swedbank

Ekonomistai ateitį prognozuoja dairydamiesi į praeitį. Tačiau keli pastarieji metai pasižymėjo dideliais ir sunkiai prognozuojamais struktūriniais lūžiais – nuo pandemijos iki karo, nuo energijos krizės bei daug kam neregėtos infliacijos iki palūkanų normų šoko. Tokie sukrėtimai sukelia nedaug precedentų turinčius vartotojų elgsenos, kainų bei ekonominės politikos pokyčius. Todėl tai, kas mus kankino pernai, nebūtinai kartosis šiemet.

Būsto įperkamumas Lietuvoje nusirito į rekordines žemumas, o siekis pasiskolinti pinigų naujo namo įsigijimui kai kuriems gyventojams gali tapti rimtu iššūkiu. Dalis bankų atstovų užsimena, kad situacija dėl paskolų suteikimo keičiasi, o ekonomistai tikina, kad palūkanų normų didėjimas anaiptol dar nepasiekė piko, todėl gyventojai už būstą mokės daugiau.

Didžiausią bankų rinkos dalį pagal jų valdomą turtą šių metų rugsėjo pabaigoje užėmė „Swedbank“, tarp užsienio bankų filialų – „Luminor“, skelbia Lietuvos bankas.  „Swedbank“ su 16,2 mlrd. eurų turtu turėjo 30,7 proc. rinkos, SEB – 22,7 proc. (12 mlrd. eurų), „Revolut Bank“ – 18 proc. (9,5 mlrd. eurų), Šiaulių bankas – 7,5 proc. (3,9 mlrd. eurų), likę 8 bankai užėmė 2,5 proc. rinkos, o jų bendras turtas sudarė 1,3 mlrd. eurų.

Trečią mėnesį iš eilės mažėjančią infliaciją lemia atpigęs kuras, žaliavos, energijos ištekliai, o artimiausiu metu galima tikėtis ir pingančių maisto produktų, sako ekonomistai. Anot jų, labai svarbu. kad gruodį mėnesio infliacija tesiekia 0,1 proc. ir tai teikia vilčių, kad jau sausį gali būti defliacija.  „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, pasiektas lauktas infliacijos pikas.

1,4 mln. lietuvių kaupia pensiją II pakopos pensijų fonduose. O šiemet stebimas trumpalaikis pensijų fondų vertės, vadinasi, ir žmonių pensijai sukaupto turto, sumažėjimas kelia pagrįstų klausimų. Tačiau pensijų fondų valdytojai pabrėžia, kad net ir didesni svyravimai finansų rinkose yra normalus reiškinys ir dėl to nereikėtų baimintis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Swedbank“ skelbia apie galimų trikdžius jungiantis prie interneto banko. Naujienų portalui tv3.lt laišką parašęs skaitytojas Tomas (vardas pakeistas – red. past.) teigia, kad internetinis banko puslapis neveikia jau kelias valandas. „2 val. neveikia swedbank.lt. Gyvenimas kažkiek paralyžiavosi“, – rašė skaitytojas. Tuo metu „Swedbank“ banko atstovai įspėja klientus, kad šiuo metu gyventojai iš tiesų gali susidurti su laikinais trikdžiais.

Lapkričio mėnesį pasirodę JAV infliacijos mažėjimo ženklai investuotojams suteikė vilties, kad kitą mėnesį JAV Federalinių rezervų bankas (FED) sulėtins bazinių palūkanų kėlimo tempą. Tuo metu Europos akcijų rinkos sugrįžo į rekordines aukštumas. Nors investuotojai iš Azijos rinkų tikisi gerų rezultatų, jų ekonomika susiduria su užsitęsusiu sulėtėjimu.

Šiemet labiau nei kada nors anksčiau istorijoje oro sąlygos ir temperatūra gali turėti lemiamos įtakos ne tik ekonominės recesijos gyliui, jos pradžiai, bet ir pabaigai. Ir nors panašu, kad žiemos jau sulaukėme, visgi šiltesnis nei tikėtasi ruduo santūriu optimizmu apgaubė ne tik valdžios atstovus, bet ir ekonomistus.

