vidurinioji klasė nuskurdo. „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pastebėjo, kad viduriniajai klasei priskiriančių gyventojų skaičius išlieka stabilus, visgi daugiau asmenų save priskiriai ne aukštesnei, be žemesnei viduriniajai klasei.

Ką bendro turi kelionė automobiliu ir finansų valdymas? Abiem atvejais nežinant kelio rizikuojama pasukti klystkeliais. Kaip rodo reprezentatyvi „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa, beveik du trečdaliai (64 proc.