vilija nausėdaitė

Be šio įrenginio daugelis tiesiog nebeįsivaizduojame savo gyvenimo. „Eurostat“ duomenimis, išmaniaisiais telefonais naudojasi 77 proc. Lietuvos gyventojų, o tarptautiniai tyrimai rodo kad šiuolaikiniai žmonės prie telefonų ekranų praleidžia bemaž devynerius savo gyvenimo metus. Pasaulyje daug ir nuolat diskutuojama apie žmogaus ir įrenginio ryšio poveikį, atkreipiamas dėmesys ne tik į išmaniųjų telefonų naudą, bet ir į grėsmes. Jas aptarti siūlome ir mes.

Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Alumni draugija įgyvendina naują Lietuvoje projektą pavadinimu „Mentoringas jauniesiems teisininkams”. Tai šešių mėnesių trukmės neformalaus ugdymo programa jauniesiems Mykolo Romerio universiteto, teisininkams, kurios metu studentai turės galimybę susipažinti ir mokytis iš profesine prasme daug pasiekusio teisininko - asmeninio mentoriaus. Šio projekto globėjas - Lietuvos Respublikos teisingumo ministras dr. Remigijus Šimašius.

Tiek investicijų valdymo įmonės, tiek ir Vertybinių popierių komisija (VPK) sutaria, kad Vyriausybės sprendimas antrą kartą mažinti "Sodros" atskaitymus į privačius pensijų fondus labiausiai nuskriaudžia dabar dirbančią kartą. Tačiau VPK akcentuoja, kad dabar ašaras liejantys pensijų fondų valdytojai dar turi galimybių pasispausti, o ir pati sistema dar yra tobulintina.

Vertybinių popierių komisijos pirmininkė Vilija Nausėdaitė pristatė Seimui 2008 metų veiklos ataskaitą, kurioje konstatuojama, kad pasaulio ir Lietuvos makroekonominė aplinka 2008 metais nebuvo palanki Lietuvos finansinių priemonių rinkai. „Lietuvos ekonomikos ciklas iš augimo lėtėjimo perėjo į nuosmukio etapą. Pasaulio ekonomika iš esmės liovėsi augti, neramumai finansų rinkose palietė ir išsivysčiusius, ir besivystančius pasaulio regionus.

Vertybinių popierių komisija (VPK) tęsia nemokamus seminarus, skirtus norintiems išmokti efektyviai valdyti savo finansus, bet neturintiems žinių ir patirties, kaip tai daryti.      „Kai finansų rinkose tvyro sumaištis, investavimas iš pirmo žvilgsnio atrodo nepatrauklus, tačiau krizės prasideda ir baigiasi.

Kelias pastarąsias dienas pasaulio akcijų rinkose pigus vertybiniams popieriams, šiandien jie vėl pradėjo brangti. Analitikai teigia, kad ketvirtadienio JAV ir kitų šalių centrinių bankų sprendimas įnešti į finansų rinkas sektorių milijardus dolerių, lėmęs pirmiausiai JAV akcijų indeksų augimą, penktadienį paskatino teigiamas tendencijas ir kituose pasaulio regionuose, tačiau tai dar nereiškia krizės pabaigos.

Dauguma šalyje veikiančių pensijų ir investicinių fondų smarkiai smunka. Bendras nuvertėjimas skaičiuojamas milijonais litų, rašo „Respublika“. Per pastarąjį mėnesį į pensijų fondus bei investicinius fondus „įmerkti“ pinigai stabiliai tirpsta. Dažnas fondas šią savaitę atsidūrė giliausioje duobėje per pastaruosius dvejus metus. Labiausiai nusvilo investicijos į Rytus Dar prieš metus Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalys atrodė bene patraukliausias regionas investicijoms.

Vertybinių popierių komisija teigia, kad investuoti viliojančios bendrovės investicinių produktų reklamoje turi aiškiai nurodyti ne tik galimą naudą, bet ir visą gresiančią riziką. Iš tokios reklamos vidutinis vartotojas turėtų susidaryti objektyvų įspūdį. Bankų atstovas sako, kad komisijos rekomendacijos, už kurių nepaisymą numatytos baudos, – abstrakčios ir pernelyg lokalios.

Vertybinių popierių komisija (VPK) parengė rekomendacijas finansinių priemonių, su jomis susijusių produktų ir investicinių paslaugų reklamai bei reklaminio pobūdžio informacijai apie jas (toliau - reklama). 2007 m. lapkričio 1 d. visa apimtimi įsigaliojusiame Finansinių priemonių rinkų įstatyme, kuriuo įgyvendinamos Finansinių priemonių rinkų direktyvos (angl.