Tikriausiai nė vienas žmogus nenorėtų likti be savo pinigų, ypač artėjant svarbiausioms metų šventėms. Šiuo metu dažnas galvoja apie dovanas artimiesiems ar draugams, galiausiai neatiduotas skolas. Tačiau, net ir turėdami pinigų sąskaitoje, kartais žmonės gali likti be jų, nes bankomatas tiesiog „suvalgo“ grynuosius. Bankas atsiprašo, kad savo klientą iš tikrųjų paliko be jo paties pinigų ir tikina, kad taip daro esą gana retai.

Spalio mėnesį infliacija JAV mažėjo ir siekė žemesnį lygį, nei tikėjosi daugelis analitikų. Tai paskatino optimizmo pliūpsnį tarp investuotojų, kurie dabar tikisi švelnesnio FED palūkanų didinimo. Tuo metu euro zonoje infliacija vis dar auga, ir ECB greičiausiai pratęs pinigų politikos griežtinimą artimiausioje ateityje. Nepaisant to, per pastarąjį mėnesį Europos akcijų rinkos pademonstravo 13 proc. šuolį ir šiuo metu gali būti kiek pervertintos.

Būsto kainos Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus auga sparčiau, nei didėja šalies gyventojų atlyginimai. Tačiau kai kurie asmenys, pasiryžę įsigyti net ir pabrangusį būstą, skundžiasi dėl pradinio įnašo, mat kai kam tenka susimokėti daugiau, nei buvo sutarta pirminio pokalbio metu su bankų atstovais. Tuo metu bankai savo ruožtu paaiškina, dėl kokių veiksnių ir ar visada gali kisti įnašo dydis.

Sukčiai nesiliauja atakuoti šalies gyventojų – šiuo metu „Swedbank“ saugumo specialistai fiksuoja naują sukčių atakų bangą, kuomet gyventojams siunčiamos trumposios SMS žinutės su informacija apie neva blokuotą paskyrą ir pinigus. Banko saugumo specialistai įspėja neaktyvuoti kartu siunčiamų nuorodų ir neatskleisti savo interneto banko prisijungimo duomenų ir kitos asmeninės informacijos.

„Swedbank“ skolina 2 mln. eurų įmonei „Anvalda“ naujo 3,5 mln. eurų vertės metalo apdirbimo gamyklos pastato Lentvaryje statyboms. Sandoris sudarytas su grupės įmone „ANV Property“, pranešė bankas ir įmonė.  „Anvaldos“ direktorius Valdas Sadzevičius sako, jog įmonė šiuo projektu nori padidinti konkurencingumą taupydama energijos išteklius: ant stogo bus įrengta 400 KW galios saulės elektrinė, o patalpos bus šildomos naudojant gamyboje  išsiskiriančią šilumą.

Šį savaitgalį „Swedbank“ ketina atlikti planinius duomenų centrų patikrinimo ir priežiūros darbus, kurie vykdomi kiekvienais metais. Šie darbai bus vykdomi nakties metu, siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų klientams. Atliekant šiuos darbus tikėtini trumpalaikiai banko paslaugų trikdžiai, praneša įmonė. Numatoma, kad lapkričio 5, 6 ir 7 dienomis tarp 3:00 ir 6:00 val. ryto trumpam gali sutrikti bankomatų, elektroninių kortelių skaitytuvų veikla ir banko mokėjimo kortelių aptarnavimas.

„Swedbank“ bankas pradeda teikti ūkininkams paskolas, kurių sąlygos priklausys nuo ūkio tvarumo rodiklių, penktadienį pranešė bankas.  Tokią galimybę bankas pasiūlė pradėjęs bendradarbiauti su klimato technologijų startuoliu „eAgronom“. Nustatytus tvarumo kriterijus atitinkantys ūkininkai turės galimybę gauti specialų sertifikatą, kuris taps pagrindu geresnėms finansavimo sąlygoms suteikti.

„Swedbank“ Lietuvoje per devynis šių metų mėnesius uždirbo 81 mln. eurų grynojo pelno – 27 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku, kai jis siekė 64 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė bankas. Pasak „Swedbank“, pelno didėjimui didžiausios įtakos turėjo išaugusios pajamos – jos per tris ketvirčius, palyginti su sausiu-rugsėju pernai, išaugo 20 proc. iki  213 mln. eurų (pernai – 178 mln.

