swedbank

Pavogtų ar nusikalstamoms veikoms finansuoti skirtų pinigų plovimui vis dažniau pasitelkiami vadinamieji pinigų mulai – žmonės, kurie savo banko sąskaitą už atlygį „paskolina“ pinigų išgryninimui ar pervedimui į kitą sąskaitą. Kas gresia susigundžius tokiu iš pažiūros lengvu uždarbiu ir ką daryti, patekus į tokias sukčių pinkles? Į pinigų mulų paieškos pinkles gali įkliūti bet kas, tačiau paprastai tokių žmonių ieškantys sukčiai nusitaiko į labiau pažeidžiamas gyventojų grupes.

Nuo metų pradžios euras JAV dolerio atžvilgiu prarado apie 17 proc. savo vertės. Toks reikšmingas valiutų kursų svyravimas verslui, prekiaujančiam keliose skirtingose rinkose, jau savaime gali nulemti ir išaugusį pelningumą, ir netikėtą nuostolį. Idealiu atveju įmonės turėtų stengtis subalansuoti įplaukas ir išlaidas skirtingomis valiutomis – tai būtų paprasčiausias ir pigiausias būdas apsisaugoti nuo kursų svyravimų, rašoma pranešime spaudai.

Infliacijai laikantis skausmingose aukštumose, centriniai bankai pasileido į palūkanų didinimo lenktynes. Nors esama ekonominė aplinka reikalauja griežtesnės pinigų politikos, jos rizikos taip pat akivaizdžios − beatodairiškas palūkanų didinimo tempas grasina pagilinti recesiją ir gali destabilizuoti finansų sistemą. Europos centrinis bankas (ECB) per paskutinius kelis susirinkimus padidino palūkanas nuo neigiamų -0,5 proc. iki 0,75 proc.

Nuosavas būstas – vienas didžiausių ir labiausių trokštamų daugelio lietuvių pirkinių, kuriam įsigyti neretai prireikia banko finansavimo. Norint užsitikrinti sklandų paskolos gavimo, būsto įsigijimo ir finansinių įsipareigojimų vykdymo procesą, reikia atlikti šiek tiek „namų darbų“. Kokie jie ir į ką svarbu atkreipti dėmesį? Pirmasis žingsnis – finansinių galimybių vertinimas Mūsų norai neriboti, o štai finansinės galimybės paprastai turi labai aiškias ribas.

Subjurę rudeniniai orai gana tiksliai atspindi ir vyraujančias nuotaikas rinkose. Susitaikę su agresyviais centrinių bankų veiksmais didinant bazines palūkanas, rinkų dalyviai į savo vertinimus vis dažniau įskaičiuoja pasaulinės recesijos tikimybę. Signalų apie ją daugiau nei pakankamai, įskaitant augančius JAV obligacijų pajamingumus ir didėjančią inversiją tarp 2 ir 10 metų obligacijų pajamingumų, toliau stiprėjantį JAV dolerį ir smunkančią naftos kainą.

Padalinius visose trijose Baltijos šalyse turinčio Švedijos banko „Swedbank“ buvusi vadovė Birgitte Bonnesen antradienį, praėjus trejiems metams po to, kai kilo pinigų plovimo per jos banką skandalas, stojo prieš Stokholmo teismą dėl kaltinimų sukčiavimu ir manipuliavimu rinka.

Bankas „Swedbank“ paskolino 8 mln. eurų naujos langų gamyklos statybos Šiauliuose, kurias suplanavo įmonė „Ltintus“. Šiaulių pramoniniame parke statomoje gamykloje numatoma gaminti energetiškai efektyvius ir polimerinius langus ir duris. Gamyklos statybas planuojama užbaigti 2023 metų pradžioje, pirmadienį pranešė bankas.

„Swedbank“ susitarė dėl 21 mln. eurų dydžio finansavimo fondui „Modus Remote Solar Fund I“, kurį valdo specializuota atsinaujinančios energetikos fondų valdymo įmonė „Modus Asset Management“, rašoma banko pranešime spaudai. Gautos lėšos bus panaudos keliems saulės elektrinių parkams įsigyti, kurie šiuo metu vystomi Kauno, Šiaulių, Ukmergės ir Elektrėnų rajonuose. Bendra finansuojamų saulės elektrinių parkų galia turėtų sudaryti 36 MW.

