„Swedbank“ mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas Gytis Vercinskas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad, įvertinus su pinigų plovimo prevencija susijusias rizikas, buvo nuspręsta nevykdyti mokėjimų, susijusių su šalimis, kurios pagal tarptautinių organizacijų vertinimą patenka į labai didelę ir didelę rizikos kategoriją.
„Šis draudimas nėra absoliutus, išimtiniais atvejais (humanitariniais tikslais, valstybės poreikiams), mokėjimai bus vykdomi, tad klientai, norintys vykdyti pavedimus į vieną iš šių šalių, turėtų kreiptis tiesiogiai į banką“, – pridūrė jis.
Skelbiama, kad nuo 2023 rugsėjo 1 d. „Swedbank“ nebevykdys pervedimų į šias aukštos rizikos šalis, tokias kaip: Afganistanas, Amerikos Samoa, Angilija, Aruba, Belizas, Bisau Gvinėja, Bonairė, Sint Eustatijus ir Saba, Brunėjus, Burkina Fasas, Burundis, Butanas, Centrinės Afrikos Respublika, Čadas, Didžiosios Britanijos Mergelių salos, Džibutis, Eritrėja, Esvatinis, Fidžis, Gambija, Grenada, Gvinėja, Haitis, Irakas, Iranas, Kiribatis, Komorai, Kuko salos, Lesotas, Marianos šiaurinės salos, Maršalo salos, Mauritanija, Mianmaras, Mikronezijos Federalinės Valstijos, Montseratas, Nauru, Nigeris, Niujė, Palau, Papua Naujoji Gvinėja, Pietų Sudanas, Pusiaujo Gvinėja, Rytų Timoras, Saliamono salos, Salvadoras, Samoa, San Tomė ir Prinsipė, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Sirija, Somalis, Surinamas, Šiaurės Korėja, Šventosios Elenos sala, Terksas ir Kaikosas, Tonga, Tuvalu, Vakarų Sachara, Vanuatu, Venesuela, Volisas ir Futūna.
Banko duomenimis, klientai į šias šalis yra atlikę labai nedaug tarptautinių pervedimų – tik keletą per metus.
Jei po rugsėjo 1-osios klientams ir toliau reikės atlikti tarptautinius pervedimus į kurią nors iš minėtų šalių, bankas nurodo, kad jie turėtų ieškoti kitų pervedimo galimybių. Tuo atveju, jei jie nesutiks su pakeitimais, gali nutraukti sutartį.
Šalių sąrašą plės ir kiti bankai?
SEB banko valdybos narė, Stebėsenos ir prevencijos tarnybos vadovė Vilija Nausėdaitė teigė, kad šiuo metu bankas neplanuoja plėsti šalių, į kurias nėra vykdomi mokėjimai, sąrašo.
„Tačiau, kaip ir kiekvienas verslas, nuolat vertiname verslo ir rizikos santykį. Rizikų faktoriui nusveriant verslo interesą, gali būti svarstomi sprendimai riboti paslaugas ar peržiūrėti jų kainodarą“, – kalbėjo pašnekovė.
Kiek anksčiau SEB banko atstovai skelbė, kad nebeteiks finansinių mokėjimų paslaugų, įskaitant mokėjimus, į ir iš Rusijos ir Baltarusijos visomis valiutomis, o tam tikros išimtys bus įmanomos tik tuo atveju, jei mokėjimai bus atliekami arba gaunami kritinėms valstybės funkcijoms užtikrinti, humanitariniais tikslais ar pensijoms gauti.
„Luminor“ banko Lietuvoje komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė teigė, kad bankas neleidžia vykdyti mokėjimų į sankcionuotas valstybes, o prireikus – mokėjimas gali būti bet kuriuo metu gali būti sustabdytas.
„Luminor“ pirmiausia aptarnauja klientus, kurie yra Baltijos šalių gyventojai ar turi stiprių asmeninių ar verslo ryšių su mūsų regionu.