Prisijungti prie interneto banko ir išmaniosios programėlės bei patvirtinti smulkius mokėjimus „Swedbank“ klientai galės programėlėje jų pačių susikurtu PIN kodu. Tai bus patogus papildomas prisijungimo būdas greta jau egzistuojančių prisijungimo metodų naudojant biometrinius duomenis, „Smart-ID“, mobilųjį parašą ar PIN kodų generatorių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pasaulio finansų rinkose tęsiasi dideli svyravimai – investuotojai laukia duomenų apie lėtėjančią JAV ekonomiką, tačiau šios šalies darbo rinka toliau demonstruoja atsparumą. Todėl sparčiai griežtinamos pinigų politikos perspektyva išlieka, o karas Ukrainoje ir energetinė krizė Europoje teigiamų prošvaisčių kol kas nežada.

Naujojo šildymo sezono pradžią spalį gyventojai pasitinka beveik du kartus didesne vidutine šilumos kaina nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, pastebi  ekonomistai. Visgi artėjant žiemai ir planuojant didesnius šildymo kaštus, gyventojai teigia vis atidžiau sekantys savo išlaidas, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Apie tai rašoma banko pranešime žiniasklaidai.

Pavogtų ar nusikalstamoms veikoms finansuoti skirtų pinigų plovimui vis dažniau pasitelkiami vadinamieji pinigų mulai – žmonės, kurie savo banko sąskaitą už atlygį „paskolina“ pinigų išgryninimui ar pervedimui į kitą sąskaitą. Kas gresia susigundžius tokiu iš pažiūros lengvu uždarbiu ir ką daryti, patekus į tokias sukčių pinkles? Į pinigų mulų paieškos pinkles gali įkliūti bet kas, tačiau paprastai tokių žmonių ieškantys sukčiai nusitaiko į labiau pažeidžiamas gyventojų grupes.

Nuo metų pradžios euras JAV dolerio atžvilgiu prarado apie 17 proc. savo vertės. Toks reikšmingas valiutų kursų svyravimas verslui, prekiaujančiam keliose skirtingose rinkose, jau savaime gali nulemti ir išaugusį pelningumą, ir netikėtą nuostolį. Idealiu atveju įmonės turėtų stengtis subalansuoti įplaukas ir išlaidas skirtingomis valiutomis – tai būtų paprasčiausias ir pigiausias būdas apsisaugoti nuo kursų svyravimų, rašoma pranešime spaudai.

Infliacijai laikantis skausmingose aukštumose, centriniai bankai pasileido į palūkanų didinimo lenktynes. Nors esama ekonominė aplinka reikalauja griežtesnės pinigų politikos, jos rizikos taip pat akivaizdžios − beatodairiškas palūkanų didinimo tempas grasina pagilinti recesiją ir gali destabilizuoti finansų sistemą. Europos centrinis bankas (ECB) per paskutinius kelis susirinkimus padidino palūkanas nuo neigiamų -0,5 proc. iki 0,75 proc.

Nuosavas būstas – vienas didžiausių ir labiausių trokštamų daugelio lietuvių pirkinių, kuriam įsigyti neretai prireikia banko finansavimo. Norint užsitikrinti sklandų paskolos gavimo, būsto įsigijimo ir finansinių įsipareigojimų vykdymo procesą, reikia atlikti šiek tiek „namų darbų“. Kokie jie ir į ką svarbu atkreipti dėmesį? Pirmasis žingsnis – finansinių galimybių vertinimas Mūsų norai neriboti, o štai finansinės galimybės paprastai turi labai aiškias ribas.

Subjurę rudeniniai orai gana tiksliai atspindi ir vyraujančias nuotaikas rinkose. Susitaikę su agresyviais centrinių bankų veiksmais didinant bazines palūkanas, rinkų dalyviai į savo vertinimus vis dažniau įskaičiuoja pasaulinės recesijos tikimybę. Signalų apie ją daugiau nei pakankamai, įskaitant augančius JAV obligacijų pajamingumus ir didėjančią inversiją tarp 2 ir 10 metų obligacijų pajamingumų, toliau stiprėjantį JAV dolerį ir smunkančią naftos kainą.