Po šį trečiadienį (rugsėjo 21 d.) įvykusio JAV Federalinio rezervų banko posėdžio vėl pranešta apie ženklų bazinių palūkanų padidinimą, kuris siekė 0,75 proc. punkto. Tai buvo jau 5 palūkanų padidinimo kartas šįmet, po kurio FED nustatytos bazinės palūkanos pasiekė 3-3,25 proc. lygį. FED valdybos pirmininkas Jerome Powell‘as dar kartą pabrėžė savo nusiteikimą grąžinti infliaciją į 2 proc. lygį visomis priemonėmis, kokių tik prireiks.

Valstybės valdoma bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) garantuos 104 mln. eurų banko „Swedbank“ paskolų, skirtų smulkiajam ir vidutiniam verslui. Bendrovė su banku pasirašė sutartį, pagal kurią paskolos su garantija šalies įmonėms galės būti teikiamos ketverius metus, jas įmonės galės panaudoti apyvartinio kapitalo poreikiams, investicijoms į plėtrą, pranešė bankas.

Lietuvoje veikiantys bankai skaičiuoja iš klientų uždirbantys šimtus milijonų eurų. Jų pajamos ėmė dar labiau augti, kai Centrinis Europos Bankas pakėlė bazines palūkanų normas. Bankai vis daugiau uždirba iš suteiktų paskolų, tačiau kelti palūkanų už indėlius neskuba. Kai kurie gyventojai piktinasi, kad infliacijai viršijus 20 proc., o bankų paskolų palūkanoms pasiekus dešimtmečio aukštumas, patys bankai už laikomus indėlius nemoka net menkiausių palūkanų.

Ministerijų Vyriausybei siūlomas minimalios mėnesio algos (MMA) kėlimas 15 proc. iki 840 eurų (iki mokesčių) gali dar labiau didinti infliaciją ir nedarbą, sako banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, saugiau būtų MMA peržiūrėti du kartus per metus ir sparčiau didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį.

Itin sparčiai augusios būsto kainos dar labiau sumažino lietuvių galimybes įsigyti būstą, rodo naujausias „Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas. Tačiau pastaraisiais mėnesiais ėmė ryškėti ir pirmieji rinkos vėsimo ženklai – sumažėjo būsto sandorių skaičius, sparčiai krito susidomėjimas dar nepastatytais būstais, rašoma pranešime spaudai.  „Swedbank“ ekonomistų vertinimu, prastėjantys lūkesčiai, kylančios palūkanos bei kiti veiksniai gali sustiprinti neigiamas būsto rinkos tendencijas.

Bankas „Swedbank“ kartu su Suomijos banku „OP Corporate Bank“ suteikė 159,5 mln. eurų sindikuotą paskolą prekybos centrą „Akropolis“ Vilniuje valdančiai įmonei „Ozo turtas“. Didžioji dalis paskolos bus naudojama refinansuoti ankstesnę įmonei skirtą paskolą, pranešė „Akropolis Group“. „Didžiąją dalį naujos paskolos panaudosime ankstesnės paskolos refinansavimui, grupės likvidumui sustiprinti ir tolimesnei grupės plėtrai“, – pranešime teigė „Akropolis Group“ direktorius ir valdybos pirmininkas M...

Pertvarkęs ir konsolidavęs grupės įmones „Revolut“ bankas tapo trečiuoju pagal turtą banku Lietuvoje – jo rinkos dalis padidėjo iki 16,4 proc. Banko turtas birželio pabaigoje buvo vertinamas 8,2 mlrd. eurų. Didžiausias pagal valdomą turtą antrąjį ketvirtį liko „Swedbank“ – jis užėmė 31,2 proc. rinkos (15,6 mlrd. eurų), antrasis – SEB bankas – 22,7 proc. (11,4 mlrd. eurų). Kartu šie bankai užėmė 53,9 proc. rinkos. Ketvirtoje vietoje liko Šiaulių bankas su 7,8 proc. rinkos (3,9 mlrd.