Laikydamiesi galiojančių teisės aktų reikalavimų, mes nevykdome tų mokėjimų, kurie turi tiesioginių ar netiesioginių sąsajų su Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Sąjungos ar Jungtinių Amerikos Valstijų sankcionuotomis šalimis ar teritorijomis. Įžvelgdami potencialią riziką, taip pat galime sustabdyti ir tirti mokėjimus į kitas šalis ar teritorijas“, – teigė ji.
Tuo metu Medicinos banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas pasakojo, kad šiuo metu bankas taiko ribojimus dalykiniams santykiams, įskaitant mokėjimo operacijas, kai yra sąsajos su didesnę pinigų plovimo, teroristų finansavimo ir ar tarptautinių sankcijų riziką keliančiomis jurisdikcijomis.
Padidintos rizikos jurisdikcijomis Medicinos bankas šiuo metu laiko valstybes, kurių atžvilgiu Finansinių veiksmų darbo grupė taiko sustiprintą stebėseną. Į šį sąrašą įtraukta Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir kitos valstybės.
Taip pat ribojimai taikomi ir į tokia valstybes kaip Afganistanas, Filipinai, Marokas, Pakistanas ir kitas valstybes, Rusija ir Baltarusija dėl šioms valstybėms taikomų tarptautinių sankcijų, valstybes, įtrauktas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtintą tikslinių teritorijų sąrašą( žr. šalių sąrašą).
Taip pat ir į Azerbaidžaną, Armėniją, Kazachstaną, Kirgiziją, Moldovą, Tadžikistaną, Turkmėnistaną, Uzbekistaną dėl aukštos tarptautinių sankcijų, taikomų Rusijai ir Baltarusijai, vengimo rizikos.
„Visas mokėjimo operacijas su didesnę riziką keliančiomis jurisdikcijomis sustabdome, išanalizuojame, įvertiname su pinigų plovimu, teroristų finansavimu ir/ar tarptautinėmis sankcijomis susijusias rizikas ir priimame atitinkamus sprendimus – įvykdyti, atmesti ar įšaldyt“, – pastebėjo P. Gotautas.
Tuo metu Šiaulių banko atstovė Monika Rožytė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad šiuo metu klientams taikomi mokėjimai į dvi valstybes.
„Šiuo metu vykdome ribojimus tik mokėjimams į Rusiją ir Baltarusiją.
Kitų šalių blokavimas šiuo metu nėra svarstomas“, – teigė ji.
Antrą metų ketvirtį sukčiai taikėsi į 4,2 mln., išviliojo 2,5 mln. eurų
Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių per antrąjį šių metų ketvirtį taikėsi išvilioti apie 4,2 mln. eurų, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sukčių padaryti nuostoliai buvo apie 1,4 mln. eurų mažesni. Per šių metų balandžio – birželio mėnesius nusikaltėlių padaryti nuostoliai siekė apie 2,5 mln. eurų, o finansų įstaigose sustabdytų bei iš sukčių sėkmingai atgautų lėšų suma sudarė apie 1,9 mln. eurų.
LBA reguliariai atnaujinama statistika rodo, kad šių metų antrąjį ketvirtį dar bankų sąskaitose sustabdytų ir į sukčių rankas nepatekusių lėšų suma sudarė net 1,7 mln. eurų. Apie 200 tūkst. eurų per šį laikotarpį pavyko atgauti iš nusikaltėlių.
Tačiau sukčių atakų mastas toliau auga – fiksuojama vis daugiau sukčiams sėkmingų incidentų. Iš viso per šių metų balandį – birželį finansų įstaigose užfiksuoti 2951 sukčiavimo atvejai, kai nusikaltėliams pavyko išvilioti gyventojų ar įmonių pinigus, tuo pat metu pernai jų įvykdyta 2454.
„Nors sukčiavimo atvejų nemažėja, viena po kitos ritasi naujos sukčiavimo bangos išnaudojant naujus metodus ir technikas, stebime tendencijas, kad rezultatus duoda finansų įstaigų ir kitų institucijų taikomos priemonės, siekiant apriboti sukčiavimo galimybes. Tad raginame gyventojus ir atostogų metu neatsipalaiduoti bei sukčiams neatiduoti savo prisijungimo duomenų“, – sako LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.