Padalinius visose trijose Baltijos šalyse turinčio Švedijos banko „Swedbank“ buvusi vadovė Birgitte Bonnesen antradienį, praėjus trejiems metams po to, kai kilo pinigų plovimo per jos banką skandalas, stojo prieš Stokholmo teismą dėl kaltinimų sukčiavimu ir manipuliavimu rinka.

Bankas „Swedbank“ paskolino 8 mln. eurų naujos langų gamyklos statybos Šiauliuose, kurias suplanavo įmonė „Ltintus“. Šiaulių pramoniniame parke statomoje gamykloje numatoma gaminti energetiškai efektyvius ir polimerinius langus ir duris. Gamyklos statybas planuojama užbaigti 2023 metų pradžioje, pirmadienį pranešė bankas.

„Swedbank“ susitarė dėl 21 mln. eurų dydžio finansavimo fondui „Modus Remote Solar Fund I“, kurį valdo specializuota atsinaujinančios energetikos fondų valdymo įmonė „Modus Asset Management“, rašoma banko pranešime spaudai. Gautos lėšos bus panaudos keliems saulės elektrinių parkams įsigyti, kurie šiuo metu vystomi Kauno, Šiaulių, Ukmergės ir Elektrėnų rajonuose. Bendra finansuojamų saulės elektrinių parkų galia turėtų sudaryti 36 MW.

Po šį trečiadienį (rugsėjo 21 d.) įvykusio JAV Federalinio rezervų banko posėdžio vėl pranešta apie ženklų bazinių palūkanų padidinimą, kuris siekė 0,75 proc. punkto. Tai buvo jau 5 palūkanų padidinimo kartas šįmet, po kurio FED nustatytos bazinės palūkanos pasiekė 3-3,25 proc. lygį. FED valdybos pirmininkas Jerome Powell‘as dar kartą pabrėžė savo nusiteikimą grąžinti infliaciją į 2 proc. lygį visomis priemonėmis, kokių tik prireiks.

Valstybės valdoma bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) garantuos 104 mln. eurų banko „Swedbank“ paskolų, skirtų smulkiajam ir vidutiniam verslui. Bendrovė su banku pasirašė sutartį, pagal kurią paskolos su garantija šalies įmonėms galės būti teikiamos ketverius metus, jas įmonės galės panaudoti apyvartinio kapitalo poreikiams, investicijoms į plėtrą, pranešė bankas.

Lietuvoje veikiantys bankai skaičiuoja iš klientų uždirbantys šimtus milijonų eurų. Jų pajamos ėmė dar labiau augti, kai Centrinis Europos Bankas pakėlė bazines palūkanų normas. Bankai vis daugiau uždirba iš suteiktų paskolų, tačiau kelti palūkanų už indėlius neskuba. Kai kurie gyventojai piktinasi, kad infliacijai viršijus 20 proc., o bankų paskolų palūkanoms pasiekus dešimtmečio aukštumas, patys bankai už laikomus indėlius nemoka net menkiausių palūkanų.

Ministerijų Vyriausybei siūlomas minimalios mėnesio algos (MMA) kėlimas 15 proc. iki 840 eurų (iki mokesčių) gali dar labiau didinti infliaciją ir nedarbą, sako banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, saugiau būtų MMA peržiūrėti du kartus per metus ir sparčiau didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį.

Itin sparčiai augusios būsto kainos dar labiau sumažino lietuvių galimybes įsigyti būstą, rodo naujausias „Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas. Tačiau pastaraisiais mėnesiais ėmė ryškėti ir pirmieji rinkos vėsimo ženklai – sumažėjo būsto sandorių skaičius, sparčiai krito susidomėjimas dar nepastatytais būstais, rašoma pranešime spaudai.  „Swedbank“ ekonomistų vertinimu, prastėjantys lūkesčiai, kylančios palūkanos bei kiti veiksniai gali sustiprinti neigiamas būsto rinkos tendencijas.