Beveik pusė šalies gyventojų (45 proc.) teigia, kad tin didelis kainų šuolis juos paskatino riboti savo kasdienes išlaidas, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta apklausa. Dėl infliacijos niekaip nepakoregavę savo finansinės elgsenos sako tik maždaug 1 iš 10 gyventojų, pirmadienį pranešė bankas.  „Sparčiai auganti infliacija ir įtampą asmeniniame ar šeimos biudžete žadantis šaltasis sezonas beveik pusę šalies gyventojų privertė pergalvoti savo finansinius planus bei veiksmus.

Akcijų biržose prekiaujantys investuotojai susiduria su įvairiais techniniais įvykiais, kurių paskirtis ir poveikis investicijų vertei galui būti ne visada iki galo suprantami. Vienas tokių įvykių yra išleistų akcijų skaičiaus pakeitimas – padalijimas ar padauginimas (angl. split arba reverse split), rašoma pranešime spaudai. Pastaruoju metu tai įgyvendino ne tik JAV, bet ir Baltijos šalių įmonės. Toks pokytis dažniausiai vykdomas, kai akcijos kaina smarkiai pakyla arba gerokai sumažėja.

Sparčiai auganti infliacija tarsi savaime diktuoja sprendimą padidėjusius vaiko pinigus skirti vartojimo reikmėms. Vis dėlto, jei šeimos pajamų pakanka būtinosioms išlaidoms, daugiau nei 80 eurų sudarančią sumą ar bent jos dalį verta nukreipti į investicines priemones. Apdairiai įdarbinta valstybės išmoka gali užtikrinti vaikui finansiškai geriau aprūpintą ateitį ar padėti išvengti galvosūkio, už kokias lėšas išleisti vaiką studijuoti.

Europa ir vėl atsidūrė ekonominių negandų epicentre − vos atsigavus po pandemijos praradimų, didžiausia per penkiasdešimt metų energetikos krizė grasina panardinti euro zoną į recesiją, rašoma pranešime spaudai.  Šie metai senajam žemynui prasidėjo neblogai – šalys paliko karantinus už nugaros, pietų Europa džiaugėsi atsigavusiu turizmu, gana sparčiai augo ekonomika. Dėl geros metų pradžios euro zona, tikėtina, šiemet augs apie 2,8 proc.

Šiuo metu infliaciją didina tik brangios dujos ir elektra, visi kiti veiksniai liudija apie jos mažėjimą, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, jog infliacija rugpjūtį tebejuda iš inercijos, tačiau ji palaipsniui išsikvepia.

Išankstinė metinė infliacija rugpjūtį siekė 21,1 proc., antradienį pranešė Statistikos departamentas. Metinė infliacija rugpjūtį buvo mažesnė nei liepą. Statistikų teigimu, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. Išankstinis mėnesinis – rugpjūtį, palyginti su liepa – vartotojų kainų pokytis siekė 0,6 procento.

Vieną didžiausių Baltijos valstybėse finansų grupę turintis Švedijos „Swedbank“ pagerino Baltijos valstybių ekonomikų augimo šiais metais prognozes, nepaisant išorinių ir vidinių sunkumų, su kuriomis jos susiduria, akcentuodamas infliacijos šuolį kaip stiprų augimą stabdantį veiksnį.

Aukštesnės palūkanos, mažėjanti gyventojų perkamoji galia, prastėjantys lūkesčiai ir mažėsiantis būsto įperkamumas atvėsins būsto rinką, mano „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Prognozuojame, kad ir aukštesnės palūkanos, ir mažėjanti gyventojų perkamoji galia apskritai, ir prastėjantys lūkesčiai, ir mažėsiantis būsto įperkamumas tikrai atvėsins būsto rinką. Matysime ir mažiau sandorių, ir kainų augimas tikrai turėtų išsikvėpti“, – trečiadienį žurnalistams sakė N. Mačiulis.

Rekordines aukštumas pasiekusių dujų kainų mažėjimo kol kas tikėtis neverta, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, vienintelis kelias – mažinti dujų vartojimą.  „Kol kas nėra dujų pigimo perspektyvos, žiūrint ateities sandorius, net ir kitų metų žiemai kaina išlieka 250 eurų už megavatvalandę“, – žurnalistams trečiadienį sakė „Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis.