Narystė Europos Sąjungoje mūsų šalies vertybinių popierių rinką paveikė taip, kad šiuo metu mažesnė nei 4 mln. litų apyvarta biržoje kartais vertinama kaip nelabai įdomi. Nuo įstojimo į ES iki dabar OMXV indeksas paaugo apie 300 procentų.

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus šeštadienį laišku kreipėsi į ūkio ministrą Vytą Navicką, prašydamas pateikti visą su kuriamo nacionalinio investuotojo akcijų vertinimais susijusią medžiagą.V.Adamkus šią informaciją ketina pateikti Valstybės kontrolei, kad pastaroji išanalizavusi medžiagą pareikštų savo nuomonę dėl atlikto vertinimo, pranešė Prezidento spaudos tarnyba.

Rinkos priežiūrą vykdanti Vertybinių popierių komisija kreipėsi į Ūkio ministeriją, prašydama nustatyti, kas nutekino slaptą informaciją apie trijų Vilniaus vertybinių popierių biržoje kotiruojamų energetikos įmonių turto vertinimą.VPK pirmininkė Vilija Nausėdaitė penktadienį pranešė, kad Ūkio ministerijos prašoma inicijuoti tyrimą dėl neteisėto tarnybos paslaptį sudarančios informacijos atskleidimo."Listinguojamoms bendrovėms yra specialus informacijos "vaikščiojimo" režimas.

Vertybinių popierių komisija (VPK) pateiks įtarimus "Lietuvos energijos" vadovo šeimos nariams priklausančiai įmonei "RNI Property" pažeidus skaidrumo reikalavimą. Už tai gresia įspėjimas arba bauda iki 100 tūkst. litų.VPK pirmininkė Vilija Nausėdaitė penktadienį žurnalistams pranešė, kad įtarimai, jog bendrovės vadovas Rymantas Juozaitis galėjo naudotis konfidencialia informacija, nepasitvirtino, nes akcijos perėjo iš vienos šeimos "kišenės" į kitą."RNI Property" akcijas įsigijo daug anksčiau.

Premjero ir prezidento dar vakar atsistatydinti neoficialiai paragintas „Lietuvos energijos” vadovas Rymantas Juozaitis nelinkęs atgailauti dėl šios bendrovės akcijų įsigijimo. Jo likimas ims aiškėti po tyrimo, kuris gali užtrukti kelis mėnesius, rašo „Lietuvos žinios”.Valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos energija” generalinis direktorius R.Juozaitis, daugiau nei už pusę milijono litų įsigijęs savo įmonės akcijų, nemano pažeidęs įstatymus ar nusižengęs moralei.

Trečiadienį prezidentas Valdas Adamkus surengė pasitarimą dėl Seimo priimto Atominės elektrinės įstatymo.Susitikime kalbėta apie galimas rizikas statant atominę elektrinę ir įgyvendinant elektros tinklų projektus. Lietuvos vadovas mano, kad susitikime išsakytos specialistų nuomonės bus naudingos Vyriausybei, kuriai tenka didelė atsakomybė už šio projekto įgyvendinimą ir jo skaidrumą.Prezidentas patvirtino nuosekliai pasisakęs dėl modernaus Ignalinos atominės elektrinės trečiojo bloko statybos.

Gali būti, kad šalies komercinius bankus, investicijų valdymo ir draudimo bendroves prižiūrės viena galinga kontrolės institucija. Tokios superžinybos kūrimo idėjai netrūksta ir šalininkų, ir priešininkų.

Pensijų kaupimo bendrovėms šių metų pradžioje atsivėrė durys, už kurių – šimtai tūkstančių potencialių klientų, rašo "Lietuvos rytas“.   Šįmet pirmieji pensijų reformos dalyviai ėmė migruoti į kitas bendroves. Tuo tarpu pensijų kaupimo įmonėms yra atrištos rankos vilioti klientus iš konkurentų.   2003 metais sutartis dėl pensijų kaupimo privačiame fonde pasirašė beveik 441 tūkst. gyventojų. „Sodra“ lėšas į šių gyventojų pasirinktus fondus pradėjo pervedinėti 2004 metais.

Žinių apie investavimą neturintys pensijų reformos dalyviai gali pasiduoti pensijų fondų kerams ir dėl to nukentėti. Vertybinių popierių rinkos prievaizdai žmonėms siūlo gerai pasverti, ar apsimoka lakstyti iš vieno fondo į kitą, penktadienį rašo dienraštis "Lietuvos žinios". Prieš trejus metus privačiuose pensijų fonduose pradėję kaupti lėšas senatvei gyventojai nuo sausio pradžios jau gali keisti nepatikusį fondą kitu. Šia teise gali pasinaudoti beveik 450 tūkst. iš beveik 800 tūkst.