Bankas „Swedbank“ kartu su Suomijos banku „OP Corporate Bank“ suteikė 159,5 mln. eurų sindikuotą paskolą prekybos centrą „Akropolis“ Vilniuje valdančiai įmonei „Ozo turtas“. Didžioji dalis paskolos bus naudojama refinansuoti ankstesnę įmonei skirtą paskolą, pranešė „Akropolis Group“. „Didžiąją dalį naujos paskolos panaudosime ankstesnės paskolos refinansavimui, grupės likvidumui sustiprinti ir tolimesnei grupės plėtrai“, – pranešime teigė „Akropolis Group“ direktorius ir valdybos pirmininkas M...

Pertvarkęs ir konsolidavęs grupės įmones „Revolut“ bankas tapo trečiuoju pagal turtą banku Lietuvoje – jo rinkos dalis padidėjo iki 16,4 proc. Banko turtas birželio pabaigoje buvo vertinamas 8,2 mlrd. eurų. Didžiausias pagal valdomą turtą antrąjį ketvirtį liko „Swedbank“ – jis užėmė 31,2 proc. rinkos (15,6 mlrd. eurų), antrasis – SEB bankas – 22,7 proc. (11,4 mlrd. eurų). Kartu šie bankai užėmė 53,9 proc. rinkos. Ketvirtoje vietoje liko Šiaulių bankas su 7,8 proc. rinkos (3,9 mlrd.

Beveik pusė šalies gyventojų (45 proc.) teigia, kad tin didelis kainų šuolis juos paskatino riboti savo kasdienes išlaidas, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta apklausa. Dėl infliacijos niekaip nepakoregavę savo finansinės elgsenos sako tik maždaug 1 iš 10 gyventojų, pirmadienį pranešė bankas.  „Sparčiai auganti infliacija ir įtampą asmeniniame ar šeimos biudžete žadantis šaltasis sezonas beveik pusę šalies gyventojų privertė pergalvoti savo finansinius planus bei veiksmus.

Akcijų biržose prekiaujantys investuotojai susiduria su įvairiais techniniais įvykiais, kurių paskirtis ir poveikis investicijų vertei galui būti ne visada iki galo suprantami. Vienas tokių įvykių yra išleistų akcijų skaičiaus pakeitimas – padalijimas ar padauginimas (angl. split arba reverse split), rašoma pranešime spaudai. Pastaruoju metu tai įgyvendino ne tik JAV, bet ir Baltijos šalių įmonės. Toks pokytis dažniausiai vykdomas, kai akcijos kaina smarkiai pakyla arba gerokai sumažėja.

Sparčiai auganti infliacija tarsi savaime diktuoja sprendimą padidėjusius vaiko pinigus skirti vartojimo reikmėms. Vis dėlto, jei šeimos pajamų pakanka būtinosioms išlaidoms, daugiau nei 80 eurų sudarančią sumą ar bent jos dalį verta nukreipti į investicines priemones. Apdairiai įdarbinta valstybės išmoka gali užtikrinti vaikui finansiškai geriau aprūpintą ateitį ar padėti išvengti galvosūkio, už kokias lėšas išleisti vaiką studijuoti.

Europa ir vėl atsidūrė ekonominių negandų epicentre − vos atsigavus po pandemijos praradimų, didžiausia per penkiasdešimt metų energetikos krizė grasina panardinti euro zoną į recesiją, rašoma pranešime spaudai.  Šie metai senajam žemynui prasidėjo neblogai – šalys paliko karantinus už nugaros, pietų Europa džiaugėsi atsigavusiu turizmu, gana sparčiai augo ekonomika. Dėl geros metų pradžios euro zona, tikėtina, šiemet augs apie 2,8 proc.

Šiuo metu infliaciją didina tik brangios dujos ir elektra, visi kiti veiksniai liudija apie jos mažėjimą, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, jog infliacija rugpjūtį tebejuda iš inercijos, tačiau ji palaipsniui išsikvepia.

Išankstinė metinė infliacija rugpjūtį siekė 21,1 proc., antradienį pranešė Statistikos departamentas. Metinė infliacija rugpjūtį buvo mažesnė nei liepą. Statistikų teigimu, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. Išankstinis mėnesinis – rugpjūtį, palyginti su liepa – vartotojų kainų pokytis siekė 0,6 procento.