Savarankiško gyvenimo pradžia – smagus ir tuo pačiu jaudinantis metas. Kad jo neapkartintų prasti savarankiški finansiniai sprendimai, svarbu įvertinti ir studentiško gyvenimo kainą, ir su tvaria finansine elgsena susijusius niuansus. Daugelis klausimų aktualūs visiems studentams ir jų tėvams, tačiau vykstantiems studijuoti į kitus miestus finansinius savarankiško gyvenimo aspektus reikia pasverti itin atidžiai, rašoma „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai.

„Swedbank“ finansuoja Lietuvoje ir Estijoje gyvūnų prekių tinklus valdančios „KIKA group“ plėtrą – grupės įmonėms užtikrins daugiau kaip 5 mln. eurų siekiantį kreditavimą. Gautas lėšas įmonės planuoja panaudoti gamybinių ir sandėliavimo pajėgumų plėtrai, taip pat nuosavai saulės elektrinei įsirengti. „Būdama tvirta gyvūnams skirtų prekių ir maisto rinkos lyderė, „KIKA group” kiekvienais metais nuosekliai augina verslo apimtis.

Liniuotė, rašiklis, keli sąsiuviniai ir pratybos – vaiko suruošimas į mokyklą prieš rugsėjį tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip atskiros biudžeto eilutės ir kruopštaus planavimo nereikalaujančios išlaidos. „Swedbank“ Finansų instituto ekspertų skaičiavimais, pirmoko mokyklinis krepšelis tėvams atsieis bent 350 eurų, vyresniųjų tėvai išleis mažiau, tačiau išlaidas taip pat turėtų suplanuoti, rašoma pranešime spaudai.

Reaguodamas į dešimtmečius nematytą infliaciją, Europos Centrinis Bankas (ECB) šiandien pirmą kartą po 11 metų pertraukos ir daugiau, nei buvo prognozuota, pakėlė bazines palūkanų normas. ECB bei finansų rinkos signalizuoja, kad palūkanų normos ir toliau sparčiai kils, tačiau besikaupiančios euro zonos ekonominės problemos gali greitai sustabdyti šį palūkanų normų kėlimo ciklą.

Švedijos finansų grupės „Swedbank“ padalinys Estijoje pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, padidino grynąjį pelną 1 proc. iki 90,9 mln. eurų ir nurodė, kad augimą visų pirma lėmė mažesni negu prognozuota galimi nuostoliai iš paskolų. Skolinimo privatiems klientams apimtys padidėjo 6 proc., o verslo klientams – 9 procentais. Indėlių suma išaugo 6 procentais. Per pirmąjį pusmetį privatiems klientams buvo išduota paskolų už 575 mln. eurų, o verslui – už 625 mln. eurų.

Švedijos finansų grupės „Swedbank“ padalinys Latvijoje pirmąjį pusmetį uždirbo 49 mln. eurų – 7 mln. eurų daugiau negu tuo pat laikotarpiu pernai. Pasak banko atstovės Lasmos Dzelmės, pelno augimą paskatino didesnės pajamos ir mažesni nuostoliai iš paskolų, kurių suma buvo nereikšminga, palyginti su 2021 metų pirmąjį pusmetį fiksuotais 6 mln. eurų. Grynosios palūkanų pajamos palyginamuoju laikotarpiu iš esmės nepakito. Paskolų portfelis padidėjo 3 proc., o indėlių suma – 7 procentais.

Bankas „Swedbank“ paskolino 8 mln. eurų bendrovei Šiaurės Europos investicinis fondas (ŠEIF), vystančiai gyvenamąjį kvartalą „Skylum“ sostinės Viršuliškių rajone, pranešė bankas ir įmonė.  ŠEIF valdytojo Antano Žygo teigimu, didžioji paskolos dalis bus skirta fondo šį pavasarį išplatintai 7 mln. eurų vertės obligacijų emisijai refinansuoti.  „Skylum“ statyboms skirtos nekilnojamuoju turtu padengtos obligacijos pritraukė daugiau nei 50 investuotojų.

Bankas „Swedbank“ Lietuvoje per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 45 mln. eurų grynojo pelno – 8 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus. Pelno augimui didžiausios įtakos turėjo išaugusios pajamos, pranešė bankas. Bendrosios „Swedbank“ Lietuvoje pajamos siekė 127 mln. eurų – 12 proc. daugiau nei 2020 metų pirmąjį pusmetį.