Vidutinė išviliota suma mažėjo
Lyginant šių metų antrąjį ketvirtį su atitinkamu laikotarpiu pernai, bendras sukčiavimo atvejų skaičius padidėjo nuo 2454 iki 2951, tačiau reikšmingai mažėjo vidutinė išviliota suma. Praėjusių metų balandį-birželį ji sudarė 1588 eurus, analogišku laikotarpiu šiemet – 856 eurus.
Populiariausias sukčių naudojamas apgaulės metodas ir toliau išlieka „fišingas“ (angl. phishing), kai gyventojams siunčiama suklastota SMS žinutė ar elektroninis laiškas, apgaulės būdu siekiant išvilioti asmens duomenis ir šitaip pavogti pinigus iš sąskaitos. Šių metų antrą ketvirtį užfiksuoti 1698 „fišingo“ atvejai, tuo pat metu pernai jų įvykdyta 1533.
„Sukčių taikomi metodai išlieka panašūs, tačiau jiems įgyvendinti nusikaltėliai naudoja vis išradingesnes technikas. Piktavaliai nuolat seka besikeičiančius gyventojų įpročius internete, atakas pritaiko pagal aktualijas, sezoniškumą, išbando naujas technologijas. Vienu metu išbandoma daugybė technikų, o atradę tą, kuri suveikė, nusikaltėliai ją pritaiko didesniam žmonių skaičiui. Todėl kiekvieną žmogaus žingsnį skaitmeninėje erdvėje privalo lydėti atidumas ir kritinis mąstymas“, – teigia E. Čipkutė.
Per antrąjį 2023 metų ketvirtį taip pat dvigubai padaugėjo investicinio sukčiavimo - tokių atvejų fiksuota 440, palyginti su 204 atvejais atitinkamu laikotarpiu pernai. Tokių atakų metu sukčiai gyventojams siūlo investuoti į patrauklią grąžą generuojančius investicinius produktus. Specialistai nuolat primena – stebuklingų būdų greitai užsidirbti nėra, jei kažkas skamba pernelyg gerai – tai pirmas ženklas, kad galėjote tapti nusikaltėlių taikiniu.
Būtina atidžiai tvirtinti operacijas
Vertinamu laikotarpiu finansų įstaigoms pavyko iš sukčių atgauti apie 200 tūkst. eurų. Apie 1,7 mln. eurų buvo sustabdyti dar finansų įstaigose įtarus, kad lėšos galėjo tapti sukčių taikiniu.
Deja, ne visada teisėsauga ar bankas gali padėti išsigelbėti nuo neapdairaus elgesio. Bankai negali atšaukti ar pakeisti operacijų, kurios buvo inicijuotos mokėjimo kortelės duomenimis ir patvirtintos tik sąskaitos savininkui žinomais duomenimis.
Mokėjimo operacijų tvirtinimui naudojamos kvalifikuotos priemonės – „Smart-ID“, mobilus parašas – prilygsta rašytiniam parašui. Tvirtindami mokėjimo operacijas gyventojai pasirašo oficialų dokumentą, kurio pagal kai kurių mokėjimo kortelių paslaugų teikėjų taisykles atšaukti praktiškai neįmanoma.
Saugumo ekspertai primena, kad bankai, valstybės institucijos klientams nesiunčia žinučių su aktyviomis nuorodomis į e. bankininkystės skiltį ar sutrumpintų nuorodų, taip pat ragina įsidėmėti savo finansinių paslaugų teikėjo oficialios interneto svetainės adresą ir visada patikrinti naršyklėje, ar tikrai jungiamasi prie jos. Naudojantis „Smart-ID“ ar mobiliuoju parašu, kaskart reikia įsitikinti, kokią operaciją tvirtinate savo PIN kodais.