Vieną didžiausių Baltijos valstybėse finansų grupę turintis Švedijos „Swedbank“ pagerino Baltijos valstybių ekonomikų augimo šiais metais prognozes, nepaisant išorinių ir vidinių sunkumų, su kuriomis jos susiduria, akcentuodamas infliacijos šuolį kaip stiprų augimą stabdantį veiksnį.

Aukštesnės palūkanos, mažėjanti gyventojų perkamoji galia, prastėjantys lūkesčiai ir mažėsiantis būsto įperkamumas atvėsins būsto rinką, mano „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Prognozuojame, kad ir aukštesnės palūkanos, ir mažėjanti gyventojų perkamoji galia apskritai, ir prastėjantys lūkesčiai, ir mažėsiantis būsto įperkamumas tikrai atvėsins būsto rinką. Matysime ir mažiau sandorių, ir kainų augimas tikrai turėtų išsikvėpti“, – trečiadienį žurnalistams sakė N. Mačiulis.

Rekordines aukštumas pasiekusių dujų kainų mažėjimo kol kas tikėtis neverta, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, vienintelis kelias – mažinti dujų vartojimą.  „Kol kas nėra dujų pigimo perspektyvos, žiūrint ateities sandorius, net ir kitų metų žiemai kaina išlieka 250 eurų už megavatvalandę“, – žurnalistams trečiadienį sakė „Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis.

Savarankiško gyvenimo pradžia – smagus ir tuo pačiu jaudinantis metas. Kad jo neapkartintų prasti savarankiški finansiniai sprendimai, svarbu įvertinti ir studentiško gyvenimo kainą, ir su tvaria finansine elgsena susijusius niuansus. Daugelis klausimų aktualūs visiems studentams ir jų tėvams, tačiau vykstantiems studijuoti į kitus miestus finansinius savarankiško gyvenimo aspektus reikia pasverti itin atidžiai, rašoma „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai.

„Swedbank“ finansuoja Lietuvoje ir Estijoje gyvūnų prekių tinklus valdančios „KIKA group“ plėtrą – grupės įmonėms užtikrins daugiau kaip 5 mln. eurų siekiantį kreditavimą. Gautas lėšas įmonės planuoja panaudoti gamybinių ir sandėliavimo pajėgumų plėtrai, taip pat nuosavai saulės elektrinei įsirengti. „Būdama tvirta gyvūnams skirtų prekių ir maisto rinkos lyderė, „KIKA group” kiekvienais metais nuosekliai augina verslo apimtis.

Liniuotė, rašiklis, keli sąsiuviniai ir pratybos – vaiko suruošimas į mokyklą prieš rugsėjį tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip atskiros biudžeto eilutės ir kruopštaus planavimo nereikalaujančios išlaidos. „Swedbank“ Finansų instituto ekspertų skaičiavimais, pirmoko mokyklinis krepšelis tėvams atsieis bent 350 eurų, vyresniųjų tėvai išleis mažiau, tačiau išlaidas taip pat turėtų suplanuoti, rašoma pranešime spaudai.

Reaguodamas į dešimtmečius nematytą infliaciją, Europos Centrinis Bankas (ECB) šiandien pirmą kartą po 11 metų pertraukos ir daugiau, nei buvo prognozuota, pakėlė bazines palūkanų normas. ECB bei finansų rinkos signalizuoja, kad palūkanų normos ir toliau sparčiai kils, tačiau besikaupiančios euro zonos ekonominės problemos gali greitai sustabdyti šį palūkanų normų kėlimo ciklą.

Švedijos finansų grupės „Swedbank“ padalinys Estijoje pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, padidino grynąjį pelną 1 proc. iki 90,9 mln. eurų ir nurodė, kad augimą visų pirma lėmė mažesni negu prognozuota galimi nuostoliai iš paskolų. Skolinimo privatiems klientams apimtys padidėjo 6 proc., o verslo klientams – 9 procentais. Indėlių suma išaugo 6 procentais. Per pirmąjį pusmetį privatiems klientams buvo išduota paskolų už 575 mln. eurų, o verslui – už 625 mln. eurų.