„Swedbank“ suteikė 40 mln. eurų apyvartinių lėšų kreditą didžiausiai Baltijos šalyse azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintojai „Achemai“. „Pradėję bendradarbiauti su viena didžiausių šalies pramonės įmonių „Achema“, kuri turi reikšmingos įtakos visai šalies ekonomikai, norime jai padėti sėkmingai įveikti dabartines turbulencijas rinkoje ir užtikrinti pagrindą tvariam augimui ateityje“, – sako „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas.

Sutrikusios tiekimo grandinės, geopolitinės įtampos, infliacija, energinės nepriklausomybės paieškos, globalios maisto krizės nuojauta – tai nauja tikrovė, verčianti permąstyti prioritetus, rašoma pranešime spaudai. Ieškant sprendimų opioms problemoms, gali kilti pagunda tvarumo temą nustumti į antrą planą. Visgi yra rimtų priežasčių nepamesti tvarumo krypties ir jos nuosekliai laikytis.

Nors pajamų augimas jau kurį laiką nepasiveja sparčiai didėjančios infliacijos, ekonomistai stebi rekordines išlaidas atostogoms. Panašu, kad nemaža dalis gyventojų yra gana gerai įvaldžiusi stručio metodą – lepiname save šiandien, stengdamiesi ignoruoti ir iki rudens nematyti didėjančių būtinųjų išlaidų fakto. Vis dėlto, kainos mažėti nežada ir mūsų laukia dar vienas brangus šildymo sezonas, tad jau dabar verta peržiūrėti savo biudžetą ir vengti finansinių rizikų, rašoma pranešime spaudai.

„Swedbank“ įspėja savo klietus Lietuvoje, kad dėl vykdomų darbų gali sutrikti banko veikla.  Apie tai bankas pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. „Swedbank“ informuoja, kad naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį bankas planuoja vykdyti IT sistemų atnaujinimą, todėl dėl darbų gali sutrikti kai kurios banko paslaugos. „Klientų dėmesiui.Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (liepos 14 d.) „Swedbank“ planuoja vykdyti reguliarų IT sistemų atnaujinimą.

Infliacija Lietuvoje perkopė 20 procentų kartelę, tačiau kainų augimo pikas bus pasiektas tik už kelių mėnesių. Sklando nemažai paaiškinimų, dėl ko kilo ši situacija – pandemija, karas, perteklinis valstybių skolinimasis ar per ilgai miegoję centriniai bankai, todėl į infliacijos priežastis verta pažiūrėti kiek giliau, rašoma pranešime spaudai. Dažnai galima išgirsti nuvalkiotą frazę, kad infliacija kyla, kai per didelis kiekis pinigų vaikosi ribotą prekių skaičių.

Lietuvos gyventojai butui įsigyti šiuo metu vidutiniškai skolinasi apie 90 tūkst. eurų, o namui – 99 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ pirmojo šių metų ketvirčio būsto finansavimo duomenys. Tarp Baltijos šalių gyventojų didžiausias sumas ir buto, ir namo įsigijimui skolinasi Estijos gyventojai, atitinkamai, 95 tūkst. ir 118 tūkst. eurų, rašoma pranešime spaudai. Remiantis banko duomenimis, mažiausios vidutinės paskolos butui įsigyti suteikiamos Latvijoje – apie 65 tūkst. eurų.

Metinei infliacijai birželį pasiekus 21 proc., didelis kainų augimas Lietuvoje antroje metų pusėje ims slūgti dėl mažėjančio vartojimo ir recesijos baimės, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tuo metu ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad antrojo pusmečio pradžioje infliacija dar didės, o rudeniop ji turėtų pradėti mažėti dėl aukštos palyginamosios bazės.

Pirmasis 2022 m. pusmetis finansų rinkose buvo itin neramus. Priežasčių, kurios investuotojams šiuo metu neduoda ramybės, daugiau nei pakankamai. Įvairių rizikų kokteilis, greičiausiai, jiems nesuteiks atvangos ir antroje metų pusėje. Ką reikėtų apgalvoti tokioje situacijoje ir kaip geriausiai išsaugoti investuojamų pinigų vertę? Sustoti ir apgalvoti Įprastos 2-3 proc. infliacijos daugelis nė nepastebime, tačiau metinei infliacijai priartėjus prie 20 proc.

