Be to, klausimų kelia ir tai, kodėl palūkanų normos tarp euro zonos valstybių Lietuvoje išlieka vienos didžiausių.
Bankai teisinasi, kad skaičiuoklėse internete nurodo preliminarias sumas. Ir priimdami galutinį sprendimą, ar skolinti pinigų, vertina papildomas sąlygas.
Paskolos dydžio skirtumas – 20 tūkst. eurų
Naujienų portalui tv3.lt laišką parašęs skaitytojas Tomas (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.) pasakojo, kad atėjus laikotarpiui, kuomet paskola būstui įsigyti tapo aktuali, jis su šeima nusprendė pasinaudoti bankų pateiktomis skaičiuoklėmis, rodančiomis preliminarią sumą, kurią būtų galima pasiskolinti.
Visgi, pasak skaitytojo, banko skaičiuoklėje matoma suma gali gerokai skirtis nuo tos, kurią individualiai pateikia patys banko atstovai.
„Šeima gauna per mėnesį virš 2 tūkst. eurų pajamų ir daugiau, skolų nėra, kreditingumo reitingai „A“ lygio. Bankų skaičiuoklėse matomi skaičiai ženkliai skiriasi nuo pasiūlomų paskolų dydžių. Sumos skiriasi nuo 20 tūkstančių eurų ir žymiai daugiau“, – pasakojo skaitytojas.
Jis teigė suprantantis, kad gražiai parašyta žvaigždutėse po tekstu: „Skaičiuoklėse rodomos sumos gali būti ir kitokios, galutinis sprendimas priimamas individualiai, bankas nieko neįsipareigoja“.
„Tačiau kam tada tos skaičiuoklės? Žmogus, vertindamas savo galimybes, bando pasižiūrėti, kas ir kaip, o jau bankas sako kitaip: išduosim, bet, žinokit, minus nuo jūsų prašomos sumos 20 tūkst. eurų ir daugiau.
Kur žiūri Lietuvos bankas? Kodėl nėra bankų kontrolės, dėl netikslios informacijos pateikimo?“ – pasipiktinimo neslėpė Tomas.
Paaiškino, kodėl gali skirtis nurodoma suma
„Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė, vertindama skaitytojo skundą, įvardijo priežastis, kodėl galėjo atsirasti tam tikrų netikslumų, tačiau taip pat pastebėjo, kad jeigu duomenys yra suvedami teisingai, paskolos suma turėtų sutapti.
„Skaičiuoklė banko interneto puslapyje pateikia preliminarius skaičiavimus. Skaičiuoklės rezultatai ir realus pasiūlymas gali nesutapti dėl neteisingai pateiktų duomenų.
Pavyzdžiui, jei klientas į skaičiuoklę suveda vien savo pajamas, o bankas įvertina ir kliento ar jo šeimos turimus finansinius įsipareigojimus. Jeigu visi duomenys suvedami teisingai, galimos paskolos suma skaičiuoklėje ir realus banko pasiūlymas turėtų sutapti“, – tikino pašnekovė.
Tuo metu SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė taip pat atkreipia gyventojų dėmesį, kad skaičiuoklėje pateikiama suma yra preliminari.
Tačiau, pasak banko atstovės, tai vis tiek leidžia įsivertinti, ar žmogus bus pajėgus kas mėnesį sumokėti reikiamą pinigų dalį.
„Skaičiuoklės rezultatas yra apytikslis ir orientacinis – paprastai tariant, skaičiuoklė tik pradėjusiam domėtis būsto paskola žmogui leidžia lengvai per kelias akimirkas įsivertinti savo galimybes ir suprasti, kiek apytiksliai reikės mokėti per mėnesį pasiskolinus būstui. Taip pat skaičiuoklė leidžia paprastai palyginti skirtingas situacijas – kiek reikėtų mokėti per mėnesį pasiskolinus didesnę ar mažesnę sumą būstui.
Konkrečias paskolos sąlygas ir palūkanų normą klientai gali sužinoti jau kreipęsi į banką“, – kalbėjo E. Dovbyšienė.
„Swedbank“ atstovas žiniasklaidai Saulius Abraškevičius teigia, kad kiekvienas kliento atvejis yra individualus.
Todėl banko specialistai, vertindami faktines aplinkybes dėl paskolos suteikimo sąlygų, vykdo derybas su kiekvienu asmeniu atskirai, o skaičiuoklėje atliekami tik preliminarūs skaičiavimai.
„Vertiname asmeninę ar šeimos finansinę situaciją, pajamas ir jau turimus finansinius įsipareigojimus ir panašius veiksnius, taip pat svarbus ir sukaupto pradinio įnašo dydį.
Vienas svarbiausių kriterijų priimant sprendimą dėl finansavimo yra atsakingas skolinimas − klientui patvirtinta paskola ateityje neturi tapti finansine našta pasikeitus asmeninei ar šeimos finansinei situacijai“, – kalbėjo S. Abraškevičius.
Jis tikina, kad taip pat yra svarbu įvertinti kliento gaunamų pajamų ir įsiskolinimų santykį, o dabar pagal galiojančius Atsakingo skolinimo nuostatus kliento finansiniai įsipareigojimai per mėnesį negali sudaryti daugiau kaip 40 proc. kliento ar namų ūkio mėnesio pajamų sumos.
„Medicinos banko“ atstovai pastebi, kad kai kuriais atvejais klientai, suvesdami tam tikrą informaciją skaičiuoklėje, gali įvelti klaidų, todėl preliminari suteikiamos paskolos suma gali būti iškraipyta.
„Rezultatas priklauso nuo paties kliento joje suvestų duomenų apie pajamas, turimus įsipareigojimus, įkeičiamą turtą ir kitus svarbius duomenis, siekiant įvertinti galimos paskolos dydį bei užtikrinti atsakingo skolinimosi nuostatus.
Dažnu atveju, klientai ne visada suveda tikslius duomenis, pavyzdžiui, nurodo netikslų pajamų dydį (atkreipiame dėmesį, kad bankas vertina pajamų vidurkį už tam tikrą laikotarpį, kuris priklauso nuo pajamų pobūdžio), nenurodo vieno ar kito turimo įsipareigojimo ar kitų svarbių duomenų“, – teigė banko atstovai.
Be to, jie atkreipė dėmesį, kad „Medicinos banko“ skaičiuoklėje naudojama vidutinė banko marža, kuri, teikiant klientui galutinį pasiūlymą dėl paskolos, gali skirtis, kadangi galutinė marža nustatoma kiekvienam klientui individuliai, atsižvelgiant į jo riziką, įkeičiamo turto būklę, pajamų ir paskolos įmokos santykį.
Lietuvoje palūkanų norma – viena aukščiausių Europoje
Skaitytojas Tomas tikina suprantantis, kad bankai vertina galima rizikas dėl smarkiai kylančio euribor, tačiau taip pat kelia klausimą, kodėl bankų maržos, lyginant su kitomis valstybėmis, yra vis dar tokios didelės.
Remiantis Europos Centrinio Banko (ECB) duomenimis, Lietuvoje taikomos vidutinės metinės būsto paskolų palūkanos siekė 4,04 proc., Latvijoje 3,81 proc., Estijoje 3,85 proc., o štai Prancūzijoje – 1,83 proc.
E. Dovbyšienė paaiškina, kad banko klientams banko taikoma marža nustatoma individualiai, o pats palūkanų lygis euro zonoje priklauso nuo atskirų veiksnių.
„Palūkanų marža ir kitos kredito suteikimo sąlygos nustatomos kiekvienam klientui individualiai, atsižvelgiant į kredito sumą, terminą, kliento finansinių galimybių įvertinimą, individualią kredito riziką, taip pat į situaciją paskolų rinkoje, pagal tuo metu finansų rinkose esamas sąlygas ir bankų finansavimo sąnaudas tarptautinėje kapitalo rinkoje.
Kalbėti apie palūkanų lygį euro zonos šalyse tikslingiausia vertinant konkrečios šalies rinką arba lyginant tarpusavyje panašias šalis. Palūkanų aplinką lemia įvairūs individualūs veiksniai šalyse: šalies kreditingumo reitingas, reguliacinė aplinka ir paskolų teikėjų rinka“, – teigė SEB banko atstovė.
Pašnekovė Ž. Rakauskaitė antrina, kad palūkanų normas lemia tiek šalies kreditingumo reitingas, reguliacinė aplinka, tiek paskolų teikėjų rinka. O banko taikoma marža, „Luminor“ atstovės teigimu, yra kaip atlygis už suteiktas paslaugas, atliktą darbą ir prisiimtą riziką.
„Medicinos banko“ atstovai paaiškina, kad bankų taikomas maržas neabejotinai veikia konkurencinė aplinka.
„Visi Lietuvoje ir ES veikiantys komerciniai bankai veikia konkurencinės aplinkos sąlygomis, o bankų maržos (be euribor) nustatomos pagal kiekvieno banko individualius rodiklius, t.y. verslo tikslus, rizikos apetitą ir panašiai.
Plačiau komentuoti konkurencinio santykio su ES valstybėse veikiančiais bankais negalime nes Medicinos bankas veikia lokaliai, išskirtinai tik Lietuvos rinkoje, o banko taikoma marža yra konkurencinga ir nesikeitė daugiau nei porą metų“, – teigiama atsiųstame komentare.
Kiek anksčiau TV3 Žinioms Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius komentavo, kad , Lietuvoje maržos dalis yra viena didesnių ir tokia tendencija tęsiasi nuo 2016–2017 metų, o tai galėjo lemti ir suprastėjusi konkurencinė aplinka.
„Matėme kai kurių bankų pasitraukimą, kai kurių bankų susijungimą, kai kurių bankų skolinimo mažėjimą ir to pasekoje mes turėjome, kad koncentracija iš tikrųjų išaugo ir pasiekė ganėtinai aukštą lygį 2018, paskui 2019 metais.
Vėliau matėme, kad į rinką atėjo naujų žaidėjų ir nuo 2019 metų ta marža ėmė mažėti ir sumažėjo nuo kažkur 2,5 proc. kas buvo pikas 2019 metais, iki 2 ir šiek tiek mažiau procentų, ką turime dabar“, – sako J. Markevičius.
Bankai skaičiuoja pelną
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad visi Lietuvoje veikiantys bankai per tris 2022 m. ketvirčius uždirbo 343,4 mln. eurų bendro grynojo pelno – 38,9 proc. daugiau negu pernai tuo pat laiku, o be „Revolut“ grupės reorganizavimo įtakos – 323,6 mln. eurų, arba 29,2 proc. daugiau.
Šį rezultatą iš esmės lėmė didėjusios grynųjų palūkanų pajamos, pranešė Lietuvos bankas (LB).
LB vertinimu, trečiąjį ketvirtį bankai toliau aktyviai skolino verslui ir gyventojams, todėl iš šios veiklos uždirbo daugiausiai pajamų. Gyventojų indėlių toliau gausėjo, tačiau metinis augimo tempas sumažėjo
Klientų indėliai trečiąjį ketvirtį išaugo 6,1 proc. iki 42,2 mlrd. eurų. Gyventojų indėliai, neįskaitant „Revolut Bank“ įtakos, per trečiąjį ketvirtį išaugo 4,3 procento. Jų apimtis didėjo antrą ketvirtį iš eilės, o metinis augimo tempas sulėtėjo iki 5,4 proc. Paskolų portfelis trečiojo ketvirčio pabaigoje siekė 25,6 mlrd. eurų. Per ketvirtį jis išaugo 5,7 procento.
Paskolos gyventojams per ketvirtį padidėjo 3,7 proc. iki 13,4 mlrd. eurų. Būsto paskolos didėjo 3 proc. iki 10,7 mlrd. eurų. Atitinkamai vartojimo paskolų portfelis padidėjo 10,3 proc. iki 1,4 mlrd. eurų.
Paskolos verslo bendrovėms per ketvirtį išaugo 7,8 proc. iki 10,7 mlrd. eurų. Daugiausia augo paskolos įmonėms, veikiančioms elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei nekilnojamojo turto operacijų srityse.
LB pastebi, kad, nepaisant suprastėjusių ekonomikos perspektyvų, didesnė neigiama įtaka paskolų portfelio kokybei kol kas nefiksuota, tačiau nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios padažnėjo kibernetinių incidentų.
LB teigimu, bankai kol kas dar palaiko didėjantį atotrūkį tarp palūkanų pajamų ir išlaidų – palūkanos už indėlius auga gerokai lėčiau nei palūkanos už paskolas.
LB atstovai primena, kad po daugiau nei 10 m. pertraukos Europos Centrinis Bankas ėmė kelti bazines palūkanų normas. Kartu su jomis pakilo ir tarpbankinė palūkanų norma euribor, su kuria yra susietos ir daugelis gyventojų paimtų paskolų. Dėl to gyventojai bankams turės atiduoti daugiau pinigų.
Primenama, ko turėtumėte imtis, kad pasirengtumėte augančioms mėnesinėms paskolų įmokomis:
- peržiūrėkite, kiek padidėja jūsų turimų paskolų įmokos ir suskaičiuokite, kokius jūsų biudžeto pokyčius galėtų lemti augančios palūkanos. Svarbu žinoti, kad, prieš sudarant paskolos sutartį, kredito davėjai rekomenduoja pasiruošti įvairiems galimiems scenarijams, vienas jų – mėnesio įmokų didėjimas dėl palūkanų normų augimo;
- peržiūrėkite savo pragyvenimo išlaidas, kitus finansinius įsipareigojimus ir nuspręskite, kaip galite sumažinti savo išlaidas, kad sukauptumėte papildomą finansinį rezervą;
- prisiminkite, kad galite kreiptis pagalbos.
Jei padidėjusių mėnesio įmokų laiku mokėti visgi negalite, iš anksto kreipkitės į savo kredito davėją ir kartu ieškokite galimo abiem šalims priimtino problemos sprendimo. Su sunkumais susidūrę gyventojai gali pasinaudoti įstatymuose įtvirtinta kredito atostogų galimybe – kredito įmokų atidėjimu 3 mėnesiams.
Sausio 5 d. duomenis, 3 mėnesių EURIBOR siekė 2,1 proc., 6 mėnesių 2,7 proc., o 12 mėnesių – 3,3 proc.