Vienai didžiausių prekybos trąšomis ir grūdais grupių Baltijos šalyse „Scandagra Group“ „Swedbank“ ir SEB bankai suteikė 25 mln. eurų dydžio sindikuotą paskolą.  Už paskola, kurią bankai finansavo lygiomis dalimis po 12,5 mln. eurų, grupės įmonės planuoja įsigyti pabrangusias žaliavas, praneša „Swedbank“.  Pasak „Scandagra Group“ vadovo Juliaus Puodžiuvelio, apyvartinio kapitalo poreikį padidino išaugusios trąšų ir grūdų kainos.

Žmogaus prigimtis – per daug negalvoti apie tolimą ateitį. Vis tik tyrimai rodo, kad periodinis susimąstymas apie tolimą ateitį gali padėti priimti geresnius asmeninių finansų valdymo sprendimus, rašoma „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai. „Aš niekada negalvoju apie ateitį, ji ateina pakankamai greitai“, – yra pasakęs Albertas Einšteinas. Žinoma, jis turėjo omenyje, kad nėra prasmės nerimauti dėl ateities, jei negali nieko pakeisti.

„Swedbank“ suteikė 2,5 mln. eurų finansavimą įmonei „Flex Start One“ priklausančiam gamybos ir sandėliavimo paskirties pastatui, esančiam Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje. Bendras pastato plotas sudaro apie 7,4 tūkst. kv. m, šiuo metu jame gamybos veiklą vykdo kelios užsienio kapitalo įmonės, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Finansuodami naujo standarto gamybinių ir sandėliavimo patalpų projektą, prisidedame prie Klaipėdos regiono ekonominio potencialo stiprinimo.

Dalis Lietuvoje veikiančių komercinių bankų rengiasi didinti įkainius už paslaugas verslo ir privatiems klientams, skelbia portalas lrt.lt. Kad nuo rugsėjo keisis paslaugų kainos privatiems klientams, naujienų portalui patvirtino Šiaulių bankas, „Swedbank“ ir SEB bankas. Brangs sąskaitos tvarkymo, kredito pervedimo, kortelių siuntimo, naujo PIN kodo generatoriaus išdavimo ir keitimo paslaugos. Lietuvos banko teigimu, apie pokyčius bankai klientus turi informuoti prieš 60 kalendorinių dienų.

Didžiausią nuosavą vilkikų parką Europoje valdančiai „Girtekos“ įmonių grupei „Swedbank“ suteikė 50 mln. eurų finansavimą. Paskolos lėšas įmonių grupė naudos apyvartiniam kapitalui finansuoti, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Su „Girtekos“ įmonių grupe mus sieja sklandus ilgametis bendradarbiavimas, todėl džiaugiamės galėdami ir toliau prisidėti prie sėkmingo šios įmonių grupės augimo.

Pirmąjį šių metų ketvirtį „Swedbank“ nustatytų sukčiavimo atvejų skaičius rodo, kad sukčiai apsukų nemažina – dėl patirtų jų atakų į banką kreipėsi beveik 500 šalies gyventojų. Per pirmuosius tris 2022 m. mėnesius bankas sugebėjo išsaugoti arba iš sukčių grąžinti beveik 350 tūkst. eurų savo klientų lėšų, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Nors informacijos apie tipines sukčiavimo schemas ir realias istorijas viešojoje erdvėje išties netrūksta, sukčiavimo mastai išlieka dideli.

Birželio 11–13 d. „Swedbank“ atliks IT patikrinimo darbus, galimi trumpalaikiai paslaugų trikdžiai, rašoma banko pranešime. „Šį savaitgalį „Swedbank“ ketina atlikti planinius duomenų centrų patikrinimo ir priežiūros darbus, kurie vykdomi kiekvienais metais. Šie darbai bus vykdomi nakties metu, siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų klientams. Atliekant šiuos darbus tikėtini trumpalaikiai banko paslaugų trikdžiai“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.

Naujas Finansų ministerijos siūlomas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis galėtų būti įgyvendintas greičiau nei 2025 metais, